facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių miesto savivaldybėje vakar buvo pristatyti Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai. Kauno įmonės UAB „Geometra“ pasiūlyti miesto planavimo sprendimai sulaukė nemažai kritikos.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas pastebėjo, kad Pramonės, Išradėjų, Baltų gatvių ribojama teritorija suplanuota kaip pramoninė. Dar 2009 m. rengtas bendrasis planas numatė ten periferinį centrą su gyvenamąja ir komercine paskirtimi, žmonėms buvo grąžinti gyvenamosios paskirties sklypai, tačiau pagal koregavimo sprendinius savininkai ten statyti gyvenamųjų pastatų negalės, nes suplanuota teritorija – pramoninė.

„Buvau pateikęs klausimus raštu, bet rengėjai nediskutuoja. Ten vietoje Pramonės gatvės integruotos teritorijos atsirado Pramonės gatvės industrinis parkas. Kada kas jį įsteigė? Pristatyme trūko Savivaldybės pozicijos, nes planavimo organizatorius yra administracijos direktorius“, – stebėjosi E. Danilovas.

Visuomenininkas kėlė klausimą, kaip minėtos teritorijos plane galėjo nelikti gyvenamosios paskirties, kai ji jau ten yra. Jo poziciją palaikė ir miesto architektai.

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė „Šiaulių naujienoms“ neslėpė, kad pristatyti bendrojo plano koregavimo sprendiniai nuvylė.

„6 teritorijos, kurios koreguojamos sprendiniais, kelia daug klausimų. Kad ir integruotoji teritorija link oro uosto nėra pramonės parkas ir ten gali būti ne vien pramonės objektai, bet ir gyvenamieji. Nebūtinai visą teritoriją nuspalvinti violetine spalva ir pasakyti, kad gali būti pramonė, komercija, o gyvenamoji paskirtis draudžiama, kai ji jau realiai egzistuoja. Gali padalyti teritoriją, suskirstyti į atskirus tipus ir nesukelti problemos. Miestas turi vystytis“, – sakė R. Stuopelienė.

Ji priminė 2009 m. rengtą miesto bendrąjį planą, kuriame kažkodėl Gubernijos teritoriją buvo nuspręsta patvirtinti komercinės paskirties. Dėl to pramonininkai negalėjo nei naujų pastatų statyti, nei plėsti gamybos. Anot architektės, miesto padalijimas į atskiras teritorijas, giežtai apribojant, kur kas galėtų būti daroma, iš principo yra neteisingas. R. Stuopelienė teigia, kad teritorijos turėtų būti įvairaus tipo, nes toks yra gyvenimas, o pramonė šiandien nebūtina tarši ar kenksminga.

„Daugiausiai klausimų kėlė senamiesčio sprendiniai. Senamiestis padalytas į vadinamuosius morfotipus. Viename jų – vienas sakinys: rekonstravimas galimas nekeičiant pastato tūrio, negali būti priestatų, antstatų. Nors aiškinamajame rašte buvo rašoma, kad galima, bet reikia daryti mokslines studijas. Nauja statyba numatoma tik tokio tūrio ir dydžio, koks yra kultūros paveldo reliktų turintis objektas toje teritorijoje. Pavyzdžiui, stovi tarpukario laikotarpio gyvenamasis namukas, tai vystyti tą teritoriją gali tik tokio pat aukščio ir dydžio pastatukais“, – stebėjosi R. Stuopelienė.

Ji pasidžiaugė, kad sprendinius pristačiusi architektė suprato šiauliečių specialistų mintis, žadėjo į jas atsižvelgti. Skyriaus pirmininkė priminė, kad patvirtinus miesto bendrąjį planą jis tampa įstatymu ir reguliuoja gyvenimą artimiausius 5 – 10 metų. Ją piktino, kad toks svarbus objektas viešinamas valdiškai – 15 dienų „pakabėjo“ internete.

„Sako, pristatė miesto verslininkams. Esu tikra, kad neturėdami specialaus išsilavinimo, jie net nesuprato, apie ką kalbama. Ir anksčiau jie laimino bendrąjį planą, ir tik vėliau patyrė, kad negali nieko statyti, nes pasilaimino tokį, kokį pasilaimino. Čia yra kalbėjimosi bėda. Sprendiniai turėjo būti pristatyti bendrame architektų bendruomenės, istorikų, kurie turi daugiau žinių apie istorinius pastatus, verslininkų, Savivaldybės atstovų pasitarime. Turėjo būti bendra diskusija, o ne truputį su vienais, truputį su kitais pakalbėjo ir nelabai kas ką suprato“, – pastebėjo architektė.

Specialistei vilčių teikia tai, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička sureagavo į rengėjams išsakytas pastabas, žadėjo organizuoti susitikimą, sukviesti žmones, kurie turi bendrojo plano vizijų.

R. Stuopelienė kviečia rasti geriausią sprendimą miesto vystymuisi. Ji pastebi, kad miestas traukiasi, miesto plėtra į periferiją nebeturi prasmės. Patį miestą reikia vystyti mieste, nedideliu spinduliu apie Katedrą. Bus įgyvendinta URBAN programa, verslas sieks kurtis arčiau centro.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistas Valdas Markevičius pakomentavo, kad sprendinių pristatymo visuomenei procedūra buvo papildoma ir įstatymais nenumatoma. Nežiūrint to, anot specialisto, rengėjai gavo pastabų ir pasiūlymų, juos galimai įvertins ir tai labai naudinga visoms pusėms. Pristatymo dalyvių klausimai formuluoti teisingai, bendrojo plano koregavimo sprendinių rengėjai žymėjosi, reaguos operatyviai. Nors skelbimas apie pristatymą Savivaldybės svetainėje pasirodė tik prieš porą dienų, V. Markevičius tikina, kad to pakako, nes susidomėjusiųjų susirinko pakankamai daug.

Į viršų