Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad esą 2018 m. pasaulį vėl užklups ekonomikos krizė. Krizės pranašai svarsto, kad dėl Kinijos ekonomikos pokyčių, geopolitinių žaidimų Rusijos pašonėje ir Artimuosiuose Rytuose, imigrantų krizės – toks scenarijuos visai įmanomas. Vis dėlto galbūt tai tik niekuo nepagrįstos kalbos?

Perkaitimo stadijos dar nematyti
„Ekonomikos istorija rodo, kad ekonomika vystosi ciklais ir kartojasi tiek krizės, tiek ir pakilimai. Todėl anksčiau ar vėliau ekonomikos sunkmetis ateis, tačiau būnant konkretesniam reikėtų pasakyti, kad kol kas nėra akivaizdžių ženklų, rodančių, jog nauja krizė pasaulyje ar Europoje jau yra visiškai už kampo“, – ramina vieno Lietuvos banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Finansų analitikas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad 2018 m. Europoje ar Lietuvoje recesijos nematyti. Manoma, kad ekonomikos augimas Europoje galbūt bus tik truputį lėtesnis negu šiemet. Istorija mus moko, kad ekonominės krizės atsiranda iš perkaitimų kapitalo, turto, valiutų rinkose, kurie formuojasi ilgai, tačiau pati krizė ateina pakankamai netikėtai ir staigiai, todėl pasakyti, kas būtent šįkart išprovokuos naują krizę, sudėtinga.

Anot specialisto, galima sutikti, kad pasaulyje vėl sparčiai auga skolos lygis, nekilnojamojo turto kainos daug kur jau pasiekė ir viršijo prieškrizinį lygį, obligacijų rinkoje matomas burbulas, geopolitinė įtampa yra gana nemaža. Tačiau bent kol kas panašu, kad neturėtų būti tokių veiksnių, kurie sukeltų tokią paniką, kokia buvo 2008 m., juo labiau kad tuo metu krizė buvo didžiausia po 1929 m. depresijos. Tad nebūtinai reikia įsivaizduoti, kad galima nauja krizė bus tokia pat „žiauri“, kaip ir 2008 metais.

Apskritai, dabartinę ekonomikos padėtį Lietuvoje galima įvardyti kaip esančią ciklo vidurinėje pakilimo stadijoje ir ekonomika šyla, tačiau tai dar nėra perkaitimo stadija.

Juo labiau kad šalies makroekonominiai rodikliai (einamosios sąskaitos balansas, priklausomybė nuo užsienio bankų finansavimo) kol kas yra daug geresni negu prieš praėjusį sunkmetį.

Krizės tikisi išvengti
Finansų analitiko teigimu, paprasčiausias būdas išvengti pernelyg didelių krizės pasekmių – neleisti šalyje įsibėgėti neracionalioms investicijoms ir spekuliatyviam mąstymui.

Tai galioja tiek ir kalbant apie eilinius žmones, kurie gerėjant ekonominei padėčiai ima nebeapskaičiuoti savo finansinių galimybių ir ima per daug vartoti, skolintis ir rizikingai investuoti, tiek ir apie valdžią, kuri ima pernelyg daug išlaidauti prieškriziniais metais. Todėl nenuostabu, kad iš Europos Sąjungos yra atėjęs reikalavimas, kad tuo atveju, kai ekonomikos augimas įsibėgėja, šalis turi imti kaupti rezervą naujam sunkmečiui.

Specialistas sako, kad pastarųjų savaičių kai kurių politikų raginimai nepaisyti tokių reikalavimų ir paišlaidauti esant geram mokesčių surinkimui yra tipinis prieškrizinis politikų elgesys, kai norima įtikti gyventojams nedarant viešojo sektoriaus efektyvesnio.

Visgi tai, kad Lietuvoje praėjusiais metais buvo pasiektas biudžeto perteklius, greičiausiai ir šiemet biudžete bus daugiau pajamų negu išlaidų, rodo, kad tam tikras atsakingesnis Vyriausybės požiūris į galimą krizę yra. Tačiau politikai Seime, panašu, eilinį sykį bandys įtikti rinkėjams, o ne ruoštis krizei. Tai nėra gerai, nes krizės laikotarpiu labiausiai nukenčia eiliniai piliečiai.

„Didžiausias krizių paradoksas ir jų nelaimė yra ta, kad per krizę labiausiai nukenčia mažiausias pajamas gaunantys asmenys, nes jie dažniausiai neturi santaupų ir tampa bedarbiais, o ekonomikos pakilimo metu daugiausiai uždirba turintys kapitalo žmonės, nes pakilimo metu greičiau negu pajamos brangsta akcijos ar nekilnojamasis turtas“, – tvirtina T. Povilauskas.

Anot jo, viena svarbiausių taisyklių žmogui, norinčiam ekonominę krizę išgyventi saugiau, yra santaupų turėjimas ir atsakingas skolinimasis. Ta pati taisyklė galioja ir verslui, tik dar galima pridėti, kad krizė leidžia atskirti gerai valdomas nuo blogai valdomų įmonių, nes krizių metu geriau besilaikančioms įmonėms atsiranda puiki galimybė pasididinti rinkos dalį ir suvalgyti silpnus konkurentus.

Veržtis diržų, ypač verslui, jokio pagrindo nėra
Kito banko Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis dienraščiui sako, kad lietuviams nėra ko baimintis. Jis paaiškina, kad Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų ir joje ekonomikos ciklas baigiasi tuomet, kai atsiranda kažkoks išorinis šokas. Taip nutiko po Rusijos krizės 1999 m., taip buvo po pasaulinės finansų krizės 2008 m.
Tad svarstant apie kitą galimą nuosmukį, reikėtų atidžiau stebėti tai, kas vyksta pasaulyje, ir įvertinti, ar kuris nors veiksnys galėtų sukelti nuosmukį Lietuvos ekonomikoje. Visa tai įvertinus kol kas panašu, kad nereikėtų užleisti vietos panikai.

„Pagal daugelį rodiklių, Lietuva šiuo metu yra labai gerai, net pavyzdingai pasiruošusi galimiems išoriniams iššūkiams. Šiuo metu Lietuvoje nėra nei užsienio prekybos, nei einamosios sąskaitos deficito, valstybės finansai yra subalansuoti. Įmonių ir gyventojų įsipareigojimai šiuo metu mažesni, nei buvo 2008 m. Indėlių skaičius išaugęs dvigubai. Visi tie rodikliai leidžia manyti, kad net jeigu būtų kažkoks išorinis šokas, tai Lietuva būtų gerai pasiruošusi jį įveikti“, – sako N. Mačiulis.

Kaip galimai krizei ruošiasi valdžios institucijos, sunku pasakyti. Ekonomisto teigimu, būtų galima sakyti, kad valstybė krizinei situacijai ruošiasi, jeigu ji tokiems atvejams kauptų finansinį rezervą. Vis dėlto Lietuva tokio rezervo šiuo metu dar nėra sukaupusi. Vadinasi, galima manyti, kad valdžia tik iš dalies apie tai galvoja ir tam ruošiasi.

Specialistas ramina ir sako, kad gyventojams galimai krizei ruoštis nereikia. Anot jo, gyventojų pasiruošimas artimiems iššūkiams neturėtų priklausyti nuo to, ar kas nors krizę prognozuoja. Apskritai, kiekviena šeima turėtų sukaupti dviejų mėnesių pajamas ir turėti santaupų galimiems netikėtumams, jeigu staiga netektų pajamų šaltinio ir pan. Tačiau specialiai labiau taupyti ir veržtis diržų, ypač verslui, jokio pagrindo nėra.

„Įmonės tuo ir išsiskiria, kad iki šiol investavo, skolinosi mažai ir turi didelius finansinius rezervus. Todėl įmonės turėtų atleisti savo diržus ir daugiau investuoti tiek į technologinį atsinaujinimą, tiek į naujų darbo vietų kūrimą“, – pataria N. Mačiulis.

2017 08 25 29

N. Mačiulis: Lietuva šiuo metu yra labai gerai pasiruošusi galimiems išoriniams iššūkiams.
„Swedbank“ nuotr.

Į viršų