Idealus pilietis vykdo visuomeninę pareigą valstybei. Dalyvauja savivaldos procesuose, valstybės valdyme, bendruomeninėje veikloje, išreiškia pagarbą valstybės simboliams, laikosi įstatymų. Deja, taip daro ne visi Lietuvos piliečiai, kai kurie nerodo noro dalyvauti net rinkimuose. Tad ką reikia daryti, kad lietuviai taptų labiau pilietiški?

Valstybei reikia pilietiškų gyventojų
Šiaulių universiteto lektorius Sigitas Balčiūnas vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Geras valdymas vietos savivaldoje: veiksmingumo ir gerovės visuomenės link“ svarstė, kodėl pilietis turi dalyvauti sprendžiant valstybės reikalus, savivaldos klausimus.

Pasirodo, atsakymą iš dalies sufleruoja pilietiškumo sąvoka. Sakoma, kad pilietis turi tam tikras socialines, moralines teises ir pareigas. Teigiama, kad politiškumas reiškia dalyvavimą kuriant bendruomenės gyvenimą, rūpinimąsi asmenine ir kitų piliečių gerove, lygias galimybes daryti įtaką visuomenės veiklai.

Kokio piliečio reikia savivaldai? S. Balčiūnas kalbėjo, kad galimi skirtingi atsakymai. Priklausomai nuo pažiūrų, politinės orientacijos galima išskirti keletą pilietiškumo sampratų.

Socialdemokratai mano, kad pilietiškumui svarbu kritinis požiūris ir pasirengimas priimti socialinius pokyčius, siekis aktyviai veikti, keičiant socialinę tikrovę.

Žvelgiant iš konservatizmo pozicijos, svarbi vertybinė orientacija, paremta piliečių ir valstybės sąveika, t. y. patriotizmas, ryšys tarp pilietiškumo ir charakterio bruožų, bendruomeniškumas. Liberali pilietiškumo samprata pabrėžia, jog svarbu matyti visuomenę kaip daugialypę, pliuralistinę ir joje veikti. Liberalizmas iškelia individualizmo idėją, asmens siekių prioritetą, o santykius su kitais apibūdina kaip toleranciją.

Apskritai – piliečius galima skirstyti į keletą tipų, vienas iš jų – tai atsakingas pilietis. Toks pilietis atsakingai veikia savo bendruomenėje, moka mokesčius, laikosi įstatymų, rūpinasi aplinka, savanoriauja.

Dalyvaujantis pilietis – tai aktyvus visuomenės organizacijų narys, organizuojantis bendruomenę bendrai veiklai, žinantis, kaip veikia valdžios institucijos, ir galintis įgyvendinti kolektyvinius tikslus.

Į teisingumą orientuotas pilietis – kritiškai vertina socialines, ekonomines ir politikos struktūras, įžvelgia priežastis, atranda ir sprendžia neteisybės klausimus, skiria demokratinius, socialinius judėjimus.

Atsakomybė tenka mokykloms
Vis dėlto Lietuvoje ne kiekvienas pilietis pasižymi šiomis savybėmis, negana to, lietuviai nėra patenkinti, kaip šalyje veikia demokratija.

„Eurobarometro“ 2017 m. apklausos duomenimis, tik 28 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti demokratijos veikimu, 33 proc. – iš dalies patenkinti, o likę iš esmės yra nepatenkinti demokratijos veikimu. Šiuo atžvilgiu mes atsiliekame nuo Latvijos, Estijos ir apskritai nuo Europos Sąjungos  šalių, kur demokratijos veikimo pasitenkinimo vidurkis siekia 53 proc.

Lietuviai nepasitiki ir viešuoju administravimu savivaldybėse. Pagal šį rodiklį ES šalys mus taip pat lenkia.

Tad ką daryti, kad priartėtumėme prie ES vidurkio? Manoma, kad gyventoji taptų pilietiškesni, jeigu mokyklos jaustųsi atsakingesnės už pilietiškumo ugdymą. Šiaulių universiteto atstovas sakė, kad tokia nuostata yra ne iš piršto laužta. Įvairūs tyrimai rodo, kad nuo mokyklų priklauso apie 25 proc. jaunimo pilietiškumo raiškos.

„Sakoma, kad švietimo politikų ir praktikų pastangos ne visada adekvačios pačių mokinių aktyvumo rodikliams ir sparčiai besikeičiančiai situacijai. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje pilietinis ugdymas dešimtbale sistema yra įvertintas šešetu. Daroma išvada, kad edukacinėje praktikoje taikomos metodologinės ugdymosi prieigos ne visada atspindi mokinių lūkesčius, interesus, poreikius, neatitinka deklaruojamų pilietiškumo kompetencijų turinio“, – kalbėjo S. Balčiūnas.

