Pirmoji Šiaulių gimnazija, dar 1851 m. perkelta iš Baltarusijos į Šiaulius, 1946 m. buvo pavadina Juliaus Janonio vidurine mokykla, o 1996 m. – Juliaus Janonio gimnazija. Viena stipriausių ir gilias tradicijas turinčių miesto mokyklų periodiškai vis sulaukia iniciatyvių pakeisti jos pavadinimą. Netikėtai aktyvus tokių sumanymų ir šis spalis. Elektroninėje peticijų sistemoje sukurtos net dvi skirtingos peticijos, kviečiančios skirtingai pavadinti šią Šiaulių gimnaziją.

Dvi skirtingos peticijos
Spalio 10 dieną šiaulietis Mindaugas Stakutis sukūrė peticiją, kviesdamas palaikyti jo idėją pervadinti J. Janonio gimnaziją Jono Noreikos vardu. Priminsime, kad Šiaulių gimnazijos auklėtinis J. Noreika-Generolas Vėtra buvo tarpukario Lietuvos karininkas, antinacinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis, už nepaklusnumą nacių režimui kalintas Štuthofe, o už antisovietinę rezistenciją bolševikų įkalintas, kankintas ir galiausiai nužudytas.

„Minėdami ką tik praėjusią J. Noreikos gimimo metinių sukaktį, prašome, kad jo vardu būtų pavadinta dabartinė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Pasitinkant Lietuvos valstybingumo šimtmetį laikas atsinaujinti, deramai pagerbiant valstybės gynėjus“, – rašoma peticijoje.

Per devynias dienas peticiją pasirašė 105 žmonės, iš jų – tik trys šiauliečiai.

Vertindamas šią iniciatyvą, jau kitos peticijos ėmėsi miesto mero padėjėjas konservatorius Audris Narbutas. Spalio 16 d. jis elektroninėje peticijų sistemoje pateikė pasiūlymą gimnaziją pavadinti Vasario 16-osios vardu ir tai padaryti iki Lietuvos valstybės 100-mečio. Peticijos autorius atkreipia dėmesį į Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos vardo raidą ir kviečia pakeisti pavadinimą paminint istorinę šios gimnazijos reikšmę ir pagerbiant tiek joje besimokiusius Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarus Mykolą Biržišką, Joną Vileišį, Steponą Kairį, Alfonsą Petrulį, tiek ir kitus iškilius šios gimnazijos auklėtinius kaip Stasys Šalkauskis, Saulius Sondeckis ir kiti.

Mero padėjėjas nori įamžinti epochą
A. Narbutas sako turįs dar du norus, kurie galėtų virsti realybe išbaigti šį įprasminimą: „Pirma, kadangi Lietuvoje vyks Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto ekspozicija, būtų nuostabu, kad jis atkeliautų ir į Šiaulius, pavyzdžiui, Šiaulių Vasario 16-osios gimnaziją. Antra, būtų nuostabu užmegzti partnerystės ryšius su Vokietijos Vasario 16-osios gimnazija.“

Ši peticija adresuota Šiaulių merui Artūrui Visockui, Tarybos nariui Eligijui Stugiui ir kitiems miesto Tarybos nariams, priklausantiems TS-LKD frakcijai.

Mero padėjėjas sako nespėjęs pristatyti plačiau savo peticijos, nes laukia, kol iš atostogų grįš J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis ir galės su juo aptarti savo sumanymą.

„Gimnazijoje mokėsi keturi Nepriklausomybės akto signatarai, trys jų buvo ir paties teksto kūrėjai. Būtų gražus gestas pavadinti gimnaziją Vasario 16-osios vardu. Tai asocijuotųsi tiek su signatarais, tiek su visa tarpukario epocha. Vien pavadinti gimnaziją signatarų vardu būtų per siaura, ten mokėsi daugiau tarpukario metu veikusių iškilių asmenybių “, – savo sumanymą pakomentavo A. Narbutas.

Jis pripažįsta, kad toks žingsnis neturėtų būti žengtas be diskusijos su miesto bendruomene, todėl inicijavo peticiją, stebės, kokia bus reakcija. Iniciatorius apgailestavo, kad nedaug turi laiko peticijos platinimui. Vakar po ja buvo keturi parašai.

A. Narbutas yra įsitikinęs, kad gimnazijos vardas yra daugiau nei iškaba. Tai miesto nuostata ir pozicija, nes bet kieno vardu gimnazijos nėra vadinamos. Paklaustas, ar 1996 m. nepriklausomoje Lietuvoje pavadinti gimnaziją J. Janonio vardu miesto nuostata buvo bloga, mero padėjėjas sakosi, kad, jo nuomone, tada buvo daugiau galvojama ne apie pavadinimą, o kaip tapti gimnazija ir jos struktūrą.

Simono Daukanto gimnazijos auklėtinis A. Narbutas aiškina, kad J. Janonio gimnazijos pavadinimas yra viso miesto bendruomenės klausimas. „Gal mano vaikai mokysis toje gimnazijoje. Tai ir ateities kartų klausimas“, – svarsto konservatorius.

Jis įsitikinęs, kad pavadinimas nemaža dalimi diktuoja turinį. Ar šios gimnazijos turinys prastas? Čia pat savo nuostatai prieštaraudamas atsako, kad ne, turinys nėra prastas. „J. Janonis nėra Salomėja Nėris, jis buvo ideologiniu ginklu. Jis mirė 1917 m., negalime sakyti, kad J. Janonis buvo raktinė figūra kuriant Lietuvos valstybę“, – sakė A. Narbutas.

Norint jaustis signatarų gimnazija, nebūtina keisti iškabą
Atostogaujantį gimnazijos direktorių R. Budraitį šiek tiek nustebino tokios iniciatyvos. Jis sutinka, kad tokie dalykai yra miesto bendruomenės reikalas. Visuomenė gali siūlyti, diskutuoti, tačiau pirmiausia to turėtų siekti mokyklos mokiniai, tėvai, mokytojai.

Direktorius pripažino, kad kalbų per visus nepriklausomybės metus buvo įvairių, tačiau jokių oficialių pasiūlymų nėra gavęs.

„Vardo keitimas nėra esmė. Siūlymų buvo, bet spaudimo – ne, ir tai yra solidu. Šita gimnazija iš pat pradžių turėjo vadintis kitu vardu. Kokiu? Nežinau. Man labai patinka Signatarų gimnazija. Jeigu jau taip neatsitiko, nuo 1946 m. ji turi J. Janonio pavadinimą, tai dabar jį keisti būtų nesolidu. Apie tai kalbėjome ir tokiai pozicijai pritarė įvairių kartų abiturientai: ir Saulius Sondeckis, ir Laimonas Noreika, ir Viktorija  Daujotytė bei kiti. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas dar prieš porą metų darė pranešimą apie J. Janonį – pristatė jį kaip jauną maištininką gerąja prasme. Kaip mums dabar pastumti į šalį J. Janonį. Ką jis blogo padarė? Proletaras, bolševikas? Čia sovietiniai štampai. Tokio reikėjo, tokį jį padarė. Jau vien dėl to jo nereikėtų atsisakyti. Jaunas, energingas, lyriškas poetas. Apie vargšus daug kalbėjo? Tai gerai. Negali žmonės būti abejingi tam, kas darosi aplink. Net mūsų rėmėjai Australijos lietuviai negalėdavo suprasti klausimo, ar reikia keisti vardą, priežasties“, – sakė R. Budraitis.

Direktorius mano, kad pavadinimas iš esmės kažko nepakeis. „Dirbkime mes, gimnazija, miestas, kad taptume signatarų vardą pateisinančiu miestu, imkime iš jų pavyzdį, vadinkimės signatarų gimnazija, turėkime ją savyje be jokių iškabų“, – kvietė ilgametis mokyklos vadovas.

Jis prisiminė, kad visų laidų abiturientų susitikime pasiteiravo, ar reikėtų gimnazijai keisti pavadinimą. Iš maždaug 250 į mokyklą sugrįžusių buvusių mokinių rankas pakėlė 2 žmonės. Šią gimnaziją baigę mokiniai didžiuojasi esą janoniečiai.

R. Budraitis tikina, kad signatarų vardą garsinti yra ir kitų būdų. Atsiras akcentas jų atminimui gimnazijos tvoroje, tariamasi su  dailininku, kaip signatarus įamžins gimnazijos viduje.
Tai gimnazija, turinti gilias tradicijas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė, sužinojusi apie iniciatyvas keisti gimnazijos pavadinimą, pakomentavo: „Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Dėl gimnazijos pavadinimo dažnai kyla klausimų. Pati gimnazijos bendruomenė turėtų siūlyti. Šis klausimas svarbus, nes tai gimnazija, turinti gilias tradicijas. Gal šaunu būtų atstatyti Šiaulių gimnazijos vardą, koks jis ir buvo pačioje pradžioje, bet yra ir kitų tradicijų susiklosčiusių būtent su J. Janonio vardu. Siūlymų yra įvairių buvę, bet matome, kad pati mokykla nelabai tam pritaria.“

J. Janonio gimnazijos direktorius R. Budraitis sakė, kad per Nepriklausomybės metus sulaukdavo įvairių kalbų apie gimnazijos vardo galimą keitimą, tačiau spaudimo nejautė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.