facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiandien nuo Katedros aikštės iki Seimo pajudės, regis, nemaža minia žmonių. Tai – Lietuvoje pirmųjų eitynių už gyvūnus dalyviai. Manoma, kad tai bus iki šiol didžiausias toks renginys Lietuvoje.

Eitynėmis siekiama atkreipti dėmesį į kailių fermų problemą. Gyvūnų teisių gynėjai nerimauja ir klausia, ar bus persvarstomas Gyvūnų gerovės įstatymas kovą prasidėsiančioje Seimo sesijoje ir ar pasibaigs žvėrelių žudynės dėl kailio.

Štai kailių fermų Šiaulių apskrityje, regis, pernelyg tanku. Kiek lakesnės vaizduotės žmones skaičiai gali sukrėsti. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad Šiaulių rajone yra 57 šinšilų ir audinių fermos, o apskrityje – 96, kai tuo metu Lietuvoje yra iš viso 182 kailių fermos.

Šiuolaikinė visuomenė kailių verslui nepritaria
G. Vaitkevičiūtės žiniomis, didžiausias iki tol buvęs renginys dėl gyvūnų, tai protestas 2014-aisiais, kuriame dalyvavo maždaug 40 žmonių.

O į šias eitynes užsiregistravo daugiau nei tūkstantis piliečių. Tarp jų – ir garsūs žmonės. Taip pat eitynes palaiko ir kiti žmonės, nors, deja, negali dalyvauti. Lietuvoje beveik 70 proc. žmonių nepritaria kailinių žvėrelių fermoms, tad, matyt, nereikėtų stebėtis ir garsių žmonių susidomėjimu.

Palaikančių įžymybių rate – politikė Nijolė Oželytė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, TV laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė, puikiai žinomas dailininkas Rimas Valeikis, žymi dizainerė Jurga Lago ir kiti.

Eitynės yra kampanijos „Kailiniams ne!“ dalis. Viliamasi eitynėmis atkreipti politikų dėmesį, nes kaip aiškina organizacijos „Tušti narvai“ vadovė, su politikais sudėtinga susitikti, jie, regis, nelabai nori kalbėti apie kailinių žvėrelių fermų problemas. „Mes nenorime būti daugiau ignoruojami, nes problemą reikia spręsti. Eitynės yra būdas parodyti, kad mes niekur nesitrauksime, vis tiek turėsime apie tai kalbėti“, – sako ji ir tikina, kad nuoseklaus dialogo nuo pernai vasaros nesulaukiama, o praktika rodo, kad susipažinus su problema linkstama bendradarbiauti.

„Kailių fermos mums labai nepatinka“
Lietuvoje registruotų kailių fermų iš viso yra 182, jose kasmet yra nužudoma apie 2 mln. gyvūnų. Tai daugiau nei kiaulių ir karvių kartu sudėjus.

„Kailių fermos mums labai nepatinka, nes jose nėra įmanoma patenkinti gyvūnų poreikių. Jei kailių fermos atitiktų bent tokius standartus, kad gyvūnų minimalūs poreikiai būtų patenkinti, jos tuomet užsidarytų. Taip atsitiko Šveicarijoje: buvo pagerintos sąlygos, tad kailių fermų nebeliko. Švedijoje pagerintos sąlygos – laipų fermų nebeliko. Tiesiog neapsimokėjo gyvūnų auginti geriau“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Kadangi fermose yra dažniausiai auginami plėšrūs mėsėdžiai gyvūnai kaip antai audinės ir lapės, jie  kanibalizuoja vienas kitą.

„Narvuose paprastai būna keli, tad stipresni kaunasi su silpnesniais ir silpnesniems labai nepasiseka: jie taip ir paliekami žaizdoti. Mūsų praktika rodo, kad kailių fermose niekas gyvūnų negydo, nes tai būtų „žaidimas“, kuris per daug kainuotų. Galbūt ir papurškiama vaistų ant žaizdų, bet tai viskas. Atsakoma, kad sužeistas nusikankins ir viskas, nieko nepadarysi. Sąlygos yra žiaurios ir tiems, kurie gyvena šalia, nes teršiamas ten vanduo ir oras“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
O kur dar graužikų ir musių antplūdžiai prieš fermų.

Kenčia ir gyventojai
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė  pažymi, kad Šiaulių apskrityje kailių fermų yra daugiausiai Lietuvoje.

„Mes nuvykome į Šiaulių rajoną kalbėtis su gyventojais, kurie gyvena prie kailių fermų. Paaiškėjo, kad šulinių vanduo nebegeriamas, nes mėšlas nuteka į gruntinį vandenį. Lietuvoje fermas, kuriose mėšlas tvarkomas pagal reikalavimus, turbūt galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Mėšlidę eksploatuoti yra labai brangu, o mėšlu dergti pievas ar arimus yra žymiai pigiau. Baudos, kurias skiria aplinkosaugininkai, yra labai mažos ir vis tiek tai yra pigiau susimokėti baudą ketvirtą ar penktą kartą, nei pasistatyti mėšlidę. Žmonės kvėpuoti vasarą lauke normaliai jie negali – net minutę pabuvus ima alpulys. Gyventojai teigia, kad yra purškiami kažkokie chemikalai, kad nužudytų parazitus, tarp jų ir blusas, šiuos atneša vėjas, tad nuo to beria“, – apie žiaurias žmonių gyvenimo sąlygas pasakoja gyvūnų teisių gynėja.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis sako, kad Šiaulių kraštas nuo seno garsėja kailinių gyvūnų laikytojų skaičiumi.

„Nuo seno šiame regione veikė keliolika kailinių gyvūnų laikymo ūkių, o Šiauliuose vyko kailių išdirbimo pramonė, todėl akivaizdu, kad šiame krašte yra gana senos kailinių gyvūnų laikymo tradicijos. Taip pat privatizuojant ūkius jie buvo padalyti tarp kelių savininkų, todėl vietoj vienos buvusios didelės fermos šiuo metu yra įsteigta keletas mažesnės kailinių gyvūnų laikymo vietos, o taip pat įsteigta ir naujų kailinių gyvūnų laikymo vietų.

Kailinių gyvūnų laikymas – daug teorinių žinių, praktinių įgūdžių, patirties ir pakankamai nemažai investicijų reikalaujantis verslas. Ne bet kas gali užsiimti kailinių gyvūnų laikymu, nes ne kiekvienas žmogus gali išmanyti kailinių gyvūnų fiziologiją, psichologiją, socializaciją, šėrimą, priežiūrą, sveikų ir sergančių kailinių gyvūnų požymius, elgesį su jais ir kt. labai svarbius kailinių gyvūnų laikymo aspektus. Be to, labai svarbu pasirinkti tinkamus, kompetentingus kailinius gyvūnus prižiūrinčius asmenis, nes nuo jų kasdieninio darbo didžiąja dalimi priklauso kailinių gyvūnų gerovė“, – teigia G. Blekaitis.

Gyvūnų gerovės pažeidimai Šiaulių regione nepasitvirtino
Pranešimų dėl kailinių gyvūnų laikymo pažeidimų Šiaulių regione Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra gavusi ir visi pranešimai yra ištirti. Dažniausi pranešimai susiję su aplinkosaugos pažeidimais – mėšlo, srutų tvarkymo pažeidimai, iš kailinių gyvūnų laikymo vietų sklindantys aplinkiniams gyventojams nemalonūs kvapai ir pan.

Kita pranešimų grupė – iš kailinių gyvūnų laikymo vietų ištrūkę, natūraliose buveinėse įsikūrę ir aplinkinių gyventojų sodybas „terorizuojantys“ kailiniai gyvūnai, kurie, ieškodami maisto, įsiveržia į paukštides, triušides ir sunaikina gyventojų turtą – augintinius. Trečia pranešimų grupė – galimi kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimai.

„Pažymėtina, kad šie pažeidimai labiausiai domina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus, atsakingus už gyvūnų gerovę. Per pastaruosius dvejus metus esame gavę tris pranešimus apie Šiaulių regione laikomų kailinių gyvūnų gerovės pažeidimus. Šie pranešimai susiję su informacija, paskelbta žiniasklaidos priemonėse, tačiau pranešimuose nurodyti faktai nepasitvirtino. Kailinių gyvūnų laikytojai, skirtingai negu smulkūs ūkinių gyvūnų laikytojai, pvz., laikantys kelias kiaules, avis, galvijus ar kitos rūšies ūkinius gyvūnus, turi lėšų ir investuoja į kailinių gyvūnų laikymo sąlygų gerinimą – ir tai nustatoma vertinant kailinių gyvūnų laikymo vietas. VMVT teritoriniai padaliniai atlieka reguliarią kailinių gyvūnų laikymo vietų kontrolę, įskaitant kailinių gyvūnų laikymo, sveikatingumo, gerovės, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, veterinarinių vaistų naudojimo reikalavimų atitikimo patikrinimus – esminių pažeidimų nenustatyta“, – sako specialistas.

Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai paruošti vadovaujantis LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu. Jais įgyvendinama  Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuolatinio komiteto rekomendacija dėl kailinių gyvūnų. Be to, šie reikalavimai paruošti atsižvelgiant į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkų 2016 m. atliktą mokslinę studiją dėl šinšilų laikymo. Kaip aiškina specialistas, rengiant Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus šių reikalavimų projektas buvo derinamas su kitomis susijusiomis valstybinėmis institucijomis, socialiniais partneriais. Taip pat ir visuomenė teikė pasiūlymus. Į daugumą siūlymų buvo atsižvelgta, išskyrus tuos, kurie prasilenkė su Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuolatinio komiteto rekomendacijomis dėl kailinių gyvūnų laikymo.

„Jei bus atlikti nauji moksliniai tyrimai ar ES institucijos priims naujus teisės aktus, jie turės būti įgyvendinami ir Lietuvoje“, – sako G. Blekaitis.

Apskrityje kailių fermų verslas nyksta
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas informuoja, kad šiuo metu savo veiklą vykdančių fermų dėl ekonominių priežasčių yra žymiai sumažėję. Dėl tų pačių priežasčių pernai nemaža dalis švelniakailių augintojų veiklą sustabdė arba nutraukė.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atlieka planinius ir neplaninius (pagal skundus) fermų patikrinimus. Skundų pasitaiko, bet jie pavieniai, reti ir pasitvirtina ne visi.

Jis sako, kad didžiausias švelniakailių žvėrelių augintojų tikrinimas buvo atliktas prieš porą metų. „Tuomet buvo patikrinta apie 40 ūkių. Visuose buvo rasta aplinkosauginių pažeidimų. 22 ūkiai veiklą pradėjo neatlikę poveikio aplinkai vertinimo. Neatlikę šio vertinimo žvėrelių augintojai pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, už kuriuos atsakomybę numatė Administracinių teisės pažeidimų kodeksas“, – sako specialistas.

Kodeksas užtraukia baudą piliečiams nuo 289 iki 579 eurų, pareigūnams – nuo 579 iki 1158 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 868 iki 1737 eurų.

Daugumoje ūkių nebuvo laikomasi mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų. Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymas numato, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Tuo tarpu švelniakailių žvėrelių auginimo ūkiuose mėšlas kaupdavosi tiesiai po narvais. Palijus, srutos patekdavo į aplinką, gerdavosi į dirvožemį. Už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus ūkių savininkams arba atsakingiems asmenims buvo surašyti protokolai.

Kitų srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 iki 57 eurų ir pareigūnams – nuo 57 iki vieno 144 eurų.

Baudos už šį pažeidimą tikrai nėra didelės, jos beveik niekuo nepasikeitė ir įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui.

Pažeidėjams taikomos ir kitos poveikio priemonės – tai privalomi nurodymai pašalinti pažeidimus.

„Aplinkos apsaugos įstatymas už privalomo nurodymo nevykdymą ar neįvykdymą juridiniams asmenims numato baudą nuo 600 iki 1400 eurų, o pakartotinai padarius šį nusižengimą bauda dar didesnė – nuo 1400 iki 3000 eurų. Tiesa, verslininkai tokius nutarimus dažniausiai apskundžia teismui. Tačiau tai priverčia juos tvarkytis ir pažeidimai būna pašalinami“, – sako A. Konderauskas.

Jis sako, kad dabar švelniakailių žvėrelių fermose padėtis kardinaliai pasikeitusi. Ūkininkai po žvėrelių narvais įsirengė juostas mėšlui, susitvarkė mėšlides bei srutų duobes, kad srutos nepatektų į aplinką. Tvarkomos lietaus bei drenažo sistemos. Naujai atidaromos fermos paprastai atitinka visus Europinius reikalavimus. Daugiausiai pažeidimų nustatoma senuose, dar nuo tarybinių laikų likusiose fermose.

2016 metais Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atliko 19 švelniakailių fermų patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta 12 pažeidimų. Visiems pažeidėjams surašyti protokolai, kitiems teikti ir privalomi nurodymai, kurie buvo įvykdyti.

„Šiais metais Šiaulių regiono aplinkos apsaugos kontrolės organizavimo skyrius planuoja atlikti didžiosios dalies švelniakailių ūkių patikrinimą. Pareigūnų tikslas – užtikrinti, kad ūkininkai laikytųsi aplinkosauginių reikalavimų ir aplinka nebūtų teršiama. Jei yra niokojama ar teršiama gamta, aplinkosaugininkai gyventojus ragina netylėti ir apie daromus pažeidimus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Visi skundai yra tikrinami, o atsakingi asmenys baudžiami“, – tikina A. Konderauskas.

2017 01 27 10

Gyvūnų kankinimas ir žudymas dėl kailio yra „atgyvena“ ir turėtų atsidurti istorijos šiukšlių dėžėje, mano gyvūnų teisių gynėjai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų