facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Savą stogą turintį jaunimą galima skirstyti į dvi grupes – laimingųjų ir likusiųjų. Pirmoji – „atliekamą eurą“ turinčių tėvų vaikai, kuriems pastogės prireikia baigus mokyklą ir ėmus studijuoti. Antrajai grupei priklauso tie, kurie gali sau leisti tik būsto nuomą arba geriausiu atveju paskolą būstui įsigyti. Pastarajai grupei turbūt ir tenka labiausiai „pavargti“, kad rastų vietą, kur gyventi.

Neturi lėšų pradiniam įnašui
„Apėjau visus Lietuvoje veikiančius bankus ir likau nieko nepešusi. Nė vienas bankas man nepanoro suteikti paskolos. Paaiškino, kad norėdama gauti paskolą per mėnesį turėčiau uždirbti mažiausiai 350 eurų į rankas, taip pat reikalingas sukauptas pradinis įnašas, kurio neturiu“, – štai tokią nelinksmą istoriją „Šiaulių naujienoms“ pasakoja prieš dvejus metus universitetines studijas baigusi Edita.

Mergina atvirauja, kad tuo metu, kai bankuose tikrinosi galimybę gauti paskolą, kaip tyčia buvo pakeitusi darbą. O tai bankams nelabai patiko. Kitaip tariant, jeigu viename darbe neišdirbi bent pusės metų, paskolos negausi, nes tai reiškia riziką, kad vėliau paskolos neišsimokėsi.

Lietuvoje veikiančių bankų duomenimis, norint gauti būsto paskolą iš tiesų tenka kaip reikiant tam pasiruošti. Pavyzdžiui, reikia turėti pradinį 15 proc. nuo būsto vertės pradinį įnašą.

Imant paskolą bankai reikalauja, kad asmuo savo darbovietėje būtų išdirbęs bent pusę metų, kartais reikalavimas gali būti mažinamas iki 3 mėnesių.

Maksimalus būsto paskolos laikotarpis Lietuvoje yra 30 metų. Būsto paskolos laikotarpis nustatomas atsižvelgiant, kada sukaks senatvės pensijos amžius. Šiuo metu Lietuvoje pensijos amžius – nuo 65 metų.

Vadinasi, vienas asmuo, dirbantis už vidutinį atlyginimą, turi taupyti apie ketverius metus, kad galėtų surinkti pradinį įnašą. Jeigu nėra giminaičių, artimųjų, galinčių finansiškai padėti, būsto paskolos gali tekti laukti ir dar ilgiau.

„Neturiu kitos išeities. Būstą galiu tik nuomotis. Šiuo metu tai ir darau. Apie pradinio įnašo sukaupimą galiu tik pasvajoti. Matyt, taip ir teks visą likusį gyvenimą už stogą virš galvos svetimiems mokėti“, – sako Edita.

Lengvatinių sąlygų neverta tikėtis
Lietuvos banko asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad šiais laikais gauti būsto paskolą yra iš tiesų sunku. Kita vertus, sako, kad tai nėra misija neįmanoma: „Visumoje reikalavimai yra pakankamai griežti, tačiau paskolą gali gauti visi, kurie atitinka Atsakingojo skolinimo nuostatas ir turi stabilius pajamų šaltinius.“

O apie būsto paskolos gavimo sąlygų palengvinimą, anot jo, net neverta kalbėti.

„Jau greitai įsigalios atnaujinti būsto paskolų suteikimo tvarką reglamentuojantys nuostatai, kurie priimti įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą. Apskritai naujieji reikalavimai subalansuoja ir apsaugo klientus nuo nepamatuotos rizikos prisiėmimo. Tad keisti sąlygų lengvinant paskolų prieinamumą nėra reikalo. Žinoma, aiškiai ir efektyviai veikiančios valstybės apsirūpinimo būstų rėmimo programos galėtų palengvinti paskolų gavimą. Apskritai galima sakyti, kad šiuo metu sąlygos skolintis itin palankios, kadangi pasiūla yra labai didelė ir, kaip žinia, palūkanos yra istoriškai žemiausio lygio“, – komentuoja S. Kropas.

Edita sako, kad šiais laikais jeigu neuždirbi vidutinio atlyginimo – paskolos būstui geriau nesitikėk. Kita vertus, atsiranda ir manančių, kad finansiškai naudingiau būstą pirkti, nei nuomotis.

Štai du vaikus išauginusi Jolanta pasakoja, kad jos sūnus, pasiėmęs būsto paskolą, yra labai patenkintas.

„Manau, labiau apsimoka imti paskolą ir nusipirkti būstą, negu jį nuomotis. Žinoma, norint gauti būsto paskolą reikalingas nemažas įnašas. Jaunai šeimai sukaupti tokią sumą tikrai sunku, tačiau su artimųjų, tėvų pagalba – įmanoma. Štai dabar sūnaus šeima įsigijo trijų kambarių butą ir moka palyginti nedidelę paskolos įmoką. Kadangi abu dirba, tai nėra didelė našta, kurios jauna šeima nepatemptų. Tuo tarpu jeigu reikėtų trijų kambarių butą nuomotis, tai turbūt jie mokėtų dvigubai daugiau, negu šiandien moka už paskolą“, – pasakoja Jolanta.

Skolinasi gana konservatyviai
Vieno iš Lietuvos bankų valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis patvirtina, kad lietuviai iš tiesų yra labiau linkę pirkti būstą, nei jį nuomotis.

Pagal 2015 metų „Eurostat“ duomenis, tik 10,6 proc. Lietuvos gyventojų nuomojasi būstą, tuo tarpu ES vidurkis siekia 30,5 procento. Lietuviai nori būti turto savininkai, tačiau būstui skolinasi gana konservatyviai – Lietuvoje būsto paskolos namų ūkiams sudaro 17,2 proc. BVP, mažesnis rodiklis iš ES šalių yra tik Slovėnijoje.

„Kita vertus, jei kalbėtume apie jaunus, iki 24 metų amžiaus žmones, jie dažniau būstą nuomojasi. Pavyzdžiui, mūsų banke tokio amžiaus žmonės sudaro tik 5 proc. klientų, kurie įsigyja būstą su paskola. Tai galima paaiškinti tuo, kad jie žengia tik pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, dar nėra sukaupę nuosavų lėšų pradinei įmokai, todėl be kitų (tėvų, senelių) pagalbos jiems yra sunku įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taigi, norintys gyventi atskirai nuo tėvų dažnai renkasi nuomoti būstą“, – komentuoja V. Žagūnis.

Specialisto teigimu, situacija ir vėl pasikeičia, kai kalbame apie 25–34 metų amžiaus žmones. Pastarieji, kaip tik aktyviau perka nekilnojamąjį turtą, nei jį nuomojasi.

Remiantis banko duomenis, 60 proc. būsto su paskola būtent ir nuperka 25–34 metų amžiaus žmonės. Jie kuria šeimas, augina vaikus, be to, ir finansiškai turi geriausias sąlygas įsigyti nekilnojamąjį turtą, nes šioje amžiaus grupėje yra didžiausia dalis gaunančių didesnes negu vidutines pajamas.

Gelbsti finansinis švietimas
„Remiantis Registrų centro statistika, trečdalis Lietuvos gyventojų būstą perka skolintomis lėšomis. Tačiau jei išskirtume amžiaus grupę nuo 25 iki 34 metų, mūsų banko praktika rodo, kad didžioji jų dalis įsigyja būstą skolintomis lėšomis“, – išskiria V. Žagūnis.

Jis paaiškina, kad jaunai šeimai didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), kuri nori įsigyti 60 kv. m. butą, kurio vertė, tarkim, siekia 84 000 eurų, pirmiausia reikia sukaupti 12,6 tūkst. eurų nuosavų lėšų.

Anot jo, ar tai padaryti bus sunku, ar nelabai – priklauso nuo kiekvienos šeimos finansinės situacijos. Kita vertus, pradėjus kaupti pradinį įnašą irgi mokomasi finansinės drausmės – atidėti dalį lėšų ateities poreikiams, savotiškai „treniruojamasi“ mokėti būsto paskolos įmokas ateityje. Specialisto teigimu, pačios būstų paskolų sąlygos rinkoje dabar yra palankios dėl mažų palūkanų aplinkos, gyventojai drąsiau prisiima finansinius įsipareigojimus dėl geresnių ateities lūkesčių, didėjančių atlyginimų.

Primena, kad jaunos šeimos būstui įsigyti gali gauti ir valstybės paramą. Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti šeimos ir asmenys, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turintys teisę į valstybės paramą (pagrindinis kriterijus – turimo turto ir pajamų dydis, kuris yra apibrėžiamas įