Groteskiškas sutapimas: pernai gegužės 4-ąją nuo Vilniaus ir Tilžės gatvių kampo pastato buvo nuimtas reklaminis dizainerio kurtas V. Purono tentas „Šiauliai – universitetinis miestas“. Šių metų gegužės 2-ąją Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus.
Pastangos – veltui
Panašu, kad stiprusis Vilnius lyg melatonino kempinėle trina likusią Lietuvą. Regioninė politika, kurios nėra, įspraudžia į globėjiškas Vilniaus rankas regioninį universitetą, kuris irgi, regis, buvo stiprus. Štai ir Šiaulių universitetas, Universitatis Saulensis, miesto identiteto dalis, dabar „priklausys Vilniui“...
Miesto spaudoje buvo rašyta apie visas dėtas pastangas, kurios leido manyti, tiksliau, jaustis užtikrintai, kad Šiaulių universitetas liks. Dar žiemą Šiaulių miesto profesinės ir aukštųjų mokyklų vadovai bei verslininkų atstovai, tardamiesi dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos regione, parengė aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planą. Jų apsisprendimas Šiaulių universitetui netapti filialu arba padaliniu, regis, buvo įgyvendinamas. Viešą laišką Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio merai išsiuntė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimui ir jo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei. Laiške buvo išreikštas visapusiškas palaikymas Šiaulių universitetui, kuris „yra būtinas visos Šiaurės Lietuvos regiono gerovei bei gyvybingumui užtikrinti.“
Kaip jums atrodo tokia strategija – Šiaulių universiteto nebebus, bet bus padalinys. Kiek čia pertvarkos?
Pagal Vyriausybės darbo grupės planus iki 2020 metų turėtų atsirasti du dideli universitetai Vilniuje ir Kaune. Pranešama, kad Kaune į vieną universitetą turėtų susijungti Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Vilniuje prie Vilniaus universiteto turėtų prisijungti Mykolo Romerio (MRU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetai. Šiaulių universitetas taip pat taptų šio universiteto filialu. „Taptų“ ir „turėtų atsirasti“ – kol kas. Bet kokia pertvarkos esmė, kai tarp universitetų ir kolegijų dedami pliusukai? Aštrialiežuviai pasakytų: iš stiklinių vieną balą pripylė, kai kuriuos universitetus reikia uždaryti ir viskas.
Sprendimas nėra galutinis
Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė nemano, kad paskelbtas planas yra galutinis Vyriausybės sprendimas. „Manau, kad prasidės naujas diskusijų etapas ir universitetų bendruomenės tikrai galės išsakyti savo nuomonę – kaip vertina tokius siūlomus junginius, ar tai tenkina. Mes vasario mėnesį labai daug diskutavome kartu su universitetu, taip pat visos Šiauliuose veikiančios mokyklos, privati Šiaurės Lietuvos kolegija, Šiaulių profesinio rengimo centras. Buvome aptarę šiek tiek kitokį variantą. Mums atrodė, kad Šiauliuose galime veikti kaip savarankiškos institucijos“, – sako N. Šedžiuvienė.
Be jokios abejonės, pasak Šiaulių valstybinės kolegijos direktorės, didžiulę įtaką daro demografiniai pokyčiai. Aukštoji mokykla – universitetas ar kolegija – negali egzistuoti, jeigu nėra studentų. „Kad ir kaip benorėtumėme išsaugoti savo aukštąsias mokyklas, neturint pakankamai studentų, mes tikrai negalėsime to padaryti, nes mokyklos išlaikymo kaštai labai didėja, dėstytojų situacija ir motyvacija dirbti su mažu studentų skaičiumi grupėse nedidėja. Bet manau, kad šių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas šiame etape tikrai viską sudėlios viską į savo vietas“, – mano ji.
Šiandieninė situacija rodo, kad valstybė tiek išlaikyti aukštųjų mokyklų, kiek buvo iki šiol, tikrai negali.
„Mes manome, kad universitetas galėtų dirbti kaip savarankiška institucija. Nes priklausymas kuriai nors kitai aukštajai mokyklai, mūsų universiteto tapimas fakultetu ar kito universiteto padaliniu kelia pavojų prarasti universitetinį mokslą Šiauliuose“, – sako N. Šedžiuvienė.
Kaip pati pripažino, su dideliu nerimu plano laukė ir kolegija, tačiau plane matyti, kad Šiaulių valstybinei kolegijai kol kas sudaromos sąlygos dirbti kaip savarankiškai kolegijai. Šiandien kolegija yra savarankiška, stipri, MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) pateikti duomenys apie kolegijos veiklos rezultatus negąsdina ir nekelia pavojaus kolegijos savarankiškumui. „Šiandien kolegija dirba kaip niekad stabiliai, studijų programos paklausios, mūsų specialistų laukia darbo rinka. Tik žinoma, turime problemą – mažėjantis studentų skaičius. Šiaulių regione fiziškai nėra studentų tiek, kiek mes galėtumėme ir norėtumėme priimti“, – sako N. Šedžiuvienė.
Nuramino studentus
Optimizmo nepraranda ir Šiaulių universitetas. Kadangi su rektoriumi prof. D. Jurgaičiu nepavyko susisiekti, pasinaudojome gegužės 2 dieną paskelbtu pranešimu Šiaulių universiteto svetainėje. Išsakydamas savo poziciją Šiaulių universiteto rektorius pareiškė, kad ir toliau bus siekiama plėtoti universiteto stipriausias mokslo ir studijų sritis.
„Sieksime, jog Šiaulių universitetas ir toliau darbuotųsi savo paklausiausiose srityse, o kitas galėtume stiprinti įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos ar užsienio universitetais“, – sakė jis.
Rektoriaus teigimu, Šiaulių universitetas yra stiprus Lietuvai itin reikalingų pedagogų, inžinierių, humanitarų, informacinių technologijų ir kt. specialistų rengimo studijų programose ir gali jas sėkmingai plėtoti ir toliau.
Pranešime sakoma, kad Vyriausybė yra patikinusi, jog, nepaisant planuojamų ir vykdomų pokyčių, visi studentai, besimokantys Šiaulių universitete, baigs pasirinktas studijas ir gaus aukštąjį universitetinį mokslą liudijantį diplomą. Planuojančius stoti į Šiaulių universitetą laikytis savo planų viešai yra raginusi ir pati švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.
