facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiuolaikinės informacinės ir ryšio technologijos leidžia taikyti sprendimus, kurie vis dažniau įdiegiami norint palengvinti ir pagerinti gyvenimą miestuose. Kai kuriuose miestuose jau šiandien šiukšlių konteineriai yra aplankomi kasdien parinktu maršrutu išvežant tik užpildytus konteinerius. Egzistuoja išmanūs namai, kurie patys atpažįsta, kada namuose nėra žmonių ir išjungia šviesas bei buitinius prietaisus, uždaro žaliuzes bei sumažina šildymą ar vėdinimą. Išmanių įrenginių yra tiek daug, kad tik laiko klausimas, kada visa tai bus aktyviau diegiama ir Šiauliuose.

Išsiskiriame prasta infrastruktūra
Kai kurie mano, kad išmanus miestas turėtų būti siejamas su ekologija, kiti – su tvariu vystymusi ar ekonomika. Visi sutinka tik dėl vieno, kad miestas niekada nebus išmanus, jeigu nepasitelks informacinių technologijų. Kitaip tariant, visi pažangūs sprendimai turi nešti vertę tiek pačiam miestui, tiek žmogui, atsispindėti miesto planavime, valdyme bei teikiamose paslaugose. Deja, ne visi Lietuvos miestai tuo gali pasigirti.

Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Kuo pasižymi išmanus miestas?“ energetikos specialistė Greta Labutytė kalbėjo, kad mūsų šalyje energetikos infrastruktūra yra pasenusi, dėl to pasiekiamas mažas našumas, o energijos sąnaudos tik auga. Anot jos, situacija pasikeistų, jeigu miestuose senos natrio lempos būtų pakeistos išmaniomis. Tuomet išmani lempa žinotų, ar autobusas atvyko laiku, informuotų, kad reikia ištuštinti šiukšlių konteinerį, nes jis jau pilnas, suteiktų informacijos, kur būtų galima pasistatyti automobilį ir t. t.

„Kiekvienoje lempoje dėl įmontuotų videosistemų galėtumėme stebėti miestą realiu laiku, suskaičiuoti žmones, turistų srautus, eismo įvykius, susidūrimo vietas. Tai prisidėtų prie saugumo didinimo ir padėtų rinkti statistinę informaciją“, – išmaniųjų lempų naudą atskleidė G. Labutytė.

Situaciją įmanoma pakeisti
Specialistės teigimu, kiekvienoje lempoje galima įdiegti įvairius temperatūros, taršos, triukšmo jutiklius. Jeigu duomenys būtų renkami nuolatos, būtų galima stebėti oro kokybės ar triukšmo lygio pokyčius. Pavyzdžiui, vienoje iš žaliųjų zonų pastačius gamyklą, per tam tikrą laikotarpį būtų galima pamatyti oro taršos pokyčius. Lempos skirtumą iš karto pastebėtų ir pačios žinotų, kokią įstaigą apie tai informuoti ir kam pateikti duomenis. Tuomet labiau užterštoje vietoje niekas nestatytų vaikų darželių ar mokymo įstaigų.

Taip pat išmaniosios lempos visam miestui gali transliuoti bevielį internetą, būti kaip įkrovimo stotelė elektromobiliams, atlikti vaizdo analizavimo bei aplinkos stebėjimo monitoringą. Švenčių metu papildomai apšviesti pastatus, groti foninę muziką.

„Miestams reikalingi monitoringo, infrastruktūros valdymo bei priežiūros įrenginiai, nes juos įdiegus kaip programėles, būtų pasiektas greitesnis atsiperkamumas, sutaupytas elektros sąnaudų ir administracinių išlaidų“, – tikino energetikos specialistė.

Jos nuomone, miestai išmaniaisiais galėtų vadintis tik tada, kai šiukšlių konteineriai būtų išvežami ne pagal grafiką, bet tada, kai yra pilni. Kai į miestą atvykus turistams, būtų aiškios jų susibūrimo vietos, kontroliuojami jų srautai.

Išmaniajame mieste kiekviena pilietis turėtų turėti mobilią aplikaciją, kurioje realiu laiku galėtų matyti eismo srautus, laisvas parkavimo vietas.

Toks išmaniojo miesto modelio pritaikymas padėtų miestams sumažinti energijos suvartojimą, optimizuoti eismo srautus, sukurti patogią infrastruktūrą bei sumažinti viešųjų sistemų neefektyvumą.

Pataria rūpintis gyventojų saugumu
Energetikos specialistas Gražvydas Kruopys kalbėjo, kad išmanūs miestai gali pasigirti ne tik išmaniosiomis LED lemputėmis. Iš viso egzistuoja šeši atributai, be kurių miestai negali būti išmanūs.

Pirmas iš jų yra susijęs su resursų valdymu. Kitaip tariant, miestai turi taupyti energiją ir efektyviai ją išnaudoti. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės šiandien ant savo namų stogų montuoja saulės kolektorius. Be to, miestuose atsiranda mikrotinklų, leidžiančių sukurti daug efektyvesnį energijos tiekimą, jos dalijimąsi ir pan.  

Specialisto teigimu, Lietuvoje ši naujovė taip pat yra vystoma. Tai leidžia daryti atpigusios saulės jėgainės. Jeigu prieš dvejus metus už kilovatvalandę tekdavo mokėti po 70 euro centų, tai dabar reikia mokėti perpus pigiau. Be to, įsigaliojo naujas įstatymas, dėl kurio nebereikia gauti tiek daug dokumentų, panorus pasistatyti elektrinę.

Antrajam atributui priskiriamos informacinės ir komunikacijos technologijos. Išmanieji miestai neįsivaizduojami be didžiųjų (Big Data) duomenų centrų, technologijų klasterių, daiktų interneto, Li-Fi interneto ryšio.

Taip pat miestuose niekas negyventų, jeigu čia žmonės nesijaustų saugūs. Energetikos specialisto nuomone, galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime švarų vandenį ir sąlyginai švarų orą, tačiau jie galėtų būti daug švaresni, jeigu žmonės rečiau važinėtų nuosavais automobiliais ir dažniau naudotųsi viešuoju transportu ar elektromobiliais.

Išmanūs miestai turi pasižymėti saugia ir infrastruktūra bei nusikaltimų prevencija. Štai viename Švedijos mieste, itin gyventojams nesaugioje vietoje, buvo įmontuotos LED lempos, skleidžiančios mėlyną, pereinančią į rožinę spalvą, ir tai jau davė rezultatų. Iki šiol ten nebuvo įvykdytas nė vienas nusikaltimas. Svarstoma, kad galbūt nusikaltėliai jaučiasi nepatogiai apsupti rožinės šviesos.

Čikaga yra pažengusi dar labiau. Ten viename banke yra įdiegta veido atpažinimo sistema, leidžianti identifikuoti žmones ir atpažinti nusikaltėlius. Žinoma, tik kol kas neaišku, kaip ten jaučiasi žmonės, kurie yra stebimi ir identifikuojami. Svarstoma, ar taip nėra pažeidžiamos asmens teisės. Todėl valdžiai, inovacijas diegiančioms įmonėms, visuomenei dar reikia susitarti, kur yra ta riba tarp saugumo ir asmens teisių, kurios nevalia peržengti.

Investicijos atsiperka su kaupu
Išmanieji miestai turėtų išsiskirti ir gebėjimu sumaniai tvarkyti finansus. Tai reiškia, kad savivaldybėms reikėtų investuoti į technologijas, nes tai reiškia didesnę grąžą ir saugesnę aplinką.

„Savivaldybės, verslininkai sako, kad neturi lėšų diegti inovatyvias sistemas ir naująsias technologijas. Šiuo atžvilgiu iš tiesų jie yra šiek tiek neteisūs, galbūt nežino, kaip arba tiesiog nemoka būti išmanūs“, – sakė G. Kruopys.

Anot jo, yra daug naujų inovatyvių būdų, kaip tvarkyti savo finansus ir miestuose diegti naujoves. Pavyzdžiui, San Franciske įgyvendinus PPP projektą buvo pastatytas „Aukso vartų“ tiltas. Vienas architektas subūrė komandą žmonių, kurie norėjo investuoti į tokį sprendimą ir viešosios bei privačiosios partnerystės būdu įkūrė įmonę, kuri finansavo šį objektą. Vėliau, pastačius tiltą, už važiavimą juo buvo pradėtas imti mokestis ir investuotojams atsipirko su kaupu.

Jeigu šis būdas atrodo pernelyg sunkiai įgyvendinamas, Lietuvoje galima pasinaudoti kitomis finansavimo paslaugomis. Kai kurios energetikos įmonės sutinka pačios finansuoti energiją taupančius sprendimus, tereikia į jas kreiptis ir susitarti dėl sąlygų.

Kitas išmanių miestų atributas – infrastruktūra ir planavimas. Tokiuose miestuose yra modernių viešųjų įstaigų, kur galima nemokamai naudotis internetu, yra sukurta daug žaliųjų rekreacijos zonų, kuriose galima ramiai vaikščioti ir kvėpuoti grynu oru.

Išmaniuose miestuose turėtų būti išplėtota ir intermodalinių centrų infrastruktūra. Tai reiškia, kad gyventojams turi būti sudarytos sąlygos naudotis mobiliomis aplikacijomis, kurios leistų pasirinkti tinkamiausią, pigiausią, greičiausią, patogiausią keliavimo būdą. Pavyzdžiui, kokia transporto priemone galima greičiausiai nuvažiuoti iš taško A iki taško B ir t. t.

Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir elektromobiliams, kurie ne tik neteršia oro, bet ir turi galimybę pasikrauti patys bei pakrautą energiją atiduoti atgal į tinklą arba pastatą. Tai reiškia, kad galima elektromobilį įkrauti naktį ir energiją į tinklą atiduoti dieną, taip sulyginant apkrovų grafikus, mažiau apkraunant elektros tinklą ir pagerinant elektros tiekimo kokybę.

Taigi, įvairiausias inovacijas Lietuvos miestai gali įsidiegti jau dabar, tačiau to neskubama daryti. Kaip įprastai šiuo atžvilgiu šiek labiau išsiskiria Vilnius ir Kaunas, o tuo tarpu kituose miestuose praktiškai viską reikia keisti iš esmės. Vis dėlto, nepaisant visko, kažkada turės pasikeisti ir mažieji šalies miestai bei miesteliai.

2017 10 11 11

Konferencijos dalyvius pasveikino ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 10 11 12

Akimirka iš konferencijos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų