Tam, kad gyvenimas Lietuvoje pagerėtų, kiekvienas šalies regionas turėtų atrasti savo išskirtinumą ir tikslingai eiti pasirinkta kryptimi. Vis dėlto analizuojant statistinius duomenis akivaizdu, kad specializaciją geriausiai sekasi rasti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybėms. Tuo tarpu Šiauliams ir kitiems šalies miestams bei rajonams dar reikia nemažai padirbėti savo stipriųjų pusių paieškoje.

Pristatė ekonominę apžvalgą
Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje atlikta Šiaulių apskrities ekonominės specializacijos apžvalga. Posėdyje dalyvavusi LR ūkio viceministrė Lina Sabaitienė tarybos nariams pasakojo, kaip svarbu, kad kiekviena savivaldybė žinotų savo regiono ekonominius rodiklius.

„Mes nebandome regionui primesti konkrečios vizijos. Priešingai, norime parodyti, kokias problemas matome mes ir paskatinti diskusiją, verčiančią pamąstyti, kokioje srityje regionas galėtų specializuotis, kuo regionas galėtų būti išskirtinis ir t. t.“, – sakė L. Sabaitienė.

Dėl to specialistai įvairiais ekonominiais pjūviais išanalizavo Lietuvos žemėlapį ir tarybos posėdyje pristatė, kuo išsiskiria Šiaulių regionas.

„Važinėdami po Lietuvą, matome, kaip pateikti duomenys sukelia neigiamas reakcijas, esą mes parodome, kaip vienas ar kitas regionas atsilieka nuo nacionalinio vidurkio. Iš tiesų mes norime parodyti, kad kažkoks atotrūkis gali tapti jūsų specializacijos kryptimi“, – racionaliniai įvertinti tyrimo duomenis paragino viceministrė.

Pasiūlė naują nišą
Vienas iš atlikto tyrimo autorių konsultantas Saulius Damulevičius, pristatydamas surinktus ekonominius duomenis, akcentavo, kad šiuo metu didžiausia problema, su kuria susiduria beveik visos savivaldybės – spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Per dešimt metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 12,5 proc. Šiaulių apskrityje – 19 proc. Visose apskrityse tendencija yra panaši. Gyventojų mažėjimą lemia emigracija, natūrali gyventojų kaita, vidinė migracija.

Nors gyventojų skaičius mažėja, likusieji vis tiek svajoja apie geresnį išsilavinimą. Statistiniai duomenys rodo, kad 80 proc. visų Lietuvos studentų yra paruošiami didmiesčiuose. Matyti, kad regionai specialistus ruošia ne pagal vienodas programas. Vilniaus miestas fokusuojasi ties gamtos ir tiksliaisiais mokslais, finansų, socialinių mokslų, teisės, meno ir humanitarinių mokslų studijų programomis. Kauno regionui svarbiausi sveikatos mokslai, inžinerija, žemės ūkis. Klaipėdai labiausiai rūpi logistika, jūros transportas. Tuo tarpu Šiauliai – išsiskiria dėmesiu švietimui.

Pagal išsilavinimo lygį, Lietuva lenkia ES vidurkį. Tai reiškia, kad ir Šiauliuose yra pakankamai daug išsilavinusių asmenų. Vis dėlto, pagal bendrą ekonomikos vystymąsi, ateityje reikės daugiau aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų.

Anot jo, Šiaulių regione labiausiai trūksta informacinių technologijų specialistų, inžinierių. Kitaip tariant, regione galėtų tarpti išmanioji inžinerija. Šia kryptimi reikėtų ugdyti naujus specialistus ir perkvalifikuoti jau esamus arba iki šiol darbo nerandančius asmenis. Tai jiems galėtų tapti nauja paskata, užtikrinančia tolimesnę darbo kryptį.

Nesutiko su pateiktomis išvadomis
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas neskubėjo sutikti su pranešėjo išsakytomis mintimis. Jo nuomone, švietimas – nėra pagrindinė Šiauliuose studijų kryptis. Štai Šiaulių įmonėse dirba inžinieriai, ekonomistai, administratoriai ir dauguma jų yra baigę Šiaulių universitetą.

„Kalbėti apie tai, esą Šiaulių specializacija yra švietimas, žinant, kad Šiauliai – pramonės regionas, neteisinga, tai valstybinio kryptingo planavimo brokas. Nerekomenduočiau ties tuo apsistoti, jeigu uždėsite mums šį balną, tai po to bus sunku įrodyti, kad yra kitaip“, – savo nuomonę išsakė V. Japertas.

Jis taip pat patarė išskirti dvi kategorijas: kvalifikaciją ir kompetencijas. Anot jo, neteisinga manyti, kad tik aukštojo mokslo specialistai turės didelę įtaką kuriant ateities verslus ir pridėtinę vertę.

Aukštojo mokslo išsilavinimas ir įgytos žinios ne visada turi tiesioginę koreliaciją. Štai Vokietija taiko visiškai kitokį supratimą apie žinių įgijimą ir jų lygį. Ten aukštojo mokslo ir universiteto diplomas reiškia ne tą patį. Tuo tarpu pas mus yra didžiulis atotrūkis tarp tų kompetencijų, kurios yra privalomos gaunant diplomą, ir tikrojo absolventų žinių lygio.

„Vadinasi, išvada, kuria kryptimi turėtumėme eiti, mums netinka, nes tai nevisiškai atitinka tai, kas darosi kitose šalyse, kur yra teisingiau išdėstyta kompetencijų kūrimo ir formavimo sistema“, – kalbėjo V. Japertas.

Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė taip pat išreiškė pastabą, esą neteisinga manyti, kad Lietuvoje yra labai daug išsilavinusių žmonių. Anot jos, taip jau atsitiko, kad Lietuva aukštuoju išsilavinimu pripažino ir kolegijose įgytą išsilavinimą, nors visoje Europoje kolegijoje įgytas mokslinis laipsnis nėra prilyginamas universiteto išsilavinimui. Todėl Lietuva savo išsilavinusių žmonių skaičiumi viršija ES vidurkį.

„Jūs pateikiate tik skaičius, o jie nuolatos iškreipia vaizdą ir įneša sumaišties bendruomenėje. Kalbate, kad yra per daug universitetų, nors aukštąjį išsilavinimą suteikia 50 aukštųjų mokyklų“, – paradoksalią tiesą atskleidė I. Šaulienė.

Yra kur pasistengti
Didesniais laimėjimais Šiaulių regionas neišsiskiria ir darbo rinkoje. Pranešėjo teigimu, Šiaulių apskrityje nedarbas yra šiek tiek aukštesnis negu Lietuvos vidurkis. Šiuo atžvilgiu labiausiai išsiskiria Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybės. Šiaulių mieste nedarbas yra mažiausias.

Pagal darbo užmokestį, Šiaulių regionas taip pat atsilieka nuo šalies vidurkio. Didžiausi atlyginimai mokami Akmenės rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Pastebima, kad tuose regionuose, kur mokami didesni atlyginimai, ten jie auga šiek tiek lėčiau, nei tuose regionuose, kur mokami mažesni atlyginimai, tai galima sieti su augančiu minimalaus mėnesio atlyginimo kėlimu.

Daugiausiai socialiai remtinų gyventojų yra šalies pakraščiuose, pasienio regionuose, pietvakarių, šiaurės rytų Lietuvoje.

Šalyje daugiausia yra smulkių ir vidutinių įmonių. Verslo įmonės kuriasi tuose ekonominiuose traukos centruose, kurie labiausiai atitinka perkamąją galią. Pagal šį rodiklį, Šiaulių miestas ir rajonas atitinka nacionalinį vidurkį. Tuo tarpu kitose regiono savivaldybėse verslo įmonių yra mažiau. Kita vertus, pastebima, kad ši situacija sparčiausiai keičiasi Kelmės ir Akmenės savivaldybėse.

Šiaulių regionas nepritraukia pakankamai užsienio investicijų. Net 63 proc. visų užsienio investicijų per paskutinius kelerius metus pritraukia Vilniaus regionas. Kaunas ir Klaipėda dalijasi apie 1,3 mlr. eurų per metus. Šiaulių regionas tiek pagal užsienio, tiek bendras investicijas gerokai atsilieka. Manoma, kad daugiau investicijų Šiaulių regione galėtų pritraukti laisvosios ekonominės zonos ir pramonės parkai. Iš Lietuvoje veikiančių laisvųjų ekonominių zonų labiausiai išsiskiria Kauno ir Klaipėdos, būtent jose pritraukiama daugiausiai investicijų.

V. Japertas sakė, kad Šiauliai gali pasigirti kitais laimėjimais: „Nepaisant to, kad pritraukiame šimtą kartų mažiau tiesioginių užsienio investicijų, mūsų materialinės investicijos laikosi ties nacionaliniu vidurkiu ir tai yra daroma gyvybingo Šiaulių verslo sąskaita. Mes turime didžiulį potencialą, kuris esant kitoms palankioms ekonominėms, geopolitinėms ir šalies valdžios požiūrio aplinkybėms, galėtų būti efektyviau išnaudojamos.“

S. Damulevičius sutiko su išsakyta verslininko mintimi ir baigdamas savo pranešimo pristatymą pabrėžė, kad nepaisant visko, Šiaulių apskritis gali tikėtis geresnės ateities: „Šiaulių apskritis praktiškai atitinka nacionalinius vidurkius, infrastruktūra yra pajėgi priimti naujas investicijas ir gyventojus.“

S. Damulevičius, pristatydamas surinktus ekonominius duomenis, akcentavo, kad šiuo metu didžiausia problema, su kuria susiduria beveik visos savivaldybės – spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Per dešimt metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 12,5 proc. Šiaulių apskrityje – 19 proc. Visose apskrityse tendencija yra panaši.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Tarybos nariai neskubėjo sutikti su išsakytomis pranešėjo mintimis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.