facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Ūkio ministerija siūlo atsisakyti perteklinių reikalavimų išorinei reklamai įrengti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Priėmus siūlomus pakeitimus administracinė našta turėtų sumažėti apie 350 tūkst. eurų. Taip pat, ūkio viceministro Ramūno Buroko teigimu, pakeitimai panaikintų nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvintų leidimų išdavimo tvarką bei sudarytų galimybę palankesnėmis sąlygomis plėtoti reklaminę veiklą, nustatytų, kada leidimas išorinei reklamai visai nereikalingas.

Tačiau jau gyventojai piktinasi svarstydami, ar tik numatomos lengvatos neįteisins savivalę, kai verslo atstovai reklamas kabins kur tik panorėję. Visgi R. Burokas patikino, kad laikytis bendros reklamos tvarkos reikės, o pagrindiniai šio įstatymo projekto tikslai –  gerinti išorinės reklamos verslo aplinką, mažinti reklaminės veiklos finansinę naštą, susijusią su leidimų gavimu.

Reklamos įstatymo projekto pakeitimų laukia verslininkai
Pasak R. Buroko, reklamos įstatymo pakeitimo projekto ypač laukia verslininkai, nes jis leis panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvins leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Jis taip pat sudarys galimybę palankesnėmis sąlygomis plėtoti reklaminę veiklą, nustatys atvejus, kai leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas.

Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones. Tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų. Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas.

Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui ir pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.

Taip pat siūloma be leidimo kabinti išorinę reklamą ant pastato langų ar durų, patalpose, kai ji matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.

Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.

Vienas iš pasiūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas ar logotipas. Leidimas įrengti  išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.

Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.

Be to, siūloma atsisakyti reikalavimo maisto papildų reklamoje pateikti žodžius „maisto papildas“, energinių gėrimų reklamoje – „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“, genetiškai modifikuoto maisto reklamoje – „maistas yra genetiškai modifikuotas“, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekių ženklai (t. y. ant reklaminių kepuraičių, pieštukų, marškinėlių ir pan.).    

Gyventojai gali būti ramūs – reklamuojantis savivaliauti nebus leidžiama
Reklamos įstatymo pakeitimo projekto ypač laukia verslininkai, nes jis leis panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvins leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Kyla klausimas, ar tokie sprendimai nesupykdys gyventojų ir ar tai nereikš, jog dabar reklamų stendai kabos ant kiekvieno kampo.

„Pagal Įstatymo projekto nuostatas išorinė reklama turės būti įrengiama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų,  pvz., išorinė reklama, be kita ko, turės atitikti projektavimą, kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, savivaldybės institucijų patvirtintuose išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, įrengiant išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose ar saugomose teritorijose, reikės gauti už kultūros paveldo objektų ar saugomų teritorijų apsaugą atsakingų institucijų sutikimą ir kt. Pažymėtina, kad ir tais atvejais, kai bus įrengiama išorinė reklama, kuriai įrengti nereikia gauti leidimo pagal Įstatymo projekte siūlomas išimtis, šios reklamos įrengimui bus taikomi minėti Įstatymo projekte nustatyti išorinės reklamos įrengimo reikalavimai ir atsakomybė už šių reikalavimų nesilaikymą. Šios teisinio reguliavimo priemonės sudarys sąlygas apsaugoti svarbius visuomenės interesus (miesto aplinkos apsaugą, kraštovaizdžio apsaugą, istorinio paveldo išsaugojimą, gyventojų saugą ir kt.) neproporcingai nevaržant reklaminės veiklos subjektų teisių ir teisėtų interesų“, – aiškino R. Burokas.

Į viršų