Šiaulių miesto savivaldybės Taryba vasario 2 d. svarstys miesto biudžetą, tai yra, iš kokių pinigų 2017 metais gyvuos Šiaulių miestas. Gruodžio 29 d. visi šie „gudrūs“ skaičiai buvo paskelbti miesto visuomenei Savivaldybės interneto svetainėje. Komitetams pradėjus narstyti šį finansinį dokumentą, paaiškėjo pribloškiantis dalykas – 2016 metais Savivaldybė nepanaudojo 11,5 milijono eurų. Ar tai reiškia, kad mieste visose Savivaldybės valdomose srityse – gerovės perteklius?

Savivaldybėje – pinigų perteklius
Visuomenei pateiktame biudžeto projekte įvardytas bendras skaičius – beveik 92 milijonai. Tarybos komitetuose jau tikslinama, kad pinigų šįmet miesto ižde bus per 98 milijonus eurų. Pasirodo, iš praėjusiais metais nepanaudotų papildomų 11,5 mln. Eur – 7,5 mln. į biudžetą neįtraukta, juos tiesiog reikia „turėti minty“. Pernai daugiau nei dviem milijonais eurų į biudžetą buvo surinkta daugiau, nei planuota. Likę papildomi pinigai – nepanaudotos apyvartinės lėšos. Savivaldybės biudžetą sudaro 11 programų, visose – šimtatūkstantiniai likučiai.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai gavo mero A. Visocko laišką, kuriame prašoma biudžetui pritarti, tačiau pinigų perviršį skirstyti gerokai vėliau.

„Mūsų dinamika yra tokia: 2015 metais – atsirado 2,5 mln. Eur nepanaudotų pinigų, 2016 m. – 7,5 mln. Eur, šįmet – jau 11,5 mln. Eur. Dar po penkerių metų turėsime antrą biudžetą „kojinėje“ ir lauksime, kas bus. O gal kas nors atims“, – piktinosi komiteto pirmininkas Jonas Bartkus.

Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėja Daiva Kerutienė vardijo, kad kultūros plėtros programai įgyvendinti nepanaudota 366 tūkst. Eur, miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programai –  904 tūkst. Eur, net Savivaldybės veiklos programoje liko 772 tūkst. Eur. Nepanaudota dalis  ŠRATC‘o surinktos rinkliavos, lėšų, skirtų konteineriams įsigyti, už 106 tūkst. Eur nenupirkta socialinių butų ir kt.

„Mes nuvertiname pinigus. Tai, ką galėjome padaryti už tuos pinigus pernai, šįmet jau nebepadarysime“, – apgailestavo komiteto narys Justinas Sartauskas.

Nebeturi kur išleisti
Komiteto pirmininkas pareiškė, jei būtų finansų ministras, tuos 11,5 mln. eurų iš Savivaldybės atimtų, nes per gerai gyvename. Nors iš tikrųjų, anot J. Bartkaus, akivaizdu, kad yra sustoję darbai, čia niekas nebevyksta. Jis įsitikinęs, kad visiems skyriams, valdantiems programų vykdymą, reikia pasukti galvas, ką čia daro.

„Juk, anot miesto mero, pas mus viskas labai gerai. Per dvejus metus viskas taip pagerėjo, kad nebereikia pinigų. Mes vaidiname, kad biudžetas yra 98 mln. Eur, kai iš tikrųjų yra 105 mln. Yra nesąžininga tų pinigų neįtraukti“, – komitete kalbėjo J. Bartkus.

Komiteto nariai prisiminė, kad dar gruodžio mėnesį Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė prašė iš biudžeto papildomai skirti 300 tūkst. Eur miesto gatvių valymui, tačiau miesto infrastruktūros programoje liko nepanaudotas beveik milijonas eurų. Komiteto nariai piktinosi, kad Savivaldybėje visiškai nėra administravimo. Administratorius nežino, kad kitoje programos eilutėje yra pinigų.  

„Mus, Tarybos narius, muilina kaip reikalas. Nebesusigaudome toje ekvilibristikoje“, – reziumavo J. Sartauskas.

Kitas komiteto narys Alfredas Lankauskas apgailestavo, kad Savivaldybėje nėra nei mero, nei administracijos direktoriaus, kuris visa apimtimi būtų atsakingas už biudžetą. Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėja komitetuose ginasi už visus, tačiau čia ne vieno skyriaus reikalas.

Komiteto nariai kėlė klausimą, jei tie „atlikę“ 7,5 mln. eurų būtų išdalyti skyriams, ar jie juos įsisavintų, jei nesugeba panaudoti net tai, kas suplanuota.
Pasirodo, nepatenkintų paraiškų yra kiek mažiau nei milijonui eurų. Daugiau net idėjų nėra, kur juos panaudoti. Pavyzdžiui, Miesto ūkio ir aplinkos skyrius galėtų gatvėms asfaltuoti panaudoti dar pusę milijono eurų, daugiau – nėra projektų.

Politikai sakė, jog tai pataisomas reikalas. Jie tikrai ras, ką pasiūlyti.

Finansų skyriaus vedėja komitetą informavo, kad miesto vadovybei pranešė apie pusmečio ir trijų metų ketvirčio biudžeto situaciją, tačiau sulaukė Tarybos narių priekaištų, kad informacijos apie pinigų perteklių nepateikė komitetui.

„Keisti laikai: turime pinigų ir nemokame jų išleisti“, – dūsavo Tarybos nariai, o A. Rimkus pasiūlė juos tiesiog išdalyti miestiečiams.

Bando planuoti efektyviau
Laikinai einanti administracijos direktoriaus pareigas Giedrė Mendoza-Herrera  paaiškino, kad lėšos į biudžetą planuojamos pagal praėjusių metų poreikį. Ta nepanaudota suma persikelia į kitus metus ir dar akumuliuojasi, todėl didėja.

Anot laikinosios direktorės, skyriai nusimato didesnį poreikį programoms, o paskui neįsisavina pinigų. Šįmet bandoma kuo efektyviau suplanuoti.

Administracijos vadovė apgailestavo, kad informacija apie lėšų perteklių pasiekė pakankamai vėlai. Poreikis būna rezervuojamas ir perkeliamas į kitus metus. Tokia optinė apgaulė. Pinigų kaip ir nėra, bet faktiškai jų būna, reikia dažniausiai tik perskirstyti tarp eilučių.

Ji sutinka, kad laiku nepanaudoti pinigai nuvertėja, ir tvirtina, kad metų pradžioje reikia susiplanuoti darbus, nes kitaip viskas nusistumia į rudenį. Visi infrastruktūros objektai tvarkomi, projektai vyksta dažniausiai vasarą, yra daug įstaigų, kurios darbus gali vykdyti tik šiltuoju metų laiku.

„Mums dabar reikia pakankamai efektyviai planuoti, kad kuo mažiau lėšų reikėtų perskirstyti.

Nereikėtų teikti fiktyvaus projekto tam, kad jį pateiktume, o paskui taisytume“, – sakė G. Mendoza- Herrera.

2017 01 24 07

„Po penkerių metų turėsime antrą biudžetą „kojinėje“ ir lauksime, kas bus. O gal kas nors atims“, – piktinosi komiteto pirmininkas J. Bartkus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų