facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Įpusėjo miesto Tarybos kadencija. Pateikiu savo nuomonę apie tai, kas vyko ir vyksta, nes tuose procesuose dalyvauju asmeniškai.   

Liberalai buvome pasiryžę į koaliciją eiti su bet kuo, kad stabdytume miesto nykimą. Tikrovė pasirodė blogesnė, nei tikėjomės. Koalicija su A. Visocko judėjimu nuo pat pradžių nežadėjo nieko gero. Dar prieš rinkimus buvo aišku, kad jų kovos prieš korupciją šūkis yra visiškai tuščias. Klausiami, kokiais konkrečiai veiksmais naikins korupciją, atsitverdavo tyla.

Sudarėme koaliciją, surašėme programą. Susidūrėme su keista nemalonia smulkmena. Programoje atsiranda punktas apie tai, kad Savivaldybė atsisako jai nebūdingų veiklų, kurio niekas neprisipažįsta pasiūlęs ar įrašęs. „Skaidri“ koalicija darbą pradėjo su niekieno parašytu programos punktu. Rytinių pasitarimų su koalicijos partneriais metu meras aiškina Lietuvos Konstituciją – liberalų atstovai administracijoje pastoviai minėdavo, kad su jais nesidalijama informacija, planais. Tuo tarpu konkrečius miesto reikalus, jų žiniomis, A. Visockas aptardavo siaurame savų žmonių ratelyje po oficialaus pasitarimo.

Darbo atmosfera Savivaldybėje tampa niūri dėl chuliganiško mero elgesio. Pasitarimo metu jis sau leidžia pagriebti nuo stalo vandens butelį ir sviesti nepatikusiam darbuotojui į veidą. Istorija nutyli, ar meras netaiklus buvo, ar oro uosto atstovas vikrus. Apsieita be sužalojimų. Šis įvykis tarp Tarybos narių yra vieša paslaptis, mero judėjimo atstovams nepadaręs jokio įspūdžio, nei pedagogams Irinai Barabanovai, Rimai Juškienei, Simonai Potelienei, nei teatro direktoriui  „valstiečiui“ A. Žvyniui.

Palaipsniui užgęsta paskutinės viltys dalykiškai bendradarbiauti. Vietoje to, kad spręstų aktualius miestui klausimus, meras kartu su vicemeru Domu Giškevičiumi užsipuola vienos geriausių Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorių Juvitą Giniotį. Vienas A. Visockas žino, kodėl staiga prireikė keisti mokyklos statusą, nes argumentus kiekvieną dieną pateikdavo vis kitus. Procesas tęsėsi apie pusę metų. Sulaukęs koalicijos partnerių pasipriešinimo, meras susikvietė žurnalistus ir, pasisodinęs mokyklos direktorių, dėstė, kaip čia visi gerai sutaria.

Toliau sekė mero užsispyrimas skirti milijonus Zoknių viadukui, kuris labiausiai reikalingas Zoknių žvejams sutrumpinti kelią iki Rėkyvos. Užmetus akį į žemėlapį, visiems buvo aišku, kad šiauliečių milijonai be jokios naudos miestui bus išleisti vien tam, kad į Seimą reikia perrinkti A. Mockų.

Iš mano rankų gavęs dokumentus, kuriuose juodu ant balto Savivaldybės specialistų parašyta, kad įmonei „Agrospelta“ sudaromos išskirtinės sąlygos gauti mokestines lengvatas, meras, pasakęs, kad taip būti neturėtų, juos nukiša giliai į stalčių. Tai buvo vienintelė Šiaulių įmonė, kuriai labai aktyviai advokatavo vicemeras Domas Griškevičius.

Atskira kalba, kaip meras panaudoja žurnalistą Gintarą Šiuparį. Gintaras Šiuparys daug metų Lietuvos skaitytojus gąsdino, kaip Šiauliuose viskas vyksta blogai ir kaip Tarybos narys, dabar meras, A. Visockas gelbsti miestą. Visi prisimename straipsnius, kaip baisiai Šiauliai buvo praskolinti. Tai galima pavadinti ir miesto šmeižimu, nes, remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 2012, 2013, 2014 metais skolos ir pajamų santykis blogesnis buvo Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Alytaus rajone, Klaipėdos rajone, Mažeikių rajone ir t. t. Finansų specialistai man užgarantavo, kad taip, kaip buvo rašoma G. Šiupario straipsnyje, apie mero J. Sartausko bandymus slėpti skolas, skolų paslėpti neįmanoma.

