Visose šalyse politikai žada kovoti su skurdu, tačiau akivaizdu, kad šią užduotį ne visiems pavyksta įgyvendinti. Štai Lietuvoje skurdo lygis toliau auga, nors turėtų būti atvirkščiai. Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, kad padėtis tik blogėja.
Skurdo lygis auga
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2016 m. šalyje siekė 21,9 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo sulaukusių pensinio ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Praėjusiais metais šiek tiek geriau gyveno tik jaunuoliai ir darbingo amžiaus žmonės.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis praėjusiais metais siekė 21 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo ir pernai sudarė 22,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai ir vieni gyvenantys asmenys.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 1,8 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 3 procentiniais punktais.
Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2016 m. padidėtų nuo 21 iki 29,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 25,6 iki 34,2 proc.
Baltijos šalyse skurdo rizikos lygis skyrėsi nedaug, o pokyčiai, palyginti su 2015 m., buvo labai panašūs. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.
Sunkiausiai verčiasi pensininkai
Finansų analitikė Jekaterina Rojaka „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad skurdo rizikos padidėjimą lėmė sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos bei santykinai mažas senatvės pensijų augimas.
Tam įtakos turėjo ir padidėjęs vidutinis darbo užmokestis, dėl kurio gaunantiems minimalias ir mažesnes negu vidutines pajamas būtiniausiam prekių ir paslaugų krepšeliui teko išleisti daugiau.
Kitaip tariant, kai kyla atlyginimai, auga ir kainos, tad šeimose, kur uždirbamas tik minimalus atlyginimas, išlaidų atsiranda neproporcingai daugiau nei pajamų. Dėl to santykinis skurdo rodiklis prastėja.
Skurdo augimui įtakos turi ir tai, kiek sumokama socialinių išmokų. Finansų analitikės nuomone, iš vienos pusės socialinės išmokos yra geras instrumentas, kuris užtikrina bent jau minimalų pragyvenimo lygį. Iš kitos pusės – socialinės išmokos yra tarsi tabletė, medikamentas, prie kurio priprantama ir dėl kurio galbūt nebe taip aktyviai ieškoma darbo.
„Anksčiau skirtumas tarp išmokų ir minimalaus atlyginimo nebuvo labai pastebimas, todėl gyventojams tapo daug patraukliau nedirbti. Dabar šis skirtumas po truputį didėja ir tai reiškia, kad vis daugiau žmonių turėtų aktyviau ieškoti darbo ir mažiau priklausyti nuo socialinių išmokų“, – komentavo J. Rojaka.
Šiuo metu sunkiausiai verčiasi pensinio amžiaus žmonės ir daugiavaikės šeimos. Aišku, tai nereiškia, kad jauni asmenys gyvena geriau už vyresnius ar atvirkščiai.
Vis dėlto ekonomistė pastebi, kad jaunimas turi daugiau alternatyvų. Pavyzdžiui, gali persikraustyti į didmiesčius ir ten susirasti geriau apmokamą darbą arba emigruoti. Tuo tarpu pensininkai tokių alternatyvų neturi.
Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad per artimiausius metus padėtis Lietuvoje turbūt nepasikeis.
„Labai norėtųsi, kad akimirksniu išaugtumėme iš savo dabartinių marškinėlių į puošnesnius rūbus, tačiau to nebus. Nereikia turėti iliuzijų, kad per dvejus metus galėtumėme padaryti didelį proveržį šioje srityje“, – sakė finansų analitikė.
Anot jos, valdininkams ir verslui reikėtų stengtis pritraukti kuo daugiau užsienio ir vietos investicijų. Galbūt tuomet mažėtų žmonių, priklausančių nuo socialinių išmokų, skaičius ir atsirastų daugiau gerai uždirbančių gyventojų.
