facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos techninis projektas ir vėl stringa. Nėra projekto – neprasidės darbai, o Europos Sąjungos skirtų lėšų panaudojimo terminai griežti. Šįkart stabdis įjungtas dėl Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietų šalia katedros. Nebeaišku, ką su jomis daryti. Kaltų nėra, tik skirtingos nuomonės.

Laukia Savivaldybės sprendimų
Vytenis Rudokas, architektas, Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos techninio projekto rengėjas: „Projektas eina sunkiai. Du frontai kliūva – ekspertizė ir sovietinių karių palaidojimai. Dėl tų palaidojimo vietų užsakovo (Savivaldybės – aut.) nuomonės keičiasi, jau trimis variantais perdarinėjau. Sprendimų nėra kam priimti.

Laikausi savo idėjos, kad tie palaidojimai turi būti iš ten iškelti. Pirmadienį buvome Miesto ūkio ir plėtros komitete, bet sprendimas priimtas nebuvo. Kolegialiame posėdyje su užsakovui buvo kalbėta, kad mes turėtume gauti Tarybos komiteto politinį pritarimą tiems sprendimams, kuriuos mes matome. Mums komitetas pasakė, kad ne, mes nesivelsime. Gal ir ne jų ten reikalas, bet kažkas turi prisiimti atsakomybes šituose namuose. Čia ne mano reikalai, negaliu vertinti šitų dalykų. Man dirbti reikia, kad būtų antra pusė – užsakovas, kuris pasakytų mums reikia to, to ir ano.

Konkursą laimėjau su idėja ištiesinti Aušros taką ir iškelti tuos karių kapus. Kai pradėjome dirbti, man iškart pasakė: jokių kalbų, palaikų neliesime. Šitoje vietoje viskas ir sustojo. Paliekame, tai paliekame. Nuimame viršų, visą tą sovietinę pompastiką, senus architektūrinius paminklus ir siūlome savo ramesnius, lokalesnius sprendimus. Tai ir darėme. Pritarimas mano paskutiniam sprendiniui buvo, tačiau dabar, kai jau reikia spręsti konkrečiai, imta abejoti: gal reikia švelniau, gal sulauksime reakcijos, gal bus nepatenkintų.

Kiek anksčiau į Šiaulius atvažiavęs Rusijos ambasadorius A. Udalcovas nepaneigė galimybės palaidojimus iškelti. Niekas to nesiima, o ir imtis jau vėlu, nes sustos procesai. Dabar kalbama, kad turi būti pritarimas iš Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento.

Projektą reikia būtinai pabaigti ir gauti galutines ekspertizės išvadas. Aš negaliu pabaigti, nes negaunu atsakymų, o man reikia teisingus sprendinius įdėti.

Dėl tų techninių probleminių dalykų, kurių nespėjome per trumpą projekto rengimo terminą padaryti, mes prisiimame dalį kaltės. Neparengėme tikrai jau tokio gero projekto, buvo žioplų dalykų, juos visus pasitaisėme, o užbaigti trukdo sprendimo priėmimas dėl karių palaidojimo vietų. Ir dar reikalavimas sumažinti projekto apimtis iki 6 mln. eurų.  

Sąmatą sumažinti iki tiek neišeina. Sąmata neteisinga užmanyta jau pradžioje. Jei pamatytumėte, už kiek kiti miestai tvarkosi. Pavyzdžiui, Molėtai, mažas miestelis, centrą tvarkosi už 10 mln. eurų. Pradžioje buvo padarytas neteisingas sprendimas. Nuo pat pradžių visi apie tai kalbėjo. Ir pats meras sakė, kad reikia 10 mln. vietoje 6 mln. Vėlu dabar ginčytis.

Dabar esu kaltas, kad vėliausi į tą avantiūrą. Negirdžiu jokios konstruktyvios diskusijos, kaip išspręsti šį piniginį klausimą. Dabar tik sako: Vyteni, daryk, ką nori, kad būtų 6 mln. eurų. Tai nerealu ir aš jau tai įrodžiau. Jau sumažinau tą sąmatą iki kiek daugiau nei 7 milijonų, dėl to kenčia pats projektas, nežinau, kaip jį realizuosime.

Iki vasario 1 d. tikėjausi pabaigti. Kadangi dabar vėl stumdomės, neturiu jokių garantijų, kad pavyks.“

Projektą grasina nederinti
Giedrė Mendoza-Herrera, laikinai einanti Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus pareigas, architektė: „Dėl karių palaidojimo vietų mūsų buvo aiški pozicija, bet esame gavę Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio raštą, kuris leidžia manyti, kad jie nederins projekto, jei bus palikti tokie sprendiniai. Departamentui paklausimą nusiuntėme dar spalio mėnesį, patys tris mėnesius neatsakė į raštą, dabar 2016 m. gale ateina raštas – pakeiskite sprendinius.

Čia ne dėl Savivaldybės pozicijos stringame, o būtent dėl neaiškios situacijos, kaip elgtis su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija. Karių palaidojimams yra suformuotas sklypas nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai, tačiau nėra nustatytos vertingosios savybės viso to komplekso. Yra atiduota kultūros paveldo komisijai nustatyti vertingąsias savybes. Komisija nuo rudens nesusirenka ir nesvarsto. Kiek žinau, šio mėnesio gale turėtų rinktis. Tik tada bus galima užbaigti tą paminklosauginę dalį, tvarkybos projektą.

Kita linija – iš Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio gautas raštas, kad jie nederins tokio projekto, koks buvo pateiktas. Pranešė, kad yra surinkę duomenis, nors nepasako, kokius ir kas jiems leidžia daryti išvadas, ir kad jie nederins tokio projekto, koks buvo pateiktas. Jiems netinka, kad galimai takas eis per karių palaidojimus.

