facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vaikų ateitis neretai priklauso nuo to, kaip juos auklėja tėvai. Todėl jeigu tėvai auklėja vaikus nesikeisdami patys, labai rizikuoja, kad galutinis rezultatas nebus toks, kokio tikisi. Pasitaiko, kai tėvai, išgyvendami sunkias patirtis, turėdami įvairiausių problemų, jų neanalizuoja ir tikisi, kad viskas savaime pagerės. Psichologai perspėja, kad toks mąstymas gali sukelti tik dar daugiau bėdų, nes savaime niekas nesikeičia.

Uždari ir individualistai
Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusioje viešojoje paskaitoje psichologė Asta Blandė kalbėjo apie sąmoningą tėvystę. Psichologė sakė, kad sąmoningais tėvais tampama tada, kai išmokstama save mylėti. Kai suvokiama, kad tiek tėtis, tiek mama turi tam tikrų pliusų ir minusų. Sąmoninga tėvystė reiškia žinojimą, jog galima ką nors pakeisti. Sąmoningi tėvai dėl problemų neskuba kaltinti kitų, bet ieško racionalių problemos sprendimo būdų.

Tačiau tam, kad būtų galima kažką pakeisti, reikia pažinti savo vaiką. Tai kokia yra šiandienos naujoji karta?

Psichologės teigimu, naujoji karta gyvena sparčiai besikeičiančiame technologijų, daiktų pasaulyje. Todėl natūralu, kad šiandienos vaikai yra uždari, individualistai ir prisirišę prie technologijų.

Anot specialistės, vaikų prisirišimas prie technologijų nėra kažkoks blogis. Svarbiausia riboti prie kompiuterių, telefonų, planšečių praleidžiamą laiką. Kai kurie tėvai mano, kad galbūt būtų teisingiausia apskritai namuose neturėti televizoriaus. Tačiau A. Blandės nuomone, tai nėra pati tinkamiausia išeitis: „Negaliu pasakyti – namuose televizoriaus reikia ar ne, tačiau tam tikros ribos būtinos. Aš nesu prieš technologijas, man atrodo, jos padarė didžiulį perversmą ir tam tikra prasme – tai stebuklas. Iš kitos pusės technologijos tarsi atvėrė Pandoros skrynią – kai visko yra labai daug ir tau nebereikia nei draugų, nei dviračio, nei riedučių. Todėl kontroliuoti laiką, kurį vaikai praleidžia prie technologijų, yra labai svarbu.“

Pernelyg gerai save vertina
Nustačius tam tikrą ribą, po to būtina jos laikytis. Kartais tėvai užmiršta pažiūrėti, ar jų atžala nepraleido per daug prie kompiuterio. Būtent tokiais atvejais vaikai ir supranta, kad kartais nustatytos ribos negalioja ir galima elgtis bet kaip. Psichologės teigimu, apkritai labai svarbu namuose įvesti tam tikras taisykles. Geriausia ne dešimt, bet turėti bent jau tris pagrindines. Tuomet nebus sudėtinga prižiūrėti, kaip jų laikomasi.

„Jeigu norite pasiekti kokio nors pokyčio, turėkite dvi ar tris taisykles. Kartą per savaitę apsitarkite, kaip sekasi jų laikytis. Manau, tai puiki priemonė, kuri padeda sutelkti šeimą, tobulinti bendravimo įgūdžius“, – patarė A. Blandė.

Naujosios kartos atstovai ne tik mėgsta technologijas, bet ir save vertina pernelyg gerai. Pavyzdžiui, atlikus vieną tyrimą ir paprašius vaikų nurodyti, kaip jie save vertina, paaiškėjo, kad dauguma jų įsitikinę, jog viską daro idealiai. Tačiau ar įmanoma, kad vaikui sektųsi visi mokslai, tuo pačiu jis būtų sveikas, energingas, draugiškas ir viską mokėtų atlikti idealiai? Turbūt nelabai.

Psichologė perspėja, jeigu vaikas taip gerai apie save galvoja, kažkurią dieną jis tėkšis tiesiai į samanas ir tada bus labai sunku. Ji vertina tėvų norą padrąsinti, paskatinti savo atžalas ir kalbėti tik apie jų gerąsias savybes. Tik sako, kad reikia įžvelgti ir problemines vietas, ką vaikas dar galėtų kažką patobulinti, pakeisti.

„Tėvams labai svarbu išlaikyti balansą. Ieškoti vaiko stipriųjų savybių ir šalia pasakyti, kur jam dar reikia patobulėti“, – akcentavo ji.

Mėgsta manipuliuoti kitais
Šiuolaikiniai vaikai nori viską gauti čia ir dabar. Kitaip pradeda „isterikuoti“, rodyti savo nepasitenkinimą. Isterija rodo, kad vaikas pyksta, kai jam kažkas nesiseka. Anot psichologės, tai normalu. Nenormalu slėpti savo emocijas, pyktį.

Vaikas negali būti tik angelėlis, kuris visur elgiasi nepriekaištingai. Jis turi kažkur atsipalaiduoti. Jeigu mokykloje mokinys elgiasi labai gražiai ir pasižymi geromis manieromis, gali būti, kad namie viską darys priešingai. Arba atvirkščiai, namie bus ramus ir paklusnus, mokykloje – tikras padauža. Tad tėvams su tuo tereikia susitaikyti. Žinoma, jeigu isterija prasideda parduotuvėje, tuomet tai jau visai kas kita.

Psichologė aiškina, kad kartais vaikai savo isterija bando sukompromituoti tėvus. Vaikai galvoja, kad štai paverks ir gaus tai, ko nori. Todėl tėvams atsidūrus tokioje situacijoje patartina imtis sąmoningų priemonių. Pavyzdžiui, sukrauti visas prekes atgal į lentynas, paimti vaiką už pakarpos ir išsinešti jį iš parduotuvės. Aišku, tuomet tėvai lieka neapsipirkę, o šeima be vakarienės. Tačiau užtenka to vienintelio karto, kad mažieji suprastų, jog taip elgtis negalima.

Yra manančių, kad geriausia apskritai vaikų nesivesti į parduotuvę. Tačiau klausimas, kiek ilgai jų nesivesite. Todėl būtų naudingiau vaikui parodyti įvairias aplinkas ir nuo mažų dienų pratinti prie teisingų sprendimų. Priešingu atveju jis visada ras būdų, kaip toliau manipuliuoti.

Skuba ir linkę nerimauti
Kita išskirtinė naujosios kartos atstovų savybė – skubėjimas ir nerimastingumas. To turbūt jie išmoksta iš suaugusiųjų. Juk būtent tėvams nuolat reikia kažkur suspėti, nuvažiuoti, pamatyti ar kažką greitai atlikti.

Kai skuba tėvai, skubėti turi ir vaikai. Kai skubame, tampame dirglūs, o nerimastingumas vis auga. Psichologės nuomone, tinkamiausias būdas to išvengti – leisti bent vieną dieną per savaitę vaikui „pailsėti“. Pavyzdžiui, tegul jis aunasi batus visą pusvalandį, jeigu tik nori. O jeigu jau iš tiesų gyvenimo tempo neišeina sustabdyti, tuomet galbūt reikėtų bent jau vaikų už tai atsiprašyti.

Naujoji karta taip pat yra ištroškusi dėmesio, meilės, supratimo. Ypač paaugliai neretai patys atstumia savo tėvus, o paskui skundžiasi dėmesio trūkumu.

Išeitis – nespaudžiant paauglio leisti jam išsikalbėti. Leisti paaugliui daugiau dėmesio skirti draugams, bet kartu pabrėžti, jog būtent šeima jį visada mylės, jam padės, o draugai gali bet kada išduoti. Paauglį išklausius – nemoralizuoti, nevertinti. Priešingu atveju jis niekada nebenorės išsipasakoti.

Kai kuriems iš jų tenka nuolat išgyventi netektį, kai vienas iš tėvų ar abu nuolat tai išvažiuoja, tai grįžta iš užsienio, ir neaišku, ar ilgam. „Visi šeimos nariai yra vienodai svarbūs. Jeigu norite kažką keisti – iš karto tam paruoškite savo vaikus ar paauglius. Jie turi žinoti, kaip viskas bus ir kada grįšite, nes tas neapibrėžtumas verčia juos kentėti“, – pabrėžė A. Blandė.

Kartais ši karta pasiklysta tarp įvairiausių auklėjimų, vertybių, standartų. Taip nutinka, nes šeima ir kiti vaiko aplinkoje esantys žmonės tarpusavyje nesutaria dėl auklėjimo taisyklių. Štai jeigu mokykloje vyksta savaitė be patyčių, o tėvai savo atžalai sako: „Duok jam į galvą“, tokios prieštaringos nuomonės tik suklaidina. Todėl reikia domėtis, kaip vaikas yra auklėjamas kitoje aplinkoje, ir suformuoti tokį modelį, kuriuo remdamasis vaikas nukentėtų mažiausiai.

Šeimos nelaiko pagrindine vertybe
Kartais tenka išgirsti, kad ši karta visiškai negerbia suaugusiųjų. Gali bet kada pasiųsti velniop ar tiesiai šviesiai rėžti, jog pamoka neįdomi. Tačiau norint, kad vaikai gerbtų suaugusius, suaugusieji taip pat turi gerbti vaikus.

„Dažniausiai iš paauglių niekada nežinai, ko galima tikėtis. Tačiau jeigu pagarbiai ir nuoširdžiai į juos kreipiesi – sulauki kitokio atsako. Patikėkite, paaugliams pagarbos ir nuoširdumo tikrai nestinga. Suprantu, priimti jų kritiką nėra paprasta, tačiau į tai tinkamai reaguoti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus taip pat yra labai svarbu“, – kalbėjo psichologė.

Naujosios kartos atstovams šeima nebėra tokia didelė vertybė, kaip kažkada buvo ankstesnėms kartoms. Tad tėvams ir vėl tenka didelė užduoti – visus suburti, prakalbinti. Kitaip tariant, kuo stipresnis ryšys vaiką, paauglį sieja su šeima, tuo ateityje jam šeima tampa didesne vertybe.

Neretai šios kartos atstovams pritrūksta motyvacijos ko nors imtis. Kol vaikas mažas, tėvai gali motyvuoti duodami saldainį ar leisdami imtis kažkokios pramogos.

Tačiau psichologė sako, daug svarbiau, jog motyvacija kiltų iš vidaus. Tad jeigu norite savo atžalą kažko išmokyti, pasinaudokite technologijomis, paieškokite vaizdo medžiagos ar patys kažką sukurkite. Jeigu kažką pavyko padaryti gerai, savo vaiką pagirkite. Motyvacija auga, kai žinai, kad gali patirti sėkmę.

Reziumuodama A. Blandė dar kartą akcentavo, kad norint tapti sąmoningais tėvais reikia elgtis protingai. Nuolat sekti procesą, kaip vaikui sekasi. Kai reikia, vaiką pagirti arba paskatinti kažką keisti. Aiškiai apsibrėžti taisykles ir jų laikytis. Pagarbiai bendrauti ir vaikus išklausyti.

2017 03 22 07

Šiauliečiai domėjosi kaip tapti sąmoningais tėvais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų