Visų partijų ir politinių judėjimų Šiaulių miesto politikai viešai deklaruoja paramą Šiaulių universitetui. Paaiškėjus, kad miestas praėjusiais metais sutaupė per 7 mln. Eur, tuometinės Tarybos daugumos politikai aiškino, kad bent pusę milijono reikia skirti universitetui stiprinti. Dauguma subyrėjo, dosnūs ketinimai – irgi. „Jei mūsų universiteto likimą spręs tik Vilnius, tai jo ir nebus“, – priekaištaudamas miesto vadovams už neveiklumą pareiškė Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus.

Nerems universiteto, tai jo ir nebus
Finansų ir ekonomikos komitete paklaustas apie finansinę paramą Šiaulių universitetui, administracijos direktorius Antanas Bartulis politikams priminė, kad šalyje vyksta universitetų reforma ir abejotina, ar reikia „skirti 600 tūkst. Eur per miesto biudžeto programą, kai neaišku, ar tas universitetas liks ir bus tarp tų laimingųjų 6-7 šalies universitetų, ir tęs savo veiklą“. Kitas dalykas – nėra aišku, kokia forma tokia parama Šiaulių universitetui galėtų būti teikiama.

„Jei mes remsime universitetą, jis turės šansų išlikti. Jei neremsime, jo nebus. Turiu didžiulį priekaištą miesto merui. Pernai turėjome vos 50 tūkstančių programą universitetui ir ta pati nesuveikė. Šįmet mes ir tokios neturime. Taryba siūlė didesnę sumą, bet vis šnekame, kad nežinome kaip panaudoti, dar kažko nežinome. Galų gale sakome, kad nuspręs Vilnius, kaip su tuo universitetu bus. Tai jo ir nebus. Mums, Tarybos nariams, tai rūpi ar nerūpi?“ – piktinosi J. Bartkus.

Administracijos direktorius įsitikinęs, kad Savivaldybės pažadai aukštųjų mokyklų optimizavimo reformai įtakos neturės – kiek Šiaulių universitetas jau sukaupė pliusų, kiek sugebėjo prisistatyti, tiek išliks. Anot A. Bartulio, Savivaldybės pinigai nei padidins ar sumažins jo patrauklumo, nei pakeis scenarijaus, kuris galėtų šiai aukštajai mokyklai grėsti.

Su direktoriumi nenorėjo sutikti komiteto narys Justinas Sartauskas. Jis įsitikinęs, kad pirmiausia turi rūpėti, kad būsimieji studentai rinktųsi Šiaulių universitetą. Pasak J. Sartausko, žinia, kad šis universitetas modernės, orientuosis į informacines technologijas, o Savivaldybė skirs pinigų laboratorijoms įsirengti, iškart būtų pliusas.

„Šiauliai sunaikino savo regiono plėtros agentūrą. Sakome „regionas“, o turime 0. Turime atkurti šitą agentūrą ir dirbti kartu su universitetu. Mes apie tai šnekėjome ir pernai, bet kažkaip į šoną nuėjome. Nuo sausio mėnesio šnekame, bet jau kovas, o mes dar net nerandame paramos formos. Prašau administracijos surasti tą formą“, – reikalavo komiteto pirmininkas J. Bartkus.

Politikai pasitikslino, kad dar liko nepaskirstyta 1,845 mln. Eur pernai sutaupytų apyvartinių lėšų ir mato jas kaip paramos universitetui šaltinį. Komiteto nariai priekaištavo, kad į krepšį gražiai pataikytų, krepšinio komandai biudžete randama 200 tūkst. Eur, prireikė knygynui –  randama, o universitetui, mokslo institucijai, nerandama.

„Balsuodamas už sprendimus aš, kaip Tarybos narys, tikrai dėliosiu, kas svarbiau – ar knygynas, ar universitetas“, – pažadėjo komiteto pirmininkas.

Komiteto nariai pastebėjo, kad šioje situacijoje trūksta ir universiteto aktyvumo.

Nedidelius pinigus dalysis su kolegijomis
Kelis pastaruosius metus miesto biudžete būdavo skiriama tam tikra pinigų suma universiteto projektams finansuoti. Praėjusiais metais ji siekė 50 tūkst. Eur, tačiau pinigus tikslingai panaudoti universitetui sekėsi sunkiai. Iš jų 26 tūkst. Eur buvo skirti Šiaulių miesto garbės piliečių vardinėms stipendijoms geriausiai besimokantiems ir visuomeniškai aktyviems studentams. Universiteto rektorius Donatas Jurgaitis pripažino, kad visų pinigų studentams išdalyti nepavyko, nes nuostatuose buvo surašyti per aukšti kriterijai.

2017 m. biudžete tokia pat pinigų suma patvirtinta Savivaldybės teritorijoje veikiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo programoms įgyvendinti. Vakar Savivaldybė paskelbė programų konkursą. Šįmet į šias lėšas gali pretenduoti ne tik universitetas, bet ir mieste veikiančios kolegijos. Finansavimui teikti galės ne daugiau kaip po 2 programas.

Programas aukštosios mokyklos galės teikti 30 darbo dienų, jas vertins Savivaldybėje sudaryta komisija. Programos bus vertinamos pagal patvirtintus prioritetus: Šiaulių miesto įvaizdžio gerinimas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio kontekste, gabių studentų, pasirinkusių gamtamokslinę, informatikos, inžinerinę ar technologinę studijų kryptis, skatinimas, STEAM (ir kitų gamtamokslinių bei technologinių) ugdymo veiklų integravimo ir poreikio miesto bendruomenei tyrimai, inovatyvios praktinių gebėjimų ugdymo sistemos kūrimas.

Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad paramos formos pokyčius paskatino dvi priežastys.

Pirmiausia tai pasikeitė įstatymas ir anksčiau taikyta paramos universitetui forma nebetiko. Be to, į Savivaldybę kreipėsi Šiaulių valstybinė kolegija, atkreipdama dėmesį, kad mieste veikia ir kita aukštoji mokykla – kolegija, kuri irgi siekia bendradarbiauti su miestu, Savivaldybe ir norėtų pretenduoti į paramą.

Savivaldybių parama – kertinis akmuo
Šiaulių universiteto rektorius D. Jurgaitis dienraščiui sakė, kad šiai mokslo įstaigai parama visada reikalinga. Rektorius tikina, kad šiuo metu labiau nei finansinė parama reikalinga Savivaldybės, jos įmonių, miesto pramonininkų pagalba pakviečiant studijuoti kuo daugiau studentų, pasakant, kad jie ne tik studijuos, bet ir gaus darbo vietą.

D. Jurgaitis pritaria, kad Savivaldybės prisidėjimas įrengiant IT, kitų mokslų laboratorijas būtų geras signalas būsimiems studentams, tačiau tikina, jog ir patys nesėdi rankas sudėję. Universitetas laimėjo iš Lat-Lit programos finansavimą dviejų projektų, kurie ir numato nemažas investicijas į laboratorijas.

„Bet, aišku, yra reikšminga miesto parama, ypač pritraukiant inžinerinių profesijų specialistus, kurių poreikis regione yra itin didelis, o mes darbdaviams neturime ko pasiūlyti. IT specialistai įsidarbina 100 procentų, inžinerinių profesijų studentai irgi sėkmingai dirba“, – sako universiteto vadovas.

Jis pasakoja, kad Savivaldybei yra pateikę raštą, kuriame parašė, ką konkrečiai norėtų įgyvendinti, kokias laboratorijas įrengti, kokias siūlo universiteto veiklos tematikas, aktualias miestui ir regionui. Planuose – ketinimai pasikviesti aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš kitų šalių. Visoms priemonėms įgyvendinti universitetui reikėtų per 600 tūkst. Eur. Tie žingsniai Šiaulių universitetą darytų patrauklesnį.

„Tie 50 tūkstančių, Savivaldybės skirtų visoms miesto aukštosioms mokykloms, – minkšta parama. Mes dvigubai daugiau skiriame vien komunikacijai, rinkodarai. Tas procesas vyksta nenutrūkstamai. Ieškome naujesnių formų, kad pasiektume su savo pasiūlymais ne tik vaikus, bet ir tėvelius“, – komentuoja rektorius.

Jis pripažįsta, kad grėsmė, jog universitetui nepavyks išlikti savarankiškam, yra. Mokslo įstaigos vadovas neslepia, kad po konsultacijų su Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų vadovais yra parengę ir atsarginius variantus. Vyriausybės darbo grupė jau balandžio pabaigoje planuoja baigti darbą ir teikti Seimui pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų konsolidacijos. Sprendimus priims Seimas.

„Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu su visomis regiono savivaldybėmis. Jų parama ir buvo tas kertinis faktas vizijos, kad Šiauliuose reikia savarankiško regioninio universiteto. Jei tos paramos nebūtų buvę, su mumis niekas net nebūtų ir kalbėjęs“, – sako rektorius D. Jurgaitis.

Šiaulių universiteto rektorius D. Jurgaitis tikino, kad savivaldybių parama nulėmė regioninio universiteto viziją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.