Visą laiką buvo kalbama apie karių palaidojimo vietų paviršiaus pertvarkymo sprendinį. Iš esmės būtų gerai žinoti poziciją Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų – kuris būdas geresnis: iškelti ar palikti. Tokios pozicijos neturime. Atakavo Rusijos ambasada, ji turi nuomonę – geriau nieko nedaryti. Kompromisinis sprendinys – paviršius keičiasi, palaidojimai išlieka. Palaidojimų čia yra įvairių, ne tik karių, nes šventoriaus teritorija – negalima nustatyti kokio amžiaus, kieno.

Techninė projekto dalis atlikta, laukiame komisijos sprendimo. Tada bus galima pabaigti tą tvarkybos projekto dalį, be kurios departamentas sako nederinsiantis viso projekto bendrai.  

Projekto rengimo termino architektui pratęsti negalime, nes jo nurodytos priežastys neatitinka sutartyje numatytoms sąlygoms. Mes pasiliekame teisę taikyti jam sankcijas.“

Savivaldybė procedūrų nepradėjo
Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas: „Konkursą laimėjo V. Rudoko projektas, kuriame buvo numatyta kapines iškelti. Yra toks variantas civilizuotas, įstatyme yra numatyta tokia galimybė. Bet čia kapinės ne šiaip, o karių Antrojo pasaulinio karo. Čia galioja kita tvarka, patvirtinta kultūros ministro, kuri sprendžia užsienio valstybėms reikšmingo paveldo tvarkymą.

Takas per kapines eiti negali. Savivaldybė parašė mums raštą, ką mes apie tai galvojame. Tai yra valstybinis lygmuo. Mes nustatyti galime tik tyrimais. Mūsų darbuotojas atliko tyrimą, nors ir neprivalėjome to daryti, tačiau supratome klausimo aktualumą. Gavome leidimą patekti į valstybės archyvus. Parengėme aktą. Tai atlikome pakankamai greitai – per 2,5 mėnesio. Tai Savivaldybė galėjo pasidaryti prieš kelerius metus, kai tapo aišku, kad ateis URBAN programa.

Tai, kas yra kapinių paviršiuje, neatitinka realybės. Ištyrėme visą archyvinę informaciją. Iš tų duomenų neišeina lokalizuoti laidojimo vietų. Ten buvo lyg ir keturios bendros duobės, kuriose buvo laidojami žuvusieji. Nebuvo kapinių. Nustatyti negalime, ar V. Rudoko suprojektuotas takas eina per palaidojimo vietas, ar ne. Didelė galimybė, kad eina. Tai Savivaldybei ir parašėme. Nė viena civilizuota šalis neleis, kad statiniai, takai eitų per palaikus. Siūlome koreguoti sprendinį arba archeologų tyrinėjimais įrodyti, kad takas neina per žmonių kaulus.

Kadangi jie vėluoja, nė vienas variantas netinka. Ekspertizei projektas pateiktas, keisti sudėtinga, tyrinėti žiemą neišeina, kasinėti galima tik pavasarį.  

Mūsų atsakymas Savivaldybei – nėra derinimo procedūros. Derinimo procedūra prasideda sąlygų pasiėmimu. Statybinei daliai jie pasiėmė, o tvarkybai – ne. Jie net nepradėjo tos procedūros. Turi kreiptis į Kultūros ministeriją su aprašu, ką jie nori tose kapinėse daryti, ir prašyti pritarimo. Kultūros ministerija per kelias dienas turi konsultuotis su Užsienio ministerija, nes būna tarpvalstybinių susitarimų. Tik tada jie gali mūsų prašyti sąlygų. Dabar nieko nėra, net nepradėtos procedūros.

Rengiant idėjos konkursą, jau tada turėjo būti aiškios sąlygos, ką galima projektuoti, ką ne. Jau tada pas mus turėjo ateiti. Ne dabar aiškintis, kai spaudžia laikas.

Yra dar vienas kompromisinis variantas, kuris galėtų būti rengiamas su įtraukta išlyga, kad jei darbų metu bus rasta žmonių kaulų, jie bus perkeliami toje pačioje teritorijoje kiek atokiau, kad nekliudytų takui.

Mes nustatėme pagal tyrimus vertingąsias objekto savybes. Saugoma yra autentika. Jei kas būtų išlikę nuo 1944 m. palaidojimų – būtų autentika, bet čia viskas du kartus buvo perdaryta kartu su aikšte. Autentikos nelikę. Mes priėjome išvadą, kad viršuje nieko nėra saugomo, išskyrus informaciją apie tai, jog ten yra palaidojimo vietos, pavardės.“

Nereikia prisidengti politikais
Tomas Petreikis, Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas: „Komiteto posėdyje išklausėme informaciją. Paprašėme pateikti visą dokumentaciją ir veiksmų seką, kas padaryta, kokie terminai. Akivaizdu, kad dabar kažkas yra negerai, bet neaišku kas. Gal nenorima prisiimti atsakomybės, norima prisidengti komitetu, Tarybos nariais. Juk parašus deda atsakingi administracijos vadovai. Ar nejuokinga, penktadienį parašius raštą komiteto nariams, pirmadienį jau laukti politinio sprendimo. Vakar paaiškėjo, kad beveik prieš metus buvo atvažiavęs Rusijos ambasadorius, tada reikėjo informuoti Tarybos narius, eiti per komitetus, ieškoti sprendimo, o ne dabar.“

2017 01 24 06

2017 01 24 10

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų