Naujojo Medelyno žemės sklypų savininkų istorija jau skaičiuoja dešimtmečius. Valstybei pradėjus nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sugrąžinimo procesą, žmonės atsisakė savo susigrąžinamų sklypų mieste sutikdami mainais paimti, atrodė, visai gražioje vietoje tuščius žemės plotus. Deja, didžioji dalis teritorijos – šiandien negyvenama kemsynė. Daugiau nei dešimt metų šiauliečiai beldžiasi į savo valdžios duris ir langus ir prašo juos išgirsti.
Panašu, kad tos durys ir langai prieš juos užsitrenkia vis grėsmingiau. Savivaldybės tarnautojus galimai erzina jau vien šio kvartalo pavadinimas ar Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko Evaldo Danilovo pavardė. „Šiaulių naujienoms“ paprašius komentaro, dviejų Savivaldybės skyrių pozicija buvo vieninga – žinojo, ką susigrąžino, ir su tuo sutiko.
Vietoje gatvių ir elektros – pelkė
Naujojo Medelyno teritoriją dar sovietmečiu rajonas perdavė miestui, nes buvo ketinama ten įveisti medelyną. Prasidėjus žemės grąžinimui, nuspręsta šią neužstatytą teritoriją išdalyti pretendentams. E. Danilovas pasakoja, kad dar 1995 m., kai sklypai Naujajame Medelyne ir aplinkinėse teritorijose buvo pradėti dalyti, žmonės girdėjo pažadus, kad gatvės bus nutiestos, elektra atvesta ir gyventojai galės statytis namus.
Deja, pažadai buvo žodiniai, o pas valdiškus žmones liko gaji sovietmečio pozicija: „Yra popierėlis – yra žmogus, nėra popierėlio – nėra žmogaus.“
Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rasa Budrytė priminė, kad 1996 m. Naujojo Medelyno ir pietinio pramonės rajono kvartale surikiuota 480 žemės sklypų. Po dešimties metų pertraukos procesas atnaujintas ir suplanuota dar per 300 sklypų. Atrodytų, mieste turėjo kurtis gražus individualių namų kvartalas. Tik didžiojoje teritorijos dalyje – nei elektros, nei privažiavimų prie sklypų. Na, nebent valtele galima prie jų prisiirti, nes sklypai – vandenyje.
Žinojo, ką ima?
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, jog miestų savivaldybės iki 1999 m. sausio 1 d. biudžeto lėšomis turi parengti vietovių, kuriose numatoma už turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus ir šias teritorijas įrengti.
R. Budrytė paaiškino, kad savivaldybės teritorijoms įrengti turėjo vos metus, tačiau dėl pernelyg trumpo laiko bei dėl to, kad inžinerinės įrangos įrengimui savivaldybėms nebuvo skirta lėšų, šie darbai nebuvo atlikti. Vedėja pažymėjo, kad galimai dėl lėšų trūkumo Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. pakeitė ir papildė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir piliečiui, turėjusiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, suteikė dvi alternatyvas: galimybę paimti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai miesto teritorijos dalyje, kurioje yra įrengta inžinerinė įranga arba kurioje – tokia įranga neįrengta.
„Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuomone, po įstatymo pakeitimo piliečių pasirašymas ant žemės sklypų planų yra traktuojamas kaip sutikimas imti žemės sklypus teritorijoje, kurioje inžinerinė įranga neįrengta“, – rami skyriaus vedėja.
Jai antrina ir Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė. Anot jos, mieste yra daug spręstinų problemų, ne tik Naujojo Medelyno, o šio rajono sklypų savininkai matė, kokius sklypus ima, ir turėjo įsivertinti savo galimybes.
Jei pasakė „bus“, vadinasi, bus...
LŽSS Šiaulių skyriaus pirmininkas su tokia pozicija nesutinka.
„Kai savininkai buvo kviečiami susipažinti su pateikiamais sklypais, tiek žemėtvarkos tarnyboje, tiek Savivaldybėje jiems buvo garantuojama, kad toje teritorijoje privažiavimas ir elektra bus įrengti, čia neva tik laiko klausimas. Žmonės buvo raginami greitai apsispręsti imti ten sklypą ar ne, nes norinčių daug, teritorija patraukli. Jei tarnautojas sako, kad bus įrengta infrastruktūra, tai žmonės tiki, kad taip ir bus“, – pasakojo E. Danilovas.
Deja, taip nebuvo. Savivaldybės pagrindinis argumentas – nėra lėšų, nors E. Danilovas pasakoja, kad 2009 m. tų lėšų buvo, numatyta 5,5 mln. litų infrastruktūrai įrengti. Tai jam pripažino ir buvęs Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad lėšos panaudotos kitiems tikslams.
Visuomenininkas vadina melu teiginį, kad savininkai, pasirašę sklypo plane, sutiko, kad jame nebus infrastruktūros. Žmonėms nebuvo pateikti jokie dokumentai dėl gatvių ir elektros įrengimo ar neįrengimo, parašai padėti tik dėl sklypo suplanavimo ir išmatavimų.
Vietoje sklypo – kūdra?
LŽSS Šiaulių skyrius per tuos metus prirašė krūvą raštų, gavo dešimtis kartais slogų graudulį keliančių atsakymų, bet vežimas nė iš vietos.
Pastaruosius kelerius metus sklypų savininkai spaudžia Savivaldybę nusausinti teritoriją ir įrengti paviršinio vandens surinkimo sistemą. Kaip sakė E. Danilovas, Naujojo Medelyno ir aplinkinės teritorijos yra Rėkyvos aukštapelkė. Kiekvieną pavasarį ten tyvuliuoja pelkės. Namo juk pelkėje nestatysi. Nuo Sprudeikos gatvės teritorija aukštėja, ten jau rikiuojasi nauji mūriukai. Kažkada toje vietoje buvo kaimas, yra gatvelės, atvesta elektra. Tik taip pasisekė nedidelei daliai žemės sklypų savininkų.
Praėjusių metų pradžioje E. Danilovui tuometinis administracijos direktorius Eduardas Bivainis pranešė, kad artimiausiu metu pirks šios teritorijos nusausinimo darbų dokumentacijos parengimo paslaugą. Šiandien niekas nieko nebegali paaiškinti, nes nei pasirašę, nei rengę tokią žinią Savivaldybėje nebedirba, o toks procesas, pasirodo, net nebuvo pradėtas. Į šiauliečiams aktualią problemą E. Bivainis atsakė siūlydamas sklypuose išsikasti... kūdras.
Kiek vėliau Savivaldybė savininkams pažadėjo, kad jų problemą išspręs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kurį rengia UAB ,,Urbanistika“. Po ilgų ieškojimų sausio pabaigoje tiek Savivaldybę, tiek LŽSS Šiaulių skyrių pasiekė Žemės ūkio ministerijos raštas. „Piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn įrengtas arba neįrengtas naujas žemės sklypas individualiai statybai ar kitai paskirčiai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę jo paskirtį“, – remiantis teismų praktika rašo viceministras Artūras Bogdanovas.
Naujas direktorius – nauja viltis
Vos pradėjęs dirbti Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis su Naujojo Medelyno žemės sklypų savininkų bėda jau susipažino.
„Šiaulių rajonui atiduodant šią teritoriją administruoti miestui, ten nebeliko funkcionuojančios melioracijos sistemos. Ten yra žemas lygis ir laikosi vanduo. Su projektuotojais sutarėme, kad toje teritorijoje reikia rasti specifinių sprendinių, kur paviršinių nuotekų projektavimas būtų siejamas su melioracijos sistema. Mes sutikome, kad mūsų partneriai, kurie daro šį projektą, pasitelktų projektuotojus specialistus, kurie vykdo specifinius žemės ūkio naudmenų melioracijos projektavimo darbus, kad jie kartu įvertinę specifiką rastų sprendinius ir juos mums pasiūlytų. Tada būtų aišku, kokia tų sprendinių įgyvendinimo kaina ir kaip mes turėtume pasielgti su šia teritorija, kuri yra mūsų atsakomybės lauke“, – sakė administracijos vadovas.
Naujojo vadovo pozicija teikia vilčių, kad Savivaldybė pagaliau išgirs ministerijų, Valstybės kontrolierių, pačių savininkų argumentus ir imsis veiklos.
Paguodė...
Ieškodami, kaip paguosti nuolat maustomus savininkus, miesto politikai priėmė sprendimą atleisti juos nuo žemės mokesčio. 2015 m. neapmokestinti 68 sklypai, pernai – vienu dar mažiau. Ir tai iš kelių šimtų!
„Didelė dalis šioje teritorijoje žemes susigrąžinusių žmonių – šiandien jau pensininkai, kiti jau išmirė, dalis bando parduoti. Nelabai čia žmonės turtingi, todėl niekam jie neįdomūs – nei politikams, nei valdžiai“, – sako E. Danilovas. Jis pats sako asmeninio intereso šioje teritorijoje neturįs, veikia kaip visuomenininkas. Savo nuosavybės problemas, kurių irgi niekaip nepavyksta išspręsti Savivaldybėje, gina teismuose, todėl merijoje nėra laukiamas.
„Kas prisiims atsakomybę už žmonių sudaužytas viltis kurti ir puošti savo gyvenimą ir Lietuvą. Jau daugiau nei 10 metų jie patiria tik moralinę ir finansinę žalą, nes yra galimai nusikalstamai suklaidinti ir negali patekti į savo sklypus, jau nekalbant apie statybas“, – LŽSS Šiaulių skyriaus laišku klausia vienas iš savininkų Vaclovas Grušas.
Tik klausti reikėtų ne E. Danilovo, o patogiai sėdinčiųjų miesto valdžioje.
Naujojo Medelyno sklypų savininkų interesus ginantis E. Danilovas – tikra rakštis valdiškoms institucijoms.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
