Šiauliuose liko praėjusiais metais nepadarytų darbų. Miesto meras Artūras Visockas žadėjo išsiaiškinti – kokie ir dėl ko. Bet miesto vadovas patenkintas, kad iš praėjusių metų liko nepanaudoti milijonai eurų ir vadina tai estišku modeliu. Dabar merui teks prisiimti nelengvą iššūkį – suvaldyti politikų populizmą. Jie nusprendė už miesto vadovus patys sugalvoti, kur išleisti nesuvaldytus iždo pinigus.

Neįvykę darbai
Žvyruotų gatvių asfaltavimo darbai mieste vyksta vangiai. Trūksta lėšų. Praėjusių metų pradžioje miesto valdžia su pasididžiavimu pareiškė, kad reikalai sparčiai pajudės, nes mieste atnaujinta Šiaulių miesto gatvių su žvyro danga viršutinio sluoksnio pagerinimo, kai 50 proc. darbų finansuojama gyventojų lėšomis, programa. 2016 metais šiam procesui buvo skirta 500 tūkst. Eur.

„Mes siekiame palaikyti gyventojų iniciatyvą. 25 metus dusę nuo dulkių, žmonės nori greičiau susitvarkyti savo aplinką ir yra linkę prie šio proceso prisidėti. Mes sudarome visiems visiškai vienodas galimybes pasinaudoti minėtomis programomis, tereikia pateikti prašymą. Tikiuosi, kad šis procesas suteiks miestui gyvybės, o gyventojai ims rūpintis savo artima aplinka“, – tuomet spaudos konferencijoje kalbėjo meras.

Gyventojai patikėjo miesto galvos žodžiais 17 žvyruotų gatvių ar jų atkarpų įgalioti atstovai ir ėmė ruoštis geroms permainoms.

Deja, ta pusė milijono eurų liko 2017 m. taupyklėje, nes Savivaldybė darbų įkainį sugebėjo nupirkti tik rugsėjo mėnesį. Dar reikėjo sutartis pasirašyti, kitą biurokratiją įveikti ir staiga... užsnigo. Taip ir baigėsi metai.

Praėjusiais metais Savivaldybė nenupirko nė vieno socialinio būsto, nors eilėje laukia 515 ne pačių turtingiausių šiauliečių. Daugiau nei 100 tūkst. tam skirtų lėšų perkelta į 2017 m. Praėjusių metų rugsėjį Savivaldybė pasirašė investicijų projekto „Socialinio būsto fondo plėtra Šiaulių miesto savivaldybėje“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią projekto įgyvendinimo laikotarpiu (per 3-4 metus) bus nupirkti 62 būstai.

Bet turbūt kiekvienam šiandien aišku, kad nekilnojamasis turtas brangsta kasmet ir po metų už tuos pačius pinigus to paties jau nenupirksi.

Estiškas modelis
„Šiaulių naujienose“ šią savaitę jau rašėme, kad Šiaulių miesto savivaldybė planuoja 98,46 mln. Eur šių metų biudžetą ir tai yra 10 tūkst. Eur mažiau, nei miestas galėjo išleisti praėjusiais metais.

Primename, kad miesto biudžete liko nepanaudota 11,5 mln. Eur. Iš jų 2,4 mln. surinkta daugiau, nei planuota, kiti – per metus nepanaudoti pinigai. Per 3 mln. Eur Savivaldybė privalėjo įdėti į šių metų biudžetą, tačiau 7,4 mln. Eur plaukioja šalia miesto iždo.

Miesto meras A. Visockas įsitikinęs, jog tai labai gerai. Tai paskelbė spaudos konferencijoje.

„Praėjusių metų pradžioje administracijai buvo keliama užduotis planuoti taip, kad pagrindiniai darbai būtų padaryti, sumažintos skolos, ir esant galimybei turimas biudžeto perviršis. Ši užduotis buvo iškelta žiūrint į kelerių ateinančių metų perspektyvą. Prie URBAN programos projektų reikės prisidėti milijoninėmis lėšomis. Vadinasi, finansus turi sureguliuoti taip, kad būtų vykdomi ir einamieji projektai, ir URBAN“, – sakė miesto vadovas.

Meras pareiškė, kad dabar mąstys estiškai ir finansus valdys pagal estišką modelį.

„Kalbu estiška kalba. Naujas dalykas atsirado. Biudžetas įvykdytas, darbai padaryti, turime papildomų lėšų. Keliu reikalavimą neužbaiginėti projektų kokybės sąskaita, todėl pinigai persikelia į kitus metus“, – siekė įtikinti A. Visockas.

Paklausėme mero, ar tikrai reikia didžiuotis tuo, kad liko nenupirkti socialiniai butai, kai eilėje laukia šimtai šiauliečių? Arba tuo, kad liko pinigų, nes neasfaltuotos gatvės tik dėl to, jog Savivaldybė nesugebėjo darbų įkainio nusipirkti pavasarį?

„Jokiu būdu ne. Administracija nesudirbo. Kalta – Giedrė Mendoza-Herrera. Kai pamačiau, kad gatvių asfaltavimo darbai vėluoja, nukreipiau juos vicemerui“, – rado kaltų meras ir žadėjo pasiaiškinti dėl nepadarytų darbų. Jis nepaneigė, kad procesai galėjo stabtelėti ir dėl vykdytos administracijos reformos – keitėsi žmonės, skyriai, nebebuvo siekiama rezultatų.

Kur dėti pinigus?
A. Visockas aiškino, kad pinigų perteklius išaiškėja tik sausio viduryje, todėl jie lieka nepaskirstyti. Meras džiaugėsi, kad su visais frakcijų seniūnais ir pavaduotojais sutarė, kad vasario 2 d. bus tvirtinamas 98 mln. Eur biudžetas, o pinigų perviršis bus paskirstytas kovo mėnesį.

2 proc. nuo biudžeto lėšų rezervą rekomenduoja pasilikti Savivaldybės kontrolierius, motyvuodamas tuo, kad valstybei padidinus darbo užmokesčio neapmokestinamą minimumą, sumažės gyventojų pajamų mokestis ir į biudžetą bus surinkta mažiau lėšų, nei planuojama.

Politikams kovo mėnesį reikės susitarti, kur dės per 5 mln. Eur.

Žiniasklaidai pranešus, kad miesto biudžetas turi geroką rezervą, ėmė plaukti politikų pasiūlymai, kur juos išleisti. Panašu, kad Tarybos frakcijos gerokai įsibėgėjo, A. Visockas pranešė, kad pasiūlymų gauta 15 mln. Eur sumai. Meras pasidžiaugė, kad pavyko susitarti, jog biudžetas bus tvirtinamas nevertinant pasiūlymų, o dėl jų bus tariamasi iki kovo mėnesio Tarybos posėdžio. Miesto vadovas tikina, kad vienašališkų sprendimų nebus, turės susitarti visi – 31 Tarybos narys.

Pats meras būtų linkęs didžiąją pinigų dalį atiduoti Kultūros centro remontui. Jam reikia 6 mln. Eur, o iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaunama tik 2,5 mln. Eur. Biudžete nėra numatyta pinigų Specialiojo ugdymo centro rekonstrukcijai ir priestato statybai užbaigti. Tam reikia 690 tūkst. Eur. Saulės laikrodžio aikštės kapitaliniam remontui planuojama mizeriška suma – 68 tūkst. Eur. Jos neužteks, reikės ieškoti papildomai.

„Mes kreipsimės į visuomenę, gal mes nežinome kai kurių dalykų, kuriuos reikia padaryti“, – žadėjo meras.

Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėja Daiva Kerutienė informavo, kad šiais metais investicijoms planuojama 9 mln. Eur. Tai Kultūros centro remontui, koncertinės įstaigos „Saulė“ rekonstrukcijai ir priestato statybai, dailininko G. Bagdonavičiaus namo remontui, Dausiškių kapinių privažiavimui įrengti ir kt. Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijai lėšos dar neplanuojamos.

Tiek meras, tiek vedėja apgailestavo, kad pasikeitus įstatymams tik trims Lietuvos savivaldybėms palikta teisė skolintis pinigų iki 15 proc. nuo biudžeto. Kitos savivaldybės gali skolintis investiciniams projektams įgyvendinti tik tiek, kiek grąžina skolos bankams. Šiauliai per artimiausius penkerius metus kasmet grąžins po 2,5 mln. Eur skolos, vadinasi, tik tiek ir tegalės pasiskolinti.

Į viršų