Pasigirsta nuomonių, kad Lietuvoje studijų trukmė galėtų būti trumpesnė. Esą tai leistų efektyviau panaudoti finansinius resursus. Be to, trumpesnės studijos būtų naudingos ir patiems studentams, ir aukštosioms mokykloms, kurios, atliepdamos studentų lūkesčius, taptų patrauklesnės. Kol kas trumpesnes kai kurių specialybių studijas siūlo vos keli universitetai. Kita vertus, žinant, kad dauguma absolventų dirba, kas nutiktų, jeigu dar labiau sutrumpėtų studijų trukmė, kokie specialistai išeitų.

Studijų trumpinti neskuba
Kai kuriose Europos šalyse įprasta praktika, kad bakalauro studijas galima baigti per trejus metus, o magistro – per vienerius. Lietuvoje bakalauro studijos dažnai tebetrunka ketverius, o magistro – dvejus metus. Ekonomistas Nerijus Mačiulis stebisi, kodėl Lietuvoje apie studijų trumpinimą tik kalbama, bet nesiimama jokių konkrečių darbų.

„Pas mus universitetinės studijos kartais būna dirbtinai ištemptos. Taip yra, nes finansavimas priklauso nuo to, kiek studentas praleidžia laiko universitete. Universitetai kol kas nėra motyvuoti studijų trumpinti. Dėl to studentai tikrai nelaimi. Jie gautų daugiau naudos, jeigu anksčiau įsilietų į darbo rinką“, – „Šiaulių naujienoms“ sako N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, universitetai neskuba trumpinti studijų, nes valstybė moka pinigus už kiekvieną semestrą. Kuo daugiau semestrų studentas praleidžia universitete, tuo daugiau universitetas gauna lėšų. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad dėl to studentas gauna daugiau naudos. Štai kitose Europos Sąjungos valstybėse švietimo, aukštojo mokslo sistema yra kuriama pagal Bolonijos procesą: jau dešimtmetį praktiškai visos studijos trunka trumpiau. Tuo tarpu Lietuvoje studentai universitetuose mokosi metais ilgiau ir turbūt neišmoksta daugiau. Kitaip tariant, tokiu būdu iššvaistomas pats produktyviausias jaunų žmonių laikas.

Tiek Lietuvoje, tiek Šiauliuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Anot ekonomisto, galbūt todėl kai kurie studentai pradeda dirbti dar tebestudijuodami universitetuose. Tačiau dėl to nukenčia pats studijų procesas. Tai dar kartą įrodo, kad studijų procesas nėra tinkamai išdėliotas. Studijų procesą būtų galima patobulinti labiau koncentruojant studijas ir po to leidžiant įgyti praktinių įgūdžių darbo vietoje.

„Labai keista, kad mes iki šiol diskutuojame apie tai, kas Europoje jau daugiau nei dešimtmetį yra realybė. Lietuva yra paskutinė ES valstybė, kuri neįgyvendina pateiktų rekomendacijų ir vis dar laiko dirbtinai ištemptas bakalauro studijas“, – komentuoja N. Mačiulis.

Verslininkai pasiryžę padėti
Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas sako, kad šiandieniniai darbuotojai, ką tik baigę mokslus universitetuose, kolegijose ar profesinėse mokyklose, nėra iki galo paruošti. Jiems dar reikia duoti laiko, papildomai pamokyti, kad taptų tokiais darbuotojais, kurių įmonėms reikia. ŠPA prezidento nuomone, tie ketveri metai, praleisti universitete, neužtikrina, kad darbuotojas turės daugiau kompetencijos ar įgūdžių.

„Mums reikalingi žmonės, kurių akyse žibėtų verslumo kibirkštys, o visa kita mes pasiryžę patys pridėti nuo savęs, pavyzdžiui, investuoti į darbuotojo tolimesnius mokymus ir pan. Suprantame, kad į darbo rinką atėję jauni žmonės dar neturi pakankamos kvalifikacijos. Tačiau kuo jie labiau kvalifikuoti, tuo mažiau reikia įdėti pastangų, kad jie pasiektų mūsų norimą lygmenį. Tikrai nemanau, kad ilgos studijos mums labai padeda“, – svarsto A. Stulpinas.

Pašnekovo teigimu, Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, motyvuotų ir norinčių dirbti žmonių nėra labai daug.

Liūdniausia, kad net jauniausi moksleiviai dėl perspektyvų stokos galvoja apie išvykimą iš mūsų šalies. Tačiau tie, kurie pasilieka arba grįžta iš užsienio ir įsilieja į pramonininkų kompanijas, uždirba pakankamai gerai ir gali oriai gyventi Šiauliuose.

Šiaulių verslininkai rodo geruosius pavyzdžius, pasakoja, kad ir Šiauliuose galima rasti įdomų, gerai apmokomą darbą bei kitaip skatina prie jų prisijungti. Skatinimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios įmonės strategijos ir galimybių. Kuriamos įvairiausios motyvacinės sistemos, keliamas atlyginimas ir pan.

Vis dėlto Šiaulių verslui visiškai nepavyksta išvengti nepalankių sprendimų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad tik didžiuosiuose šalies miestuose ar užsienyje galima susikurti geresnį gyvenimą. Todėl mieste nėra tiek kvalifikuotų darbuotojų, kiek jų reikia.

Kita vertus, Šiaulių pramonės įmonės investuoja ir plečiasi, o be darbuotojų to niekaip nepadarysi. Tai rodo, kad vis tiek Šiauliuose yra žmonių, kurie kuria pridėtinę vertę tiek įmonei, tiek Šiaulių regionui, tiek visai Lietuvai.

Siūlo ieškoti kitų sprendimų
Filosofas, Šiaulių universiteto dėstytojas Jurgis Dieliautas yra kitokios nuomonės. Anot jo, atsisakius universalaus ugdymo, pasikeitus išsilavinimo funkcijoms, bakalauro studijos galėtų trukti ir dvejus metus, tačiau tuomet tai būtų nebe universitetas, bet kažkokia amatų mokykla ir pan. Jeigu programos būtų sutraukiamos iki minimumo, studentai įgytų ne universalų išsilavinimą, o tik būtų supažindinti su konkrečiais dalykais: technologijomis, jų įgyvendinimu ir pan.

„Studijų kokybė nereiškia kiekybės. Galima bakalauro studijas sutrumpinti iki trejų metų, bet dėl to niekas nepasikeis. Daug kas priklauso nuo studento vidinės motyvacijos, pasirinkimų. Tokiu būdu problema vis tiek nebūtų išsprendžiama iki galo“, – sako J. Dieliautas.

Problemą būtų galima išspręsti kitais būdais. Reikia samdyti gausybę žmonių iš šalies, o ne amžinus specialistus, kurie trisdešimt metų dėsto vieną ir tą patį dalyką.

Vieša paslaptis, kad yra universitetų, kuriuose daugiau nei trisdešimt metų dėsto tie patys žmonės ir su studentais dalijasi informacija iš senų pageltusių rankraščių.

Tai reikia keisti. Tačiau iš kur tokių gerų specialistų rasti? Valstybiniai ir privatūs universitetai jau seniai kovoja dėl naujų dėstytojų, tačiau kol kas valstybiniai pralaimi.

„Reikia peržiūrėti ir gausybę kitų dalykų, todėl studijų sutrumpinimas jokių problemų neišspręs. Jau ir dabar yra programų, kur trūksta tam tikrų valandų, tad dar labiau sutrumpinus programas, studentai tik nukentėtų“, – pabrėžia dėstytojas.

Jis pastebi, kad Lietuvoje, ypač Šiauliuose, yra įsitvirtinęs siaurai technokratiškai suprantamas vadybinis modelis. Iki šiol toks modelis nieko gero nedavė ir nieko gero neduos, nes tai yra kopija. Kažkada latviai taip pat buvo sutrumpinę studijas, bet tai nepasiteisino. Toks sprendimas nuvedė prie to, kad nebeliko bendrų disciplinų, universalaus išsilavinimo. Nebeliko tų disciplinų, kuriomis universitetai skirtųsi nuo kolegijų ar amatų mokyklų. Kai to nebelieka, keičiasi ir pats studento požiūris į mokslą: „Aš moku už mokslą, vadinasi, galiu nesimokyti, neiti į paskaitas ir niekuo nesidomėti.“

Tam, kad situacija pasikeistų, dėstytojas siūlo imtis atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, kurti tik tas programas, kurių iš tiesų reikia. Samdyti specialistus ne pagal įgytą išsilavinimą, laipsnį, bet pagal žinias. Taip pat patys studentai turėtų rinktis ne populiariąsias specialybes, bet tas studijų kryptis, kur specialistų iš tiesų trūksta.

Situaciją vertina kontroversiškai
Ar reikėtų trumpinti studijų trukmę paklausėme ir šiauliečių. Vieningos šiauliečių nuomonės nepavyko išgirsti. Vieni siūlo studijų trukmę trumpinti, kiti – palikti viską taip, kaip yra dabar.

„Prasminga studijas trumpinti tik socialinių mokslų, o kitų sričių geriau neliesti. Patys pagalvokite, juk pavyzdžiui, visų inžinerinių žinių neįmanoma įsisavinti per trumpą laiką. Be to, dauguma studentų jau ir taip dirba. Tai kas nutiks, jeigu jaunimas dar trumpiau mokysis“, – svarsto Marius.

Studentė Ieva mano, kad naudingiau būtų kelti studijų kokybę: „Trumpinant studijų laiką būtų taupomos valstybės lėšos, taip pat būtų galima kalbėti ir apie studentų interesą. Tačiau jei bakalauro studijos būtų trumpinamos iki trejų metų, universitetai susilygintų su kolegijomis. Manau, tikslingiau būtų ne keisti studijų trukmę, bet labiau rūpintis studijų kokybe.“

Algimantas pataria ieškoti kitų būdų, kaip paskatinti jaunimą greičiau įsitraukti į darbo rinką: „Reikėtų kalbėti ne apie studijų laiko trumpinimą, bet apie studijų programų tobulinimą, studijų turinio peržiūrėjimą ir aplinkos gerinimą. Taip pat reikėtų veikti kompleksiškai. Viena priemone nieko neišspręsime. Jeigu iš konteksto ištrauksime tik vieną dalį ir daugiau nieko nekeisime, sulauksime tik dar daugiau nuostolių.“

Į viršų