Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistai turėjo galimybę išvysti ilgai lauktos pirmos šiais metais premjeros ištrauką. Šiauliečiams šį kartą pristatoma Pauliaus Ignatavičiaus režisuota šiuolaikinė dviejų dalių drama „Skulptūra“. Prieš kelerius metus parašyta naujausia garsaus vokiečių autoriaus Mariuso von Mayenburgo pjesė nagrinėja visuomenei aktualius klausimus: kodėl žmonės linkę bėgti nuo tikrovės ir tiesos, kodėl tampame bejėgiai susidūrę su vertybiniais iššūkiais, kiek mus valdo stereotipai ir kokią kainą esame pasiruošę sumokėti už savo „naująją“ europietišką tapatybę...

M. von Mayenburgas – šiuolaikinės teatro kalbos lyderis
Valstybinio Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėja Nomeda Šatkauskienė sako, kad šiuolaikiniai pjeses rašantys autoriai yra įdomūs tuo, jog apie dabartines problemas kalba šiuolaikine teatro kalba.

„Šiuolaikinė teatro kalba yra labai stipri Mariuso von Mayenburgo dramaturgijos pusė. Jis labai taikliai dabartines civilizacijos neurozes atskleidžia teatrine forma. Aktoriai gali paliudyti, kad tai kitaip parašytas kūrinys, kuriame kitaip vystosi konfliktas. Pjesėje konfliktą keičia konfliktas, kol finale įgauna keistą siurrealistinį pavidalą ir išauga iki tam tikrų metaforų“, – sako N. Šatkauskienė.

Spektaklio tematika sudėliota į tris klodus. Pirmasis – šeimos santykių, antrasis labai aiškiai atveria visuomenės vertybes, viešai skelbiamas humanistinines, tolerancijos, lygybės idėjas. Trečiasis klodas – gyvenimo ir meno santykis. Dramaturgas klausia, kiek toli gali eiti menininkas ieškodamas inspiracijos.

„Skulptūra“ pasakoja apie standartinę europiečių šeimą, kurios vidutiniškas ir ramus gyvenimas sutrikdomas, kai pasirodo žemesnės socialinės klasės atstovė – valytoja Džesika. Ji netikėtai išbalansuoja nusistovėjusius santykius ir netgi tampa ciniško bei ekscentriško menininko Haulupos „mūza“.

Pjesėje išorinių įvykių nėra daug, tačiau scena po scenos tarp žmonos Ulrikės, vyro Michaelio ir jų sūnaus Vincento atsiveria dvasinė tuštuma, vedanti į moralinę ir fizinę destrukciją. Pagrindinė dramos „žinutė“ tarsi įkūnijama šeimos draugo Haulupos sumanytoje ciniškoje meninėje instaliacijoje „Socialinė skulptūra“: maisto atliekas svaido mašina, o visas instaliacijos lankymo valandas jas valo emigrantė valytoja iš „trečiosios šalies“ – Džesika.

Apie aktualias socialines ir moralines dilemas
Kaip pasakoja spektaklio „Skulptūra“ režiserius P. Ignatavičius, jis pjesę pasirinko pusiau atsitiktinai. 2015 m. „Skulptūrą“ M. von Mayenburgas pastatė garsiajame „Schaubühne“ teatre Berlyne, kur nuo 1999 m. jis dirba dramaturgu ir režisieriumi.

Režisierių P. Ignatavičių žavi vokiečių teatras. Atradęs naujausią dramaturgo pjesę ir ją perskaitęs jis suprato, kad pjesę būtina statyti.  

„Savo turiniu pjesė itin aktuali šiandienos europinei situacijai. Joje kalbama apie apsimestinį humanizmą, kai neva deklaruojama tolerancija kitokiam žmogui, kitam, bet tai beregint išnyksta,  susidūrus su tuo žmogumi akis į akį. Mes labai patogiai jaučiamės galėdami paaukoti pinigų telefonu įvairių akcijų metu. Mūsų sąžinė taip tarsi tampa rami. Bet kai mes susiduriame su realiu žmogumi ir realia problema, prarandame žmogiškumą, tampame gal netgi nacionalistais, rasistais ir kitokiais baisiais „-istais“. Šioje pjesėje iš tiesų kalbama apie susidorojimą su žmogumi, galbūt norint gero… Bet tai iš tiesų yra susidorojimas. M. von Mayenburgas šia pjese įrodo, kad šiais laikais egzistuoja socialiniai sluoksniai ir pinigai bei gerovė vis dėlto skiria žmones, kad ir kaip būtų gaila“, – kalbėjo P. Ignatavičius.

Detaliau spektaklio problematika paaiškinama N. Šatkauskienės sudarytoje spektaklio programėlėje: „Prasidėjusi pasaulinė emigrantų krizė, „Brexit“, religinis ekstremizmas, terorizmas bei daugelis kitų krizių visame pasaulyje tik dar labiau išryškino XXI a. Vakarų visuomenės vertybių neveiksmingumą, paviršutiniškumą, pseudohumanizmo ir pseudotolerancijos išbujojimą visuomenės mąstyme. Akivaizdu, kad vertybių klausimas šiandien kaip niekad aktualus ir Lietuvoje, kur vakarietiškos vertybės, tradicijos ir socialiniai elgesio modeliai neretai perimami be jokio kritinio požiūrio. Spektaklis, per vienos šeimos istoriją užkabina šias aktualias, bet retai atvirai įvardinamas šiuolaikinės Vakarų visuomenės, kurios dalimi esame ir mes, problemas. Šiaulių miestą, kaip ir visa Lietuvą, pastaruoju metu stipriai palietė emigracija, dažnas patyrė taip vadinamą „trečiosios šalies“ sindromą. Tad labai tikėtina, kad, mūsų žiūrovai atpažins save skirtinguose spektaklio veikėjuose.“

M. von Mayenburgo kūrinius Lietuvoje statė režisierius O. Koršunovas, autoriaus kūryba mėgstama visame pasaulyje. Tai, pasak N. Šatkauskienės, aukščiausios prabos dramaturgas.

Spektaklio „Skulptūra“ scenografė ir kostiumų dailininkė – Inga Aleknavičiūtė, kompozitorius Antanas Dombrovskij, videomenininkas Ignas Meilūnas, šviesų dailininkas Julius Kuršys.

Spektaklio aktoriai: Ulrikė – Inga Norkutė, Danguolė Petraitytė, Michaelis – Dalius Jančiauskas, Vincentas – Severinas Norgaila, Haulupa – Rolandas Dovydaitis, Andrius Povilauskas, Džesika – Monika Šaltytė, Viktorija Krivickaitė. Spektaklio premjera šiauliečių laukia jau balandžio 13, 14 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.

2017 04 11 09

Aktoriai I. Norkutė ir D. Jančiauskas sutinka: pjesėje nėra ryškių šaržuotų charakterių. Aktoriams ieškant organikos reikia kurti „nuo savęs“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 04 11 12

P. Ignatavičius: „Man rūpėjo, kad aktoriai vaidintų žmogaus temą, ne charakterius. Man svarbu, kad aktorius savyje sugebėtų atliepti temą per asmeninius klodus.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų