Apklausos negailestingos: štai nemaža Lietuvos gyventojų dalis teigia, kad pastaruoju metu reikalai šalyje krypsta į blogąją pusę,  taip pat pat jiems nepatinka, kaip pas mus veikia demokratija. Žmonės pastebi daug neteisybės ir yra nusivylę kai kurių  valstybės institucijų darbuotojų elgesiu bei veiksmais.

Situaciją vertina neigiamai
Apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja. Lyginant su tyrimu, atliktu prieš metus, taip mąstančių padaugėjo 4 procentiniais punktais.

Poziciją, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui per mėnesį (daugiau kaip 420 eurų), vadovai bei besimokantis jaunimas, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (iki 275 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, lenkų tautybės gyventojai ir kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.

Daugiau nei pusė apklaustų suaugusių šalies gyventojų nepatenkinti ir tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija. Atlikta apklausa atskleidė, kad patenkintųjų demokratija Lietuvoje per pastarąjį mėnesį sumažėjo 4 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus – sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiausiai patenkintas jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip blogą, lenkų tautybės gyventojai bei kairiųjų pažiūrų respondentai.

Jaučia nostalgiją praeičiai
Politologas Liutauras Gudžinskas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tokios pesimistinės gyventojų nuomonės atsirado ne šiaip sau. Nepaisant to, jog šalies ekonomikos lygis kyla, o BVP tarsi atsigauna po nuosmukio per ekonominę krizę, nelygybės Lietuvoje yra labai daug ir, lyginant su kitomis ES šalimis, pas mus situacija yra viena iš prasčiausių.

 „Žmonės nemano, kad jų teisės yra gerbiamos. Valstybės institucijų veikloje įžvelgia diskriminaciją, aukštą kyšininkavimo, korupcijos lygį. Visa tai kaupiasi ir ilgainiui sukuria tokį įspūdį ar vertinimą, kad iš tiesų nėra malonu gyventi šioje šalyje“, – sako L. Gudžinskas.

Nestebina ir tai, kad gyvenimu Lietuvoje labiausiai nusivylę senjorai. Jų gyvenimas nėra itin saldus, pensijos mažos, o produktų ir paslaugų kainos nuolat kyla. Politologo nuomone, pensininkai turi visas teises skųstis ir reikšti savo nepasitenkinimą.

Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad nemaža dalis dabartinių pensininkų subrendo, socializavosi sovietmečiu, kas taip pat turi įtakos jų mąstymui.

Tyrimai rodo, kad net ir dabar pokomunistinės šalys iš viso pasaulio išsiskiria būtent tuo, kad žmonės, ilgą laiką išgyvenę komunistinėse šalyse, šiek tiek kritiškiau vertina demokratiją ir rinkos ekonomiką.

„Tie žmonės, kurie nebuvo susikūrę imuniteto tokiai ideologijai, jaučia nostalgiją ir atsiduoda tos tvarkos suformuotai ideologijai, kuri yra priešiška demokratijai. Visa tai atsiliepia jų politikos, ekonominės situacijos vertinimui ir pan.“, – paaiškina L. Gudžinskas.

Žinoma, tai nereiškia, kad nepasitikėjimui demokratijos veikimu nėra pagrindo. Lietuviai mato, kaip valdininkai įtraukiami į apkaltas, korupcijos bylas ir tai meilės Lietuvai neprideda.

Vis dėlto situacija pastaruoju metu šiek tiek keičiasi.

Nepatenkinti demokratijos veikimu
2003–2004 m., Lietuvai dar prieš stojant į ES, pasitikėjimas valstybės institucijomis buvo vienas žemiausių tarp visų ES šalių, o 2008 m. pasitikėjimas teismais, policija ir kitomis institucijomis pradėjo augti. Vis dėlto atsitraukimo nuo demokratijos ir nepasitikėjimo valdininkų priimamais sprendimais šiandien dar yra labai daug. Akivaizdžiausias to pavyzdys – nenoras dalyvauti rinkimuose. Išreikšti nuomonę savo balsu kartais pritingi tiek jaunuoliai, tiek senjorai, nors rinkimai – vienas iš svarbiausių dalykų demokratijos veikime.