Koalicijos partneriai, nepaklusę merui, tampa jo priešais ir šmeižto taikiniais. G. Šiuparys savo straipsniu visai Lietuvai leido suprasti, kad Šiauliuose vyksta nešvarūs darbeliai: direktoriaus pavaduotoja liberalė Giedrė Mendoza-Herrera kavinėje bendravo su verslininku prieš konkursą, kurį jis laimėjo ir kuriame nebuvo konkurentų. Tuo pačiu G. Šiuparys nesuabejoja direktoriaus E. Bivainio sąžiningumu, nors būtent jis padėjo parašą po šia „neskaidria“ sutartimi. Po kurio laiko meras viešai spaudoje kaltina Giedrę, kad nebus laiku paruošti projektai. Projektai paruošiami laiku. Ar tai normalus mero ir direktoriaus pavaduotojo bendravimas?  

Savo darbo ataskaitoje už 2016 metus meras kalba: „ir jokiu būdu neturėti tokių straipsnių, kuriuos turėjome kelis mėnesius“, „mums reikia saugoti miesto įvaizdį“. Saugoti miesto įvaizdį politikus ir miestiečius iš tribūnos mokina meras, kuris, vėlgi žurnalisto Gintaro Šiupario lūpomis, visai Lietuvai išskalambina savo kliedesius, kaip Šiaulių politikai galimai ruošiasi nusikalstamai savo veiklai panaudoti Savivaldybės ir Universiteto lėšas. Reikia lakios fantazijos, kad iš paskelbto telefoninio įrašo daryti tokias išvadas. Nieko įtartino ten nerado ir STT, bet tai skambėjo per visą Lietuvą ne vieną dieną ir „gerino“ Šiaulių įvaizdį.

Sunku suskaičiuoti, kiek vyksta teismo procesų, įvairių komisijų svarstymų, kiek tyrimų atlieka STT. Panašu, kad pats meras jau nesusigaudo, ką kada yra apskundęs. Pvz. 2017-05-25 Finansų komiteto posėdyje S. Lesnickas nurodo konkrečią datą, kada A. Visockas dėl jo kreipėsi į STT. Kelios dienos prieš meras tarybos nariams tvirtino dėl Lesnicko į STT nesikreipęs. Melavo ar užmiršo?

Jau esu rašęs, kaip A. Visockas su direktoriumi A. Bartuliu meluodami Šiaulių tarybos nariams, pažeisdami savivaldos įstatymus, viršydami savo įgaliojimus atsisakė pakartotinai kreiptis ES paramos Rėkyvos ežero pakrantei sutvarkyti, tuo pačiu pavesdami jelgaviečius, kurie viskuo rūpinosi ir mus buvo pakvietę dalyvauti.

Panašu, kad meras A. Visockas pagrindinę energiją skiria savo valdžiai įtvirtinti, priešų paieškai, intrigoms, skundams. Kita pusė atsako tuo pačiu. Darbai mieste stringa. Iki šiol apie planus rimtesnių pokyčių mieste meras nepasakė nieko. Tik apie pinigų įsisavinimą. Nematydami galimybės dirbti konstruktyviai, liberalai pasitraukė iš koalicijos ir visų postų administracijoje.

Daugumą straipsnyje minimos informacijos man suteikė administracijoje dirbę liberalai. Nuo šiol apie užkulisinę mero veiklą žinosime daug mažiau.

Šiuo parašymu netvirtinu, kad J. Sartauskas miestą valdė geriau. Mano nuomone, prie mero A. Visocko miestas ir toliau rieda tais pačiais nykimo bėgiais. Skirtumas tas, kad partinis J. Sartauskas yra labiau nuspėjamas, jį riboja socialdemokratų ideologija, partinės struktūros.

A. Visockas iš principo yra sektos vadovas, subūręs žmones, kurie juo besąlygiškai pasitiki. Natūralu, kad A. Visocko garbinimo Facebook`e paskyra „Vaikštome už Šiaulius“ kruopščiai trina jam nepalankius faktus, blokuoja kitą nuomonę rašančius komentatorius, atrenka informaciją panašiai, kaip savo laiku laikraštis „Pravda“ apie Leniną. (Beje, yra nuotraukos, kur Leninas panašiai, kaip A. Visockas, dalyvauja švarinimo akcijose.) Miestą valdantys, panašu, mielai grįžtų į tuos laikus, kai buvo tik viena tiesa – stipresniojo.

Pagalvokime, šiauliečiai, ar mes irgi to norime? Aš nenoriu. Parašiau šį ilgą straipsnį, nes esu įsitikinęs, kad viešumas yra veiksmingiausia  priemonė.

P. S. Mėgstantiems sąmokslo teorijas pasakysiu įdomų faktą. Prieš savivaldos rinkimus Tarybos narys D. Michalenko buvo gavęs pasiūlymą rinkti mieste šiukšles ir taip įgauti rinkėjų palankumą. Denis pasiūlymo atsisakė. Panašu, kad pasiūlymą priėmė A. Visockas. Kyla labai daug klausimų…

Į viršų