Šiaulių miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė dėl žemės mokesčio tarifų dydžių 2018 m. nustatymo apibendrino informaciją ir nusprendė teikti miesto Tarybai tvirtinti tuos pačius žemės mokesčio tarifus kitiems metams, kokie buvo ir šįmet. O Naujojo Medelyno teritorijoje sklypus turintys gyventojai jau turėtų kreiptis dėl atleidimo nuo mokesčio.
Tarifai tie patys, mokesčiai mažesni?
Gyvenamosios teritorijos sklypų savininkai toliau mokės 0,2 proc. nuo sklypo mokestinės vertės. Komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę planuojama apmokestinti 0,4 proc. mokesčio tarifu, o miško, sodininkų ir žemės ūkio paskirties – mažiausiu 0,1 proc. tarifu. Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams teks mokėti maksimalų 4 proc. žemės mokestį. Vienintelis pats didžiausias buvęs mokesčio tarifas už kitos paskirties žemę mažinamas nuo 0,7 iki 0,4 proc.
Lyginant su kitais didžiaisiais šalies miestais, Šiauliai žemės mokesčio dydžiu užima vidurinę poziciją. Bene didžiausius mokesčius moka Panevėžio gyventojai. Už gyvenamosios žemės sklypus mažesni tarifai nustatyti Vilniuje ir Klaipėdoje. Komerciniams sklypams didesni mokestiniai tarifai taikomi tik Panevėžyje, o pramonės ir sandėliavimo paskirties – Šiauliuose patys didžiausi.
Kaip matyti iš Savivaldybės pateiktos informacijos, jau keletą metų iš eilės planuojama per metus surinkti į miesto biudžetą daugiau nei 300 tūkst. Eur. Pastaruosius porą metų planai yra viršijami. Šįmet tikimasi, kad biudžetą papildys per 370 tūkst. Eur.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė „Šiaulių naujienoms“ komentavo, kad mokesčio nustatymo komisijoje buvo diskutuojama apie tai, kad visame mieste mažėja žemės mokestinė vertė. Labiausiai – net 11 proc. – sumažėjo pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės vertė, todėl jos savininkai net ir patvirtinus tą patį tarifą mokės mažiau mokesčių.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas pastebėjo, kad sumažėjo ne taip žymiai, kad duotų impulsą tokioms teritorijoms vystytis. Jis pripažino, kad žemės mokestis sustos augti. Tačiau pramoninėje teritorijoje yra štilis: pirkimo nėra, investicijų nėra, plėtros nėra.
„Iš Savivaldybės administracijos pusės pasigendame aiškumo, kas bus toliau mieste. Buvo išsakyta net ir tokia mintis – kodėl Savivaldybei turi rūpėti privati žemė. Ar ne privačioje žemėje vyksta statybos, verslas, mokami mokesčiai? Stebina toks požiūris. Argi ne visuma faktorių lemia ekonomikos vystymąsi? Į darbo grupę Liberalų sąjūdžio deleguotas politikas Arūnas Rimkus siūlė žemės mokestį didinti kelis kartus, o nekilnojamojo turto mokestį naikinti. Ar teisinga skatinti vieną žmonių grupę kitos grupės sąskaita? Reikia subalansuoti mokesčius taip, kad kurtųsi ekonomika“, – sakė E. Danilovas.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja E. Šmidtienė sakė, kad darbo grupė negavo jokių konkrečių raštiškų pasiūlymų dėl tarifų dydžio nei iš pramonininkų, nei iš politikų. Diskusija vyko tik dėl žemės verčių pokyčio. Anot vedėjos, jei niekas argumentuotų pasiūlymų daugiau nepateiks, tai miesto Tarybai bus teikiami tvirtinti minėti mokesčių tarifai.
Naujajame Medelyne savininkai nuo mokesčių atleidžiami
Šiauliuose yra unikali teritorija Naujojo Medelyno kvartale, prie Garažų ir Jakštaičių gatvių. Čia pradėjus žemės reformą buvo sugrąžinti arba perkelti natūra sklypai jų buvusiems savininkams, tačiau būtinoji infrastruktūra liko neįrengta.
Po didelių „žygių“ savininkams pavyko įrodyti, kad dėl tokios situacijos yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė, todėl miesto Taryba priėmė sprendimą dėl neįrengtos būtinos infrastruktūros (kai nenutiestos gatvės ir neatvestos magistralinės elektros tiekimo linijos) nustatyti žemės mokesčio lengvatą – savininkus atleisti nuo mokesčio. Kaip aiškina Savivaldybės atstovai, tai juridiškai negalima padaryti iškart visiems keliems šimtams sklypų, todėl kiekvienas savininkas atskirai turi pateikti Savivaldybei raštišką prašymą. Savivaldybės tinklalapyje jau paskelbta, kad už 2017 metus reikia pateikti prašymus Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iki mokesčio sumokėjimo termino, t. y. lapkričio 15 d.
