Šiaulių miesto ir rajono sodų bendrijų gyventojai jau kurį laiką skundžiasi prastais keliais ir duobėmis nusėtomis gatvėmis. Jų netenkina vandentiekio bei nuotekų sistema, kuri kai kur yra gerokai pasenusi. Sodininkai teigia, kad savų lėšų nepakanka infrastruktūros gerinimui, ir prašo, jog sodų bendrijos būtų integruotos į miesto ir rajono teritorijas, o savivaldybės perimtų kelių tvarkymo, vandentiekio ir gatvių apšvietimo darbus. Tačiau panašu, kad kol kas tai tik sodininkų svajonės.

Jaučiasi niekam nereikalingi
„Sodininkų bendrijose įsikūrę ir nuolatos gyvenantys Lietuvos piliečiai šiuo metu yra visiškai atskirti nuo visų vykstančių šalyje integracinių procesų, t. y. šios teritorijos nėra įtraukiamos rengiant savivaldybių teritorijų planavimo bei infrastruktūros plėtros planus. Savivaldybės neskiria jokios paramos sodininkų bendrijų infrastruktūrai įrengti, gerinti ar prižiūrėti. Sodininkų bendrijos neturi galimybės kreiptis dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir pan.“, – Šiauliuose vykusiame sodininkų susitikime kalbėjo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Juozas Ravinis.

Jis sakė, kad Lietuvos piliečiams, nuolatos gyvenantiems sodų bendrijų teritorijose ir mokantiems visus nustatytus mokesčius, nesudaroma galimybė integruotis į bendrą miesto ar rajono savivaldybės teritoriją kaip gyvenamajai vietovei ir naudotis tomis paslaugomis, už kurių teikimo organizavimą yra atsakingos vietos savivaldybės. Dėl to sodininkai jaučiasi niekam nereikalingi.

Jis priminė, kad šios diskusijos jau vyksta ne pirmus metus. Jau anksčiau buvo surastas kompromisinis sprendimas dėl sodininkų bendrijose esančių kelių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, kuris nereikalautų papildomų biudžetinių lėšų ir spręstų atsakomybės klausimus dėl valstybinės žemės, skirtos kelių įrengimui, administravimo.

Dėl šių diskusijų ir pasitarimų Aplinkos ministerija parengė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius kelius įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą, bei suderino su suinteresuotomis šalimis ir institucijomis.

„Deja, po ilgo ir daug pastangų reikalaujančio darbo ir išeičių ieškojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės departamentas, nesigilindamas į esamą situaciją ir nevertindamas projektu siūlomo teisinio reglamentavimo perspektyvų, pateikė neigiamą išvadą minėtam projektui. Tačiau vis dar tikimės, kad šis projektas bus persvarstytas“, – sakė J. Ravinis.

Tikisi savivaldybių paramos
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Šiauliuose Algirdas Jakštas savivaldybių atstovus ragino aktyviau remti sodininkus bent jau už surinktą pajamų mokestį.

„Sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir daugeliui žmonių gyvenamoji vieta. Šiuo metu Šiaulių miesto sodų teritorijose gyvena daugiau kaip 2 proc. šiauliečių. Sodininkų bendrijoms, esančioms Šiaulių miesto ar Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose, visi reikalavimai ir teikiamos paslaugos iš savivaldybių turėtų būti vienodos, kaip ir visame Šiaulių mieste ar rajone. Tačiau taip nėra.

Savivaldybės iš visų dirbančiųjų surinkto pajamų mokesčio formuoja savo biudžetą, bet iš šio biudžeto nieko neskiria esamų sodų teritorijų vystymui“, – pabrėžė A. Jakštas.

Jis akcentavo, kad sodininkai lygiai su visais Lietuvos Respublikos piliečiais renka miestų, rajonų savivaldos atstovus. Renka ir Lietuvos Respublikos Seimą. Tačiau iki šiol neaišku, kodėl visi šie išrinktieji nėra vienodai teisingi savo rinkikams, kodėl iki šiol diskriminuojami sodų teritorijose gyvenantys šiauliečiai.

Įstatymo 28 straipsnio punktas Nr. 2 numato, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus.

4 punktas teigia, kad bendrijoms remti savivaldybėje gali būti sudaroma specialioji programa. Jos sudarymo ir lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės institucijos, atsižvelgdamos į sodininkų bendrijų pageidavimus.

„Manytume, kad svarstant miesto ar rajono tarybose biudžetus turėtų būti numatyta lėšų dalis sodų teritorijų infrastruktūros vystymo finansavimui. Šis procentas turėtų būti susietas su čia gyvenančių žmonių skaičiumi“, – sakė A. Jakštas.

Susitikimo metu LSBA nariai taip pat siūlė sudaryti nuolat veikiančią Seimo komisiją, į kurios sudėtį būtų įtraukti skirtingų Seimo komitetų atstovai, sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams spręsti, vykdant viešojo administravimo institucijų parlamentinę kontrolę. LSBA manymu, komisijos pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti glaudus bendradarbiavimas su sodininkams atstovaujančiomis asociacijomis, siekiant integruoti sodų bendrijas į miestų ar rajonų teritorijas.

Neturi pakankamai lėšų
Šiaulių rajono savivaldybės atstovai paaiškino, kad viską įgyvendinti ne taip paprasta. Tikėtis, kad savivaldybės greit perims sodų kelius, neverta. Žodžiu, kelias yra statinys, o norint jį kažkam perduoti pirmiausia reikia jį turėti. Padėtį apsunkina ir tai, jog Vyriausybės nutarimo projektai yra nuolatos keičiami.

Štai pirminiame variante buvo rašoma,  kad kelius inventorizuos sodininkai, o vėliau galės juos perduoti savivaldybei. Po to atsirado švelnesnis variantas, kuriame rašyta, kad Vyriausybė sukurs programą, pagal kurią sodininkams nereikės mokėti už kelių inventorizavimą, bet bus daromos kelios bylos ir tada kelius perims savivaldybė. Trečiajame variante parašyta, kad kelius turės perimti savivaldybė, o apie inventorizavimą neberašoma.

Kitaip tariant, jeigu dabar savivaldybė sodininkų kelius įtrauktų į savo kelių sąrašą, tuomet savivaldybė už savo lėšas turėtų inventorizuoti šiuos kelius. O šiandien vienas kilometras kelio ar gatvės kainuoja apie 300 eurų. Žodžiu, savivaldybė negali prisiimti sodų kelių priežiūros, nes visa tai pernelyg brangiai kainuoja.

„Savivaldybė negali prižiūrėti sodininkų kelių, nes Kelių direkcijos sutartyse ir visose dokumentuose, kurie skiria pinigus savivaldybei, yra labai aiškiai parašyta, kad galima investuoti pinigus tik į savo turtą. Sodininkų kelių mes neturime, tai mes negalime jų remontuoti, kitaip atsidursime patys žinokite kur. Tuo tarpu kelius, skirtais privažiuoti pas sodininkus, prižiūri ir jais rūpinasi seniūnijos bei seniūnai“, – kalbėjo Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis.

Mero pavaduotojas priminė, kad už kelių perėmimą atsakinga savivaldybės taryba. Vienas meras ar mero pavaduotojas negali nieko padaryti: „Mes negalime daug ko padaryti net ir turėdami pakankamai lėšų, nes viską apriboja įstatyminė tvarka. Tačiau jeigu keliai atsidurs pas mus, mes jais rūpinsimės, bet negalvokite, kad vos tik juos įsigijus, pasimatys efektas, nes lėšų nėra ir daugiau jų neatsiras.“

Ministerijoms nepavyksta susikalbėti
Tuo tarpu Seimo Aplinkos komiteto narys Kęstutis Bacvinka apgailestavo, kad sodininkų problemomis pradėjo domėtis tik prieš mėnesį, nes iki šiol turėjo skubesnių reikalų, pavyzdžiui, reikėjo svarstyti klausimus dėl urėdijų reformos.

„Prisipažinsiu, nespėjau paruošti namų darbų, tačiau čia esu tam, kad išklausyčiau ir įsiklausyčiau į jūsų bėdas“, – tikino K. Bacvinka.

Jis kalbėjo, kad įstatymus iš tiesų būtų galima patobulinti, pavyzdžiui, žodžius: „savivaldybė gali remti“, pakeisti į „remia“, tačiau anot jo, tai praktiškai nieko nepakeistų, nes permainoms savivaldybės neturi pinigų.

Aplinkos komiteto nario nuomone, didesnių rezultatų būtų pasiekta, jeigu LR ministerijos pradėtų tarpusavyje aktyviau komunikuoti: „Pastebiu, kad pagrindinis nesusikalbėjimas yra tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, reikia suvesti šias dvi ministerijas prie vieno bendro stalo, kad jos vieną kartą sutartų, kokias funkcijas atlieka, o ar pavyks tai padaryti ir kaip seksis, nežinau.“

J. Ravinis kalbėjo, kad sodininkų problemos yra ignoruojamos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Sodų bendrijų gyventojai domėjosi, kada bus pradėtos spręsti jų problemos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.