Politologas svarsto, kad galbūt gyventojai vis labiau nusivilia demokratijos veikimu, nes politikai, valstybės tarnautojai ne visada tinkamai atlieka savo pareigas. Galbūt vienus vertina geriau, kitus prasčiau ir įvairias procedūras atlieka šališkai. Taip pat yra svarbūs tokio valdymo rezultatai. Anot pašnekovo, žmonės situaciją vertina palankiau, jeigu ekonomika auga, pasiekiama laimėjimų įvairiose srityse ir pan. Tuo tarpu įvairios apkaltos, manipuliacijos ar kitoks netoleruotinas elgesys nuomonę gali labai greitai pakeisti.

L. Gudžinskas sako, kad iš tiesų Lietuvoje viskas nėra taip blogai. Aišku, mes atsiliekame nuo Vakarų ir brandžios demokratijos šalių, tačiau pastaruoju metu matyti tam tikra teigiama kryptis. Politologas lygina, kad kitose šalyse geopolitinė situacija dramatiškai keičiasi. Atsiranda tam tikrų jėgų, kurios sąmoningai bando ardyti, griauti demokratinę tvarką, oponuoti ar kurti antivakarietiškas jėgas, kurios skaldo ir priešina visuomenę. Tuo tarpu Baltijos šalyse šiuo atžvilgiu šiek tiek ramiau, nes bent jau iki šiol tokios jėgos buvo „nukenksminamos“.

„Gyventojų pasitikėjimas auga, tik svarbu neužmigti ant laurų, nes situacija nėra stabili ir nepajudinama. Nuomonė yra pakankamai trapi, todėl valdžia ir apskritai valstybė turi rūpintis valdymo kokybe, įgyvendinti reformas ir spręsti socioekonominės nelygybės klausimą“, – pabrėžia politologas.

Padėtis gali pasikeisti
Palankiausiai demokratijos veikimą šalyje vertina jaunimas. Pašnekovo nuomone, tai susiję su tuo, kad jaunuoliai neturi sovietmečio patirties ir susiformavusių išankstinių neigiamų nuostatų dėl demokratijos ir rinkos ekonomikos. Jie gali persikelti į didmiesčius, susirasti geriau apmokamą darbą ar emigruoti į užsienį. Dabar keliai visur atviri, tereikia šiek tiek pajudėti. Kitaip tariant, jie turi daugiau galimybių nei vyresnio amžiaus žmonės. Galbūt todėl jaunuoliai ir susidariusią situaciją vertina optimistiškiau.

Žinoma, nereikėtų pamiršti ir kitos medalio pusės. Kartais būtent tie asmenys, kurie nesidomi politika ir apie tai neturi jokių žinių, dažniausiai išreiškia nepalankias, negatyvias nuostatas.

L. Gudžinskas svarsto, kad galbūt situacija šalyje ir gyventojų nuomonė pasikeistų, jeigu valdžia aktyviau kovotų su korupcija ir gerintų valdymo kokybę. Sveikatos apsauga, švietimas, socialinis draudimas – tai sritys, kurių sistemos itin politizuotos, į kurių veikimą gali kištis politikai, gali būti atliekami neskaidrūs sandoriai ir užšaldomos svarbios reformos, nors taip neturėtų būti.

Savivaldoms taip pat reikėtų susirūpinti dėl valdymo kokybės. Kai kurios savivaldybės iš kitų išsiskiria kaip atskiros kunigaikštystės. Politologo nuomone, yra pagrindo manyti, kad ateityje tokių „kunigaikštysčių“ tik daugės, nes savivaldybėse politikai itin mėgsta uzurpuoti tam tikras viešąsias institucijas, paveikti mokyklų direktorius, ligoninių administracijas ir taip skatinti gyventojų nusivylimą, nepasitikėjimą valstybe bei kitomis institucijomis.

„Finansų valdymo kokybės stiprinimas, efektyviai veikiančios švietimo sistemos, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo sferos – turėtų tapti valdininkų prioritetu. Tuomet augtų žmonių pasitikėjimas ir spręstųsi socialinės problemos, nes kaip žinia, socialinių klausimų sprendimas yra kaip antras veiksmas, išplaukiantis iš dėmesio, skirto valdymo kokybei ir ją stiprinančioms reformoms“, – pataria politologas.

Į viršų