Švietimo ir mokslo ministerija planuoja pertvarkyti profesinio rengimo sistemą Lietuvoje. Pasibaigęs pirmą kartą organizuotas centralizuoto priėmimo į profesinį mokymą pirmasis etapas esą parodė, kad vis dar yra nenaudingų ir nepelningų programų, kad kasmet beveik trečdalis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas priimami mokytis antrą kartą, nes yra viliojami įvairių valstybės suteikiamų lengvatų.

Yra stojančiųjų jau ne pirmą kartą
„Atlikus analizę, paaiškėjo, kad neracionaliai organizuojamas ir pirmosios kvalifikacijos siekiančių, ir ne pirmą kartą besimokančių asmenų profesinis mokymas“, – išplatintame pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Taigi, norinčių mokytis profesinio ugdymo mokyklose yra 19,87 tūkst.: šiais metais tik apie 13,3 tūkst. sieks pirmosios profesinės kvalifikacijos, o daugiau nei 27 proc., arba 5411, visų stojančiųjų pretenduoja mokytis daugiau nei vieną kartą, nes jau įgijo specialybę anksčiau.

Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas teigia, kad jei žmogus stoja mokytis  antrą kartą, tai nereiškia, kad ieško ką apgauti ar gauti lengvatų.

„Yra inicijuojama ir mokymosi visą gyvenimą strategija. Pas mus amžiaus cenzas nėra ribojamas. Pavyzdžiui, jei žmogus, įgijęs tam tikrą profesiją prieš 15 ar 10 metų, kuri šiuo metu nėra populiari, ar net yra išnykusi, nori mokytis antros, tai įstojimas jam gali suteikti naujų galimybių. Mes mokome amato, tam tikrų kompetencijų, kurios galbūt reikalingos tiems žmonėms. Juk profesinėje mokykloje įgyta patirtis, įgūdžiai, žmogui užtikrins žinojimą, siekius ir galimybes siekti savo karjeros ir geresnės, prasmingesnės veiklos“, – teigia S. Dargužas.

Atsiveria naujos galimybės
Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad yra nežinoma, kokia dalis iš profesinio mokymo sistemą praėjusių asmenų realiai įsidarbina pagal įgytą profesiją, todėl esą „beveik 85 mln. eurų kasmet kainuojanti profesinio mokymo sistema reikalauja subalansavimo su darbo rinkos poreikiais ir esminės finansavimo pertvarkos“.

Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius teigia, kad į profesines mokyklas stoja tie, kurie nori įgyti profesiją. Žmonės gali turėti realų darbą, gauti pakankamai neblogą atlyginimą, kai kurios programos yra itin paklausios, nes suteikia galimybę oriai gyventi.

Juolab kad pagal Lietuvos darbo biržos 2017 m. įdarbinimo galimybių rodiklius, matyti, kad didžiausias įsidarbinimo galimybes turi profesines kvalifikacijas turintys žmonės.

Direktorius pripažįsta, kad vienos specialybės yra paklausios, kitos – mažiau. „Labiausiai paklausūs yra suvirintojai, apdailininkai, automobilių mechanikai, pardavėjai, kompiuterinių įrangų darbuotojai. Jie lengvai įsitvirtina darbo rinkoje. Be to, pagal darbo biržą, įsidarbinimas kiekvienais metais vis didėja, darbo biržoje registruojama mažiau žmonių“, – teigia S. Dargužas.

Į viršų