Šiaulių miesto savivaldybė rengiasi Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų sutvarkymo darbams. Sunkiai rengtas aikštės projektas iškart sukėlė daug diskusijų dėl Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimų iškėlimo iš miesto centro planų. Šios vietos sutvarkymas išskirtas į atskirą etapą, o diskusijos vis dar vyksta. Ar liks sovietų karių palaikai miesto centre? Daugelis gatvėje kalbintų šiauliečių, politikų mano, kad jų judinti nereikėtų. Prieštarauja ir Rusijos ambasada: jos atstovai pasirengę net skirti lėšų obelisko sutvarkymui, kad tik ten niekas nebūtų judinama. Prisikėlimo aikštės projekto autorius Vytenis Rudokas tikina, kad geriausias sprendimas – iškelti, tačiau siūlo ir kompromisą.

Konsultuojasi su URM ir Rusijos ambasada
Administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė, kad miesto meras šiuo klausimu turėjo konsultacijų su Užsienio reikalų ministerija. Į Šiaulius atvyks ministerijos atstovai, su kuriais dėl šios palaidojimų vietos iškėlimo arba sutvarkymo bus konsultuojamasi, anot direktoriaus, bendrame tarpvalstybiniame kontekste, ir tikimasi, kad tai padės priimti sprendimus.

„Turime kelis šios vietos sutvarkymo variantus. Vieni yra labiau jautrūs, kiti – mažiau, todėl neskubame. Buvau susitikęs su Rusijos ambasados įgaliojimus susitikimui turėjusia Klaipėdos konsulato atstove, pasikeitėme nuomonėmis. Kultūringos konsultacijos vyksta. Norėtume, kad klausimas būtų išspręstas iki Prisikėlimo aikštės sutvarkymo rangos darbų pradžios. Kai prasidės darbai visa apimtimi, jau turėtume žinoti, ką ten darysime. Dabar atskyrėme palaidojimų vietą į specialų projektą, kuris greičiausiai turės kitą pagreitį, bet sutvarkyti norėtume vienu metu, kad nereikėtų vėl grįžti“, – komentavo A. Bartulis.

Mūsų kiemas ir mes nuspręsime?
Prisikėlimo aikštės sutvarkymo projekto autoriui architektui Vyteniui Rudokui nepatinka šiuo klausimu vykstančios manipuliacijos viešąja nuomone. Jis teigia, kad paklausus, ar iškelti palaidotus žmones, visi, aišku, pasakys, kad nereikia liesti. Jis pabrėžia, kad klausimas yra apie tai, kodėl tai reikia padaryti.

„Pagal tai, koks man, kaip architektui, buvo iškeltas uždavinys išspręsti Prisikėlimo aikštės sutvarkymą, mano nuomone, pats teisingiausiais ir geriausias sprendimas – iškelti tuos palaidojimus iš aikštės ir ją susitvarkyti vieningai ir pilnai. Norint, kad viskas šioje erdvėje būtų kompleksiškai gražu ir tvarkinga, akivaizdu, jog šitas dabar stovintis kompleksas yra svetimkūnis. Dabar nesutvarkytoje aplinkoje tarsi pripratome prie to vaizdo. Kai bus naujai sutvarkyta aikštė, tada pasimatys, kad jis svetimkūnis dar labiau. Kita priežastis – šalia skvere statysime paminklą tautos laisvei ir nepriklausomybei. Du šie paminklai vienoje erdvėje disonuos. Kažkokia hierarchija turi atsirasti“, – sako V. Rudokas.

Jis pasakoja, kad pas jį net keturios delegacijos buvo atvažiavusios iš Rusijos ambasados. Architektas teigia joms atsakęs: čia mūsų kiemas ir mes nuspręsime, kaip norime jame tvarkytis. Jis mano, kad tai yra mūsų valioje ir reikėtų mažiau turėti politinių baimių. Projekto autorius yra įsitikinęs, kad toks memorialas, koks yra šiandien, negali išlikti jokiu būdu, ir savo nuomonę yra pateikęs Savivaldybei.

„Palaidojimų iškėlimas yra galimas ir turi pliusų. Miesto centrinėje dalyje, viešoje erdvėje, pagal dabar galiojančius įstatymus, niekas neturi teisės rašyti užrašų nevalstybine kalba ir kokių nori. Ta valstybė išloštų, nes kapinėse gali rašyti, ką nori ir kaip nori. Čia ne žmonių pagerbimo, o politinis klausimas. Juk tik, atrodo, nuo septinto dešimtmečio karių palaidojimo vietose ėmė daryti pompastikas. Uždegė ugnis ir ėmė mitinguoti. Tai yra absoliučiai politinis, o ne etikos klausimas. Gaila, kad dažnai žmonės to nesuvokia“, – aiškina architektas.

V. Rudokas priminė, kad ieškant sprendimo jam buvo pasakyta net negalvoti apie kapinių iškėlimą. Kai reikėjo priduoti projektą, gavo nurodymą išimti iš jo karių palaidojimo vietą, po to įdėti, po to vėl išimti. Vis perdarinėjo. Tinkamas sprendimas taip ir nerastas, teko palikti 1254 kv. m baltą dėmę ir ji bus pildoma atskiru paminklosauginiu projektu, tačiau Prisikėlimo aikštės sutvarkymo projekto rėmuose. „Aišku, mes garbingai viską pabaigsime, bet laukiame apsisprendimo“, – sako V. Rudokas.

Suprasdamas, kad karių palaidojimo vietos iškėlimo sprendimas sulauks pasipriešinimo, architektas parengė ir kompromisinį variantą. Būtų nuimamas obeliskas, kuris nėra kultūros vertybė. Memorialas liktų žemės lygyje. Atsirastų 10-12 cm iškilusios akmeninės juostos, ant jų gali būti iškaltos lentelės su žuvusiųjų pavardėmis, kokios yra šiandien. Architektas mano, kad neturi būti jokių vertikalių akcentų, vieta įgautų kitą išraišką dėl želdinių, takų. Toje vietoje būtų įteisintas takas, jis ten lūžtų, danga būtų kitokia, kad pasijaustų, jog tai memorialas, ypatinga vieta.

„Čia nėra kapinės, o palaidojimų vieta. Kapinių visai kitas statusas ir jų centrinėje miesto dalyje negali būti. Europos tautų kultūroje niekada nieko nelaidoja centrinėse miesto aikštėse. Čia ne mūsų kultūros dalis. Tai atėjo iš Rytų kultūros, kur prilaidota šalia Kremliaus. Mes žmones laidojame ne ten, kur kiti triukšmauja ir linksminasi, o ten, kur šventa ir pagarbu“, – tikina projekto autorius.

Autentikos nelikę, todėl nėra vertybė
Kultūros paminklų apsaugos departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys „Šiaulių naujienoms“ kiek anksčiau yra pasakojęs, kad jo darbuotojai atliko karių palaidojimų vietos archyvinės medžiagos tyrimą. Analizuodami valstybės archyvų duomenis, paminklosaugininkai priėjo išvadą, kad tai, kas yra palaidojimų vietos paviršiuje, neatitinka realybės. Iš duomenų nepavyko lokalizuoti palaidojimo vietų. Ten buvo lyg ir keturios bendros duobės, kuriose buvo laidojami žuvusieji, nebuvo kapinių. R. Budrys aiškino, kad nepavyko nustatyti, ar suprojektuotas takas eitų per palaidojimo vietas, ir Savivaldybei pasiūlė kreiptis į archeologus.

Vedėjas patvirtino, kad memorialas nėra kultūros vertybė, nes saugoma yra autentika, o memorialas jau du kartus buvo perdarytas kartu su aikšte, todėl autentikos nelikę.

„Jau rengiant projektavimo idėjos konkursą turėjo būti išsiaiškina situacija ir aišku, ką galima projektuoti, ką ne. Ne dabar reikia aiškintis, kai spaudžia laikas“, – pastebėjo R. Budrys.

Nuomonės skiriasi
Buvęs Šiaulių miesto meras Vytautas Juškus kategoriškai prieštarauja karių palaikų perkėlimui į kapines. Jis prisiminė, kad tokių ketinimų buvo ir seniau, tačiau jie sulaukdavo pasipriešinimo ir nebūdavo įgyvendinti. „Pertvarkyti reikia, padaryti gražius kapus. Neaišku, kur tų palaidojimų riba, ar ta automobilių aikštelė šalia Savivaldybės nestovi ant žmonių kaulų, kai pradės kasinėti, atlikinėti archeologinius tyrimus, dar klaustukas, ką ras. Kaip sutvarkyti tą vietą turi spręsti ne politikai, o Architektų sąjunga ir tik tada pateikti politikams sprendimų būdus‘, – išsakė savo nuomonę V. Juškus.

Jam pritarė ir kitas buvęs meras, pirmininkaujantis miesto Merų klubui, Genadijus Mikšys: „Aš nejudinčiau tų kapinių. Mirę žmonės yra mirę. Dar per anksti. Niekas nežino tų kapinių ploto. Būčiau išskyręs į atskirą projektą, nes gali strigti. Ir taip įgyvendinant europinį projektą laikas eina ne Savivaldybės naudai. Obelisko klausimą turi spręsti architektai.“
Tuo tarpu Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Amerikoje ir Meksikoje, Žygimantas Pavilionis ragina šiauliečius nebijoti.

„Vilniuje buvo tos pačios dilemos su Žaliuoju tiltu. Kiek čia buvo tų visokių baimių. Kūnai žmonių turi būti jiems skirtose vietose, o ne centrinėse aikštėse, mauzoliejuose. Kol pasaulis su tais komunizmo nusikaltimais visiškai neatsisveikino, kol jie nėra nuteisti iki galo, o šalia esanti kaimynė juos šlovina ir aukština, aš kaip tik sakyčiau, yra pavojinga juos tokioje vietoje laikyti. Reikia gerbti žmogų, kokios ideologijos jis bebūtų, ir nedaryti iš jo stabo. Kuo greičiau Šiauliai susitvarkys, tuo geriau. Aikštė – miesto vizitinė kortelė. Tai yra įvaizdis, kuris lemia ir investicijų atėjimą. Taip, tai tam tikras Holivudas, tu parduodi save, bet tas pardavimas turi žiūrėti į ateitį, o ne į praeitį, kuri yra dramatiška, sunki, skaldanti. Kol tų šmėklų neatsikratysime, patys ir liksime įstrigę praeityje“, – sakė Šiauliuose apsilankęs politikas.

2017 05 24 14

Prisikėlimo aikštės projekto autorius V. Rudokas turi tvirtą nuomonę, kad toks karių palaidojimo vietos memorialas, koks yra šiandien, negali išlikti.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Į viršų