Pasaulyje vykstantys sudėtingi integraciniai ir globaliniai procesai neišvengiamai išryškina tai, kas gresia Lietuvai. Nedarbas, kvalifikuotų specialistų, techninių, profesinių įgūdžių trūkumas, emigracija, migracija – visa tai iššūkiai, su kuriais šiandien mums tenka susidurti. Lieka tik paklausti, ar esame pajėgūs su šiais iššūkiais susidoroti.

Prognozės verčia nerimauti
Ką tik įvykusiame forume „Tendencijos ir prognozės 2017-iesiems: kas laukia verslo ir žmonių?“ VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas kalbėjo, kad iššūkių laukia tikrai ne vienas. Jis sakė, kad vienas iš iššūkių yra susijęs su filosofine projekcija.

Pavyzdžiui, norint valstybėje veikti sėkmingai, labai svarbu matyti save toje projekcijoje, žinoti, kur eini ir kaip gali viską pakeisti, kad būtum laimingas. Jeigu savęs projekcijoje nematai, tuomet ir prasideda visos bėdos. Galiausiai atsiduri ten, kur tavęs nereikia, ir išsikapstyti iš duobės nebėra galimybės.

Štai žiūrint į šalies populiacijos kreives matyti, kad prognozės nėra labai džiuginančios, tačiau aiškaus valdžios sprendimo, kaip ruošiamasi ką nors pakeisti, iki šiol negirdėti. Prognozuojama, kad iki 2050 m. Lietuvoje žmonių gali sumažėti iki 2 mln. Ar dėl to verta panikuoti?

M. Katinas atsakė, kad viskas priklauso nuo požiūrio: „Manau, pagal valstybėje gyvenančių žmonių kiekį negalima spręsti, ar tai yra sėkminga valstybė. Pavyzdžiui, Estija puikiai funkcionuoja ir jai egzistencinių klausimų nekyla. Tačiau kad žmonių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius mažėja, yra faktas.“

Jis sakė, kad jeigu tarptautiniame kontekste norime išlikti stipria valstybe, turime imtis konkretesnių priemonių problemai spręsti.

Kita vertus, į situaciją galima pažvelgti ir iš kitos pusės. Kas pasakė, kad stiprios valstybės yra tik tos, kuriose gyvena daug žmonių? Lietuvoje gali gyventi ir 9 mln., tačiau jeigu tarp jų bus mažai išsilavinusių, tuomet kas iš to?

Jeigu šalyje protingų asmenų skaičius mažėja – tuomet situacija iš tiesų tampa dramatiškesnė.

Pavyzdžiui, jeigu iš Lietuvos išvyks dar daugiau jaunų žmonių ir čia liks tik vyresni, tuomet po keliolikos metų galime atsidurti nepavydėtinoje situacijoje. Nieko nekeičiant  gali atsitikti taip, kad vienam dirbančiam žmogui teks išlaikyti daugiau pensinio amžiaus žmonių negu dabar. O su tokiu iššūkiu Lietuva turbūt nesusidorotų, nebent šalies produktyvumas būtų aukštesnis nei Vokietijoje.

Nedarbas toliau augs
Kitas nemenkas iššūkis, su kuriuo teks susidoroti, – nedarbas. Tai nereiškia, kad dėl to reikėtų panikuoti. M. Katinas kalbėjo, esą su kylančia grėsme galima susidoroti, tereikia pasirinkti iš kelių alternatyvų: auginti žmogiškuosius išteklius arba auginti jų efektyvumą.

Jis priminė, kad ne ką mažiau svarbios revoliucijos vyksta technologinėje bei ekonominėje srityse. Iš esmės vyksta trys revoliucijos: skaitmeninė, fizinė ir biologinė.

Skaitmeninė transformacija turbūt yra pastebima labiausiai. Kiekvienais metais skaitmeninė industrija „suvalgo“ naujas pramonės šakas. Transformacijų galima įžvelgti tiek paslaugų, tiek žiniasklaidos srityse ir t. t.

Mažiau pastebimos transformacijos vyksta genų inžinerijos srityse. Štai jau dabar tam tikrus inžinerinius sprendimus galima pritaikyti žmonėms. Ir tai dar ne pabaiga. Pranešėjas sakė, kad šios transformacijos dar truks mažiausiai keliasdešimt metų.

Kol kas daugiausiai diskusijų kelia vykstančios permainos fizinėje platformoje, kuri yra susijusi su 3D spausdinimu, robotika, naujų medžiagų atsiradimu ir t. t. M. Katinas sakė, kad šios transformacijos labiausiai paveiks darbuotojus. Manoma, kad vien dėl pasiekimų šiose srityse pasaulyje gali būti panaikinta net keliasdešimt milijonų darbo vietų.

„Vos tik savieigės mašinos įgaus pagreitį, Lietuvoje keliolika tūkstančių žmonių neteks darbo. Jeigu atsiras tinkama įranga už tinkamą kainą, užteks dvejų metų, kad kai kurie darbuotojai būtų pakeisti robotais. Patys pagalvokite, kas nutiktų, jeigu staiga iš darbo rinkos reikėtų išmesti keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurie yra sąlygiškai mažai kvalifikuoti. Manau, tai reiškia, kad valstybei yra apie ką pagalvoti“, – liūdną scenarijų atskleidė „Investuok Lietuvoje“ direktorius.

Jo nuomone, siekiant išvengti laukiančios katastrofos labai svarbu jau dabar peržvelgti, kokios kompetencijos yra reikalingos Lietuvai.

Kol kas aišku, kad greitai mes visi turėsime tapti informacinių technologijų (IT) specialistais. Skirsis tik mūsų kvalifikacija. Vieni būsime programuotojais, kiti – kūrėjais, treti – technologijų vartotojais ir t. t. Žodžiu, net neverta tikėtis, kad ateityje moderniame versle žmonės dirbs be technologijų.

Drastiškų pokyčių niekas nenori
Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant kylančių iššūkių sistema Lietuvoje vis dar yra labai griežtai suskirstyta. Žmonės renkasi būti tik IT arba ekonomikos specialistais ir tarpusavyje negeba kažkaip susitarti.

M. Katino nuomone, Lietuvoje iki šiol neteisingai mąstoma, kad kažko galima pasiekti veikiant tik vienoje kategorijoje: „Naujausi tyrimai rodo, kad dviejų skirtingų dalykų sintezė gimdo visiškai išskirtines inovacijas. Tam, kad galėtumėme atlikti genetinę ekspertizę, reikia mokėti naudotis informacinėmis technologijomis. Norint dalyvauti 3D spausdinime, reikalingi robotizacijos elementai. Vadinasi, Lietuva negali sau leisti užsisėdėti tik vienoje kategorijoje.“

Ką reikia daryti Lietuvai, kad pasaulio dimensija jos nesužlugdytų, bet padėtų augti? „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus teigimu, mums būtina atsigręžti į švietimą. Po 15 metų vaikams, kurie dabar mokosi mokykloje, teks dirbti skaitmenizuotame versle. Todėl verta pasvarstyti, ar galime sau leisti ir toliau gaminti humanitarus ar socialinių mokslų specialistus.

Pranešėjo nuomone, apie 80 proc. šiuo metu aukštosiose mokyklose veikiančių studijų krypčių reikėtų lengva ranka panaikinti. Tik klausimas, kaip įtikinti dalį visuomenės, kuri šiandien yra atsakinga už švietimą, kad atėjo drastiškų pokyčių metas?

„Šiaulių naujienose“ ne kartą esame paviešinę humanitarų, sociologų komentarus, esą visiškai nesvarbu, kokią specialybę žmogus renkasi studijuoti. Bet kuriuo atveju studijos atneša naudos ir padeda žmogui tobulėti.

M. Katinas net nebandė šiai minčiai paprieštarauti, tačiau dar kartą akcentavo, kad kognityvinių sisteminių, socialinių įgūdžių, kurie žmogui yra įdiegiami dar mokykloje, jau nebeužtenka. Anot jo, šiandien dar reikia mokėti dirbti komandoje, priimti kūrybinius sprendimus ir gebėti šiais įrankiais pasinaudoti bet kuriuo paros metu, bet kurioje situacijoje. O naudotis informacinėmis technologijomis vaikus reikia pradėti mokyti dar darželyje.

Siūlo ugdyti patriotiškumo jausmą
„Investuok Lietuvoje“ direktorius pasidalijo mintimis ir apie dar vieną iššūkį, su kuriuo jau dabar susiduriama – augančią migraciją.

Anot M. Katino, negalima sakyti, kad tai yra labai didelė problema, tačiau į ją numoti ranka taip pat negalima: „Mes apie save galvojame kaip apie šalį, kažkokį uždarą ekosistemos elementą ir, jeigu tą elementą kažkas palieka, jaučiame skausmą. Tačiau jeigu paanalizuotumėme klasikinės kompanijos darbuotojų kaitos rodiklį, pamatytumėme, kad jis siekia nuo 5 iki 20 proc. Todėl manau, kad svarbiausia mąstyti apie procesą, kuriame dabar esame, ir suvokti, ką turime laimėti.“

Pranešėjo nuomone, valstybei reikia turėti aiškią strategiją, išanalizuoti žmogiškuosius išteklius lygiai taip pat, kaip tai daro didžiausios verslo korporacijos. Kiekvienas iš mūsų turėtumėme tiksliai žinoti, kokiame mieste kokios srities specialistų labiausiai trūksta, nes tik tuomet bus galima problemą identifikuoti ir ją spręsti. Priešingu atveju, jeigu valstybė nesugebės į pokyčius greitai reaguoti, darbuotojų teks kviestis iš kitų šalių.

Kokia ateitis Lietuvos belauktų, specialistas neabejoja tik dėl vieno: Lietuva nėra labiausiai atsilikusi šalis, o jos gyventojai taip pat gali pasiūlyti pasauliui kažką naujo.

„Lietuva per ateinančius penkiasdešimt metų galėtų sužaisti korta, demonstruojančia gyventojų meilę tėvynei. Tik reikia parodyti, kad mums Lietuva gali būti ir yra istoriškai, vertybiškai artima. Kaip besistengtumėme pabėgti nuo lietuvių dimensijos, kai kuriose srityse potencialo iš tiesų turime. Tiesiog dėl savo laimės turėtumėme labiau pasistengti“, – reziumavo M. Katinas.

Į viršų