Siekiant išsiaiškinti, ką turėtų padaryti pedagogai, jog paskatintų jaunimą tapti labiau pilietišką, Šiaulių universiteto atstovai įsitraukė į projektą, kurio metu buvo vertinimas pilietinės lyderystės ugdymas vienoje mokykloje.

„Mums pasirodė keista, kad mokykloje dešimt valandų skiriama visuomeninei veiklai, už kurią vėliau reikia atsiskaityti. Manome, kad taip iškreipiama savanoriškumo prasmė. Todėl pradėjome kelti klausimus, kaip jaučiasi mokinys, dalyvaujantis aktų salėje vykstančiame valstybės dienos minėjime. Ką daryti, kad dalyvavimas minėjime iš tiesų ugdytų pilietiškumo nuostatas ir kompetencijas“, – informavo lektorius.

Projekto metu tyrėjai išsiaiškino, kad jaunuoliai aktyviau dalyvautų valstybės gyvenime, jeigu mokyklose būtų daugiau kalbama apie saviraiškos pilietiškumą. Projekto metu vienos mokyklos pedagogai buvo mokomi, kaip ugdyti jaunuolių pilietiškumą, savo kompetencijas tobulino užsienio šalyse ir galiausiai tai davė rezultatų.

Siekiant nustatyti, ar kas nors pasikeitė pedagogams pradėjus veikti pagal saviraiškos pilietiškumo koncepciją, buvo atlikta mokinių ir pedagogų apklausa. Apklausos rezultatai atskleidė, kad po to, kai mokykloje buvo pradėta daugiau skirti dėmesio pilietiškumo ugdymui, sustiprėjo organizacinis pilietiškumas, sustiprėjo socialinio aktyvumo nuostatos, atsirado daugiau panorusių savanoriauti pedagogų. Mokiniai pradėjo labiau pasitikėti mokytojais ir aktyviau jungtis prie jaunimo organizacijų.

„Vertindami apklausos rezultatus pamatėme, kad išaugo pedagogų pilietinė lyderystė, jų kompetencijos. Pilietiškumo ugdymas tapo sisteminis, atsirado planingumas, o mokiniai pradėjo aktyviau reikšti savo nuomonę“, – tvirtino S. Balčiūnas.

Didžiuojasi būdami europiečiais
Apibendrindamas savo pranešimą lektorius „Šiaulių naujienoms“ komentavo, kad apskritai lietuviams pilietiškumo trūksta. Štai apsilankius Šiaulių miesto savivaldybės puslapyje matyti, kad tai yra puiki el. demokratijos išraiška, kur prisijungę piliečiai gali tiesiogiai stebėti vykstančius tarybos posėdžius ir t. t. Tik kaip bebūtų liūdna, miestiečiai neseka naujienų arba savivaldybės gyvenime dalyvauja nepakankamai. Vadinasi, juos dar reikia mokyti, kad jie nebūtų tik pasyvūs gyventojai.

„Manau, kad piliečius dar reikia mokyti dalyvauti valstybės gyvenime – ir ne tik mokinius, bet ir suaugusius. Reikia padaryti taip, kad tas dalyvavimas būtų kaip jų saviraiškos rezultatas, o ne tik bandymas atsikratyti kažkokios problemos“, – savo nuomonę išsakė Šiaulių universiteto atstovas.

Anot jo, jeigu gyventojai labiau pasitikėtų valdžios institucijomis, galbūt aktyviau prisidėtų prie visuomeninių problemų sprendimo.

Lektorius svarstė, kad galbūt lietuviai yra nepatenkinti demokratijos veikimu, nes šiuo metu Lietuva išgyvena lūžį, kuris matomas pereinant nuo atstovaujamosios demokratijos prie tiesioginės. Situaciją apsunkina ir tai, kad literatūroje yra aprašyti tik keli sėkmingi metodai, kaip įgyvendinti tiesioginės demokratijos modelį, kad kiekvienas pilietis galėtų nulemti ar pakeisti kažkokį išrinktųjų sprendimą.

Įdomu dar ir tai, kad lietuviai yra labiau Europos Sąjungos, o ne Lietuvos patriotai. Gyventojai labiau didžiuojasi tuo, kad gyvena ES. Vadinasi, reikėtų suklusti ir galvoti, kaip ugdyti pilietiškumą. Džiugu, kad mokyklose vyksta vis daugiau iniciatyvų, veikia nevyriausybinės organizacijos, vis daugiau kalbama apie patriotizmą, tik ar tai duos kažkokių rezultatų, parodys laikas.

S. Balčiūnas kalbėjo, kad lietuviai nėra labai pilietiški.
Artūro STAPONKAUS nuotr.