Lietuva, kaip ir daugelis valstybių, susiduria su problema, kaip užtikrinti vienodas galimybes ir aukštą gyvenimo kokybę visiems gyventojams, nesvarbu, kokioje šalies vietoje jie gyvena. Todėl Vyriausybė planuoja imtis regionų plėtros pertvarkos. Šiaulių regiono savivaldybių merai, verslininkai kol kas į tokius planus žiūri skeptiškai bei plane įžvelgia nemažai trūkumų.

Iškėlė pagrindines problemas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys vykusiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje pristatė pagrindines regioninės politikos tobulinimo kryptis. Jis paaiškino, kad pertvarka bus siekiama identifikuoti ir efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą, jog investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę, mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos.

„Daugelį dalykų savivaldos ir regiono lygmeniu galima išspręsti, pajudinti į priekį. Jeigu mes neužsidarytumėme Vilniuje ir visos Lietuvoje veikiančios agentūros išmoktų dirbti, prisiimdamos atsakomybę už savo regioną, tuomet priimami sprendimai taptų aiškesni, paprastesni ir skaidresni“, – kalbėjo G. Surplys.

Jis atkreipė dėmesį, kad netrukus teks susidurti su dar didesnėmis problemomis, nes ateityje Europos Sąjungos parama bus gerokai mažesnė. Vadinasi, jau dabar reikia investuoti į kompetencijų ugdymą ir galvoti apie tai, kaip sumaniai pinigus investuoti. Kitaip tariant, regioninėje politikoje nebeturėtų likti tokių dalykų, kai imituojamas darbas su savivaldomis, bet tuo pačiu vienašališkai uždaromi universitetai ar iškeliamos urėdijos.

Tam, kad šių problemų nebeliktų, viceministras pateikė Vyriausybės priemonių plane įrašytus regioninės politikos principus, kurie netolimoje ateityje jau turėtų būti pradėti įgyvendinti.

Pirmiausia norima, kad visos mintys, vieši pasisakymai, idėjos dėl regioninės politikos suplauktų į vieną vientisą kanalą, kad kiekviena ministerija, savivalda ar verslas neviešintų savo atskiro matymo.

Aptarė galimas priemones
Planuojama praplėsti regionų plėtros tarybų sudėtį, kad dalį jų narių sudarytų socialinių ir ekonominių partnerių atstovai iš verslo, švietimo, kultūros ir kitų institucijų, veikiančių regioniniu pagrindu. Tuomet šios institucijos turėtų balsą sprendžiant regiono ateities klausimus.

Galvojama apie didesnį visuomenės įsitraukimą į regionų valdymą. Ministerijos nori paskatinti žmones manyti, kad ir jie gali lemti savo regiono gyvenimą. Tai bus daroma organizuojant viešas diskusijas, idėjų konkursus ir t. t.

Į regionų plėtros tarybas norima įtraukti ne tik socialinius ir ekonominius partnerius, bet taip pat galvojama įsteigti regionų rūmus. Rūmai veiktų kaip kompetencijų centras, kuriame atstovai iš „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ ir t. t. galėtų teikti konsultacijas dominančiais klausimais.

Kiekvienam regionui siūloma apsibrėžti savo pagrindines stiprybes, gaunamas lėšas ir bendradarbiauti su verslo, švietimo ir kitomis institucijomis, siekiant atrasti stipriąsias regiono savybes. Žinant privalumus, jas toliau stiprinti ir ties tuo daugiau dirbti.

Patariama kiekvienam regionui kooperuotis, veikti ekonomikos dalijimosi principu. Pavyzdžiui, galbūt būtų verta pradėti galvoti apie viešąjį transportą, socialinių paslaugų teikimą regioniniu lygmeniu ir t. t. Tikima, kad tokiu būdu pavyktų sutaupyti pinigų ir pagerinti gyventojų gerbūvį.

Taip pat siūloma daugiau galių duoti savivaldai, leisti savarankiškiau disponuoti mokesčiais, juos rinkti ir daugiau lėšų pasilikti sau.

Manoma, kad šių nuostatų laikymasis padėtų sukurti daugiau darbo vietų, viešosios paslaugos taptų geresnėmis. Regionuose atsirastų daugiau investavimo ir plėtros galimybių. Tuo tarpu savivaldybės galėtų didžiuotis jų poreikius atitinkančia infrastruktūra ir mažesniais infrastruktūros išlaikymo kaštais.

Įžvelgė daugiau minusų nei pliusų
Po pristatymo posėdyje dalyvavusiems kilo nemažai klausimų. Radviliškio vicemeras Kazimieras Augulis domėjosi, kodėl savivaldybės vis dar yra priverstos išlaikyti mokyklas, kuriose mokosi vos keli mokiniai. Jis pastebėjo, kad valdžios atstovai tarpusavyje vis dar negali susitarti, ką šiuo klausimu daryti: mokyklas išlaikyti ar mokinius siųsti mokytis kitur.

Vicemeras paaiškino, kad naujuoju Vyriausybės planu kaip tik planuojama atsisakyti mokyklų, kuriose mokiniai nepasiekia pakankamų rezultatų.

„Negali būti mokyklos, kurioje vaikas iki šeštos klasės neišmokomas skaityti. Ar didelė problema, jeigu prie jūsų kaimo namo durų atvažiuos geltonas autobusas, paims vaiką ir nuveš į kokybišką mokyklą. Manau, prioritetas šioje vietoje yra švietimo kokybė. Tačiau neturėtų būti taip, kad vaiką pagrobtų einant į mokyklą, nes jam negarantuotas atvežimas. Vaikas neturėtų sėdėti nešildomoje patalpoje ir laukti, kol tėvai jį pasiims. Šiuos dalykus  reikia subalansuoti ir suderinti“, – atsakė G. Surplys.

Tuo tarpu verslininkai domėjosi, kaip apibrėžti „regiono“, „apskrities“ sąvokas. Pasirodo, neaišku, kuo šios sąvokos viena nuo kitos skiriasi ir apskritai nežinoma, kokia ateitis laukia apskričių.

Štai Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas kalbėjo, kad apskričių naikinimas kelia papildomų rūpesčių. Jis svarstė, kad, ko gero, urėdijų reforma yra apskričių nykimo pasekmė. Be to, nyksta bet koks bendradarbiavimas vietiniu lygmeniu, nes pirmiausia kreipiamasi į centrinį lygmenį.

V. Japerto nuomone, norint turėti regioninę politiką, gyvybingas savivaldybes ar apskritis, reikia turėti pakankamai kompetentingų darbuotojų. Reikia specialistų, kurie gyventų ir norėtų dirbti regionuose, todėl visais įmanomais būdais būtina stiprinti vietos savivaldos ir administracines apskričių galias.

„Norėtųsi, kad būtų aiškesnis ir kryptingesnis apskričių valdymo formatas, kur viskas pereitų į kompetencijų augimą, normalių ryšių, administracinės praktikos suformavimą, kad tame apskričių formate savivaldybės galėtų matyti bendradarbiavimo prasmę. O tam reikalingi individualūs, regioninės politikos formavimo ekonomikos instrumentai, nes be to neįmanomas jokios politikos įgyvendinimas“, – kalbėjo V. Japertas.

Panoro susigrąžinti apskritis
Vidaus reikalų viceministras patvirtino, kad šiuo metu iš tiesų egzistuoja požiūris, esą Lietuva – tai du atskiri regionai: Vilnius ir likusi Lietuva. Jis paaiškino, kad toks nutarimas priimtas, norint pretenduoti į ES paramą. Kaip žinia, į ES paramą gali pretenduoti tik tos šalys, kur bendras vidaus produktas neviršija 75 proc. Galiausiai buvo pastebėta, jog link to artėjama, todėl Lietuva ir buvo padalyta į du regionus. Tačiau LR Konstitucijoje vis dar įtvirtintos apskritys. Norint jas panaikinti, reikėtų keisti Konstituciją.

„Kol mes pakeisime regioninę sanklodą, praeis mažiausiai dveji metai ir per tą laiką išvažiuos dar šimtas tūkstančių žmonių. Todėl kol kas dirbame su apskritimis, kurias turime, ir žiūrime, kaip mūsų regionai funkcionaliai juda. Jeigu funkcionaliai regionai judės didesnio link, tuomet kitame ES finansavimo etape įtvirtinsime didesnius regionus, tačiau dabar turime dešimt apskričių“, – paaiškino G. Surplys.

Šiaulių miesto tarybos narys Gintaras Karalevičius tiesiai šviesiai rėžė, kad Vyriausybės priemonių planas bus nieko vertas, jeigu pirmiausia nebus galvojama, kaip padidinti atlyginimus regiono gyventojams.

„Vienintelis dalykas, galintis žmones išlaikyti regionuose, yra galimybė uždirbti ne mažiau, negu uždirbama Vilniuje. Taip pat reikėtų mažinti mokesčius. Kol to nebus, tol gyventojai, ypač jaunimas, emigruos“, – kalbėjo G. Karalevičius.
Tuo tarpu Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas reziumuodamas dar kartą patvirtino, kaip svarbu, kad Vyriausybė ir ministerijos žiūrėtų viena kryptimi.

„Ministerijose sėdi tinginiai. Leisti trejus metus nemokėti mokesčių atvykstantiems dirbti į regionus turbūt būtų daug geresnė idėja už kitas jau pasiūlytas.  Regionams stinga specialistų, todėl jiems reikia užtikrinti lygias konkurencines sąlygas. Vilnietis negali veikti konkurencingai su akmeniečiu, nes norint įkurti verslą, reikia turėti 50 proc. įnašą. Vilniuje galima užstatyti butą, o Akmenėje net užstačius tris namus neužteks pajamų smulkiam verslui įkurti. Tačiau kol kas apie tai niekas nekalba“, – sakė V. Mitrofanovas.

Politikos, verslo, švietimo atstovai teigiamai vertina ne visas siūlomas priemones.
Artūro STAPONKAUS nuotr.