facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Sausio 26-oji – Tarptautinė muitinės diena, švenčiama jau nuo 1983 metų. Ta proga Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė pakvietė Šiaulių muitininkus gardžių pusryčių. Pasveikinti kolegų atvyko ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

Tačiau prieš pasimėgavimą šviežutėlėmis bandelėmis ir kavos puodeliu reikia susipažinti. Prekybos ir verslo skyriaus moksleiviai svečiams parengė nuotaikingą programą, jos metu nemažai išgirsta istorinių faktų apie svečių profesiją, o muitininkai parengė itin įdomią konfiskuotų daiktų ekspoziciją ir pakvietė pažiūrėti filmą, kuris buvo sukurtas Lietuvos muitinės įkūrimo 90-mečiui.

Regis, ši profesija išties įdomi.

Pusryčiai su skirtingų profesijų atstovais edukuoja
Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė sako, kad Tarptautinės muitinės dienos proga Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė sumanė pasikviesti į pusryčius muitininko profesijos atstovus ne tik, kad galėtų nuoširdžiai pasveikinti su pareigybine diena. „Norime palinkėti kuo sąžiningesnių, atsakingesnių keliautojų. Atsiranda įvairiausių žmonių vienokiu ar kitokiu būdu – tad norisi palinkėti kantrybės, kad su nežinančiais, bet ir nepaklusniais keliautojais pavyktų sutarti kuo paprasčiau.

Kadangi esame mokykla, tai jaunų žmonių mums ugdymas labai svarbus. Be skirtingų profesijų atstovų informacijos, paramos ir supratimo mokinius edukuoti vieniems patiems būtų sudėtinga“, – sakė vedėja.

Džiaugėsi kvietimu pusryčiams ir Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Arnoldas Berčiūnas. „Buvau maloniai nustebintas tokio kvietimo – dar iš niekur panašaus skambučio Šiaulių muitininkai nėra gavę. Iš tikrųjų apie muitininko profesijos istoriją papasakojote daugiau, nei patys žinome“, – sakė mokinių ir mokytojų programą stebėjęs pareigūnas.

Beje, pasak A. Berčiūno, tokios profesijos kaip muitinės pareigūnas niekas Lietuvoje nerengia. Darbuotojai baigia skirtingas studijų programas universitetuose, tad tarp muitininkų yra ir pedagogų išsilavinimą turinčių, ir lengvosios pramonės specialistų ir t. t.

Jo tikinimu, tai įdomi specialybė, kuriai reikia labai plataus žinių spektro – pradedant ekonomika ir baigiant politika.
Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausioji inspektorė Šiauliuose Virginija Šidlauskienė sako, kad dažniausiai žmonių supratimas apie muitinę apsiriboja žinojimu, kad muitininkas yra uniformuotas žmogus, kuris kontroliuoja ir atima. „Mūsų darbas yra ekonominė Lietuvos ir ES sienų apsauga. Atliekame daug ir įvairių funkcijų“, – moksleiviams sakė ji.

Senovėje muitininkas daug uždirbo
Teko įsitikinti, kad įdomi yra muitininko profesijos istorija. Galima sakyti, kad Lietuvos muitinės istorija prasidėjo nuo XI a.

Atsiradus prekybiniams ryšiams, atsirado galimybė iš to uždirbti, tad valstybė įteisino tam tikrą instituciją, kuri tik XVIII a. tapo valstybės nuosavybe. Muitus galėjo rinkti privatūs asmenys. Pasirodo, kad tik XVIII a. ir bajorai jau privalėjo mokėti mokesčius, nes iki tol mokėjo tik prekybininkai.

Ne vieną naują ir įdomų faktą sužinojo atvykę svečiai. Jiems papasakota, kad tais laikais muitinės postai buvo vadinami kamaromis, o muitą rinkę iš prekių atvykusių laivais vadinti superintendantais, rinkę muitus iš sausumo keliu atkeliaujančių pirklių – intendantais.

O ir atlyginimas tais laikais buvo gana įspūdingas. Departamentui vadovavusio regento alga siekė 6000 auksinų (už vieną auksiną buvo galima įsigyti pusę karvės). Superintendantai uždirbdavo 5000, o intendantai – nuo1000 iki 2000 auksinų.

Anuomet muitininkams būdavo priskirtos ir pasienio, policijos funkcijos. Pats svarbiausias uždavinys šiame amžiuje buvo neleisti iš Prūsijos į Lietuvą atkeliauti draustoms lietuviško žodžio knygoms…

Ekspozicijoje – krokodilai, kriauklės, gyvatės
Šiuo metu yra trys Lietuvos muitinės – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Muitininkai Šiauliuose priklauso Klaipėdos teritorinei muitinei. „Lietuvos muitinė saugo ekonomines Lietuvos sienas, joje dirba ne tik postų pareigūnai, kurie tikrina atvykstančias prekes ir jas lydinčius dokumentus. Čia dirba vidinių, pasienio postų pareigūnai, muitinės mobiliųjų grupių posto pareigūnai, kurių mėlynos spalvos automobilius matote keliuose. Vidinių teritorinių skyrių pareigūnai dirba tą darbą, kurio žmonės iš išorės dažniausiai nemato, jie tikrina įmonių veiklos ir kitus dokumentus“, – pasakoja V. Šidlauskienė.

Kartais žmonėms atrodo neteisinga, kad muitinė sulaiko daiktus. Bet tik įsitikinus, kad žmogus ar įmonė gabena daiktus arba prekes, pažeidžiančius norminius aktus, jie yra konfiskuojami.

„Keleiviai, vykstantys per sieną, dažniausiai nepasidomi galiojančiais įstatymais, nepasidomi, ką galima vežti ir ko ne. Šie eksponatai buvo gabenami pažeidžiant CITES konvenciją. Tai – viso pasaulio Raudonoji knyga. 1973 m. 183 pasaulio šalys pasirašė Vašingtono konvenciją, kuria  įsipareigojo saugoti ir kontroliuoti augalų ir gyvūnų, kuriems gresia išnykimas, prekybą. Žmonės prisideda prie daugybės rūšių nykimo norėdami turėti prabangių kalinių, retų daiktų, pildyti savo kolekcijas.

Mūsų muitinės pareigūnai, atidžiai tikrindami bagažą keleivių vykstančių oro, jūrų, ar kelių transportu, visada atkreipia dėmesį, ar keleivis negabena daiktų, pažeidžiančių šią konvenciją. Muitinė taip pat kontroliuoja intelektinės prekybos pažeidimus (internetinė prekyba, įmonės gabena prekes, kurios pakliūva į parduotuvę). Ir tai yra daiktai pažeidžiantys savininkų gamintojų ženklo nuosavybę. Klastočių pilna visur, tad tiek muitinė, tiek kitos tarnybos negali visiškai jų sukontroliuoti, tačiau daromi visi veiksmai“, – sako ji.

Yra intelektinės nuosavybės pažeidimai, dėl kurių daiktus tenka sunaikinti, taip pat naikinamos akcizinės prekės – alkoholis, cigaretės.

Jeigu daiktai buvo gabenami be dokumentų ir yra įrodyta, kad stengtasi gabenti kontrabandą, pažeidžiant galiojančius norminius aktus, nesumokant mokesčių, leidžiama juos parduoti aukcionuose. Pinigai patenka į valstybės iždą. V. Šidlauskienė patikina, kad pinigai nekeliauja pareigūnų algoms didinti ar premijoms išmokėti.

Ji smalsuoliams demonstruoja eksponatus – tai daiktai, prekės, kurie buvo gabenami pažeidžiant CITES konvenciją. Ekspozicijoje – labai įdomūs muitininkų „radiniai“.

Štai argentininių kačių, kurių belikę pasaulyje tik keli tūkstančiai, kailiai. Jie buvo paslėpti po kitais kailiais, kuriais buvo galima prekiauti! Konvencija saugo ne tik gyvūną, bet ir jo dalis – taigi kaipmat konfiskuoti juodi batai iš varano odos.

Štai gyvatės odos diržas, krokodilo odos rankinukas. Prašmatnūs daiktai konfiskuojami dėl to, kad jų gamybai buvo nužudyti gyvūnai iš gyvosios gamtos.

Ant stalo ir mažų krokodiliukų iškamšos – jie ką tik buvo išsiritę iš kiaušinio…

„Turistai pirkdami šias iškamšas padėjo brakonieriams susikrauti dar daugiau pinigų. Po narkotikų tai antra pagal dydį kontrabanda. Nuėjęs į gamtą nudobei gyvūną, kurio nekainavo auginti. Gabenant  gyvūnus kontrabandos būdu, didžioji dalis jų žūsta dėl baisių sąlygų. Kuo žmonės turtingesni, tuo daugiau nori turėtų retesnių dalykų. Kuo retesnis daiktas – tuo vertingesnis“, – apie savanaudišką ir nepateisinamą žmogaus elgesį aiškina vyriausioji inspektorė.

2017 01 26 16

„Keleiviai, vykstantys per sieną, dažniausiai nepasidomi galiojančiais įstatymais, nepasidomi, ką galima vežti ir ko ne“, – sako V. Šidlauskienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 01 26 13

Buteliuose – užpiltos kobros ir skorpionai. Nelegali prekė iš Rytų. Ten manoma, jog tai gydantys skysčiai, bet turistai dažniausiai jų parsiveža pramogai.  Kobros saugomos CITES konvencijos ir jie iš karto konfiskuojami.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 01 26 15

Ekspozicijoje šalia juodų batų iš varano odos – kašaloto dantukas… Jį čiupinėję moksleiviai spėjo, kad jis greičiausiai būsiąs begemoto. Matyti, koralas ir kriauklė. Koralus draudžiama gabenti. Kai kurias kriaukles – taip pat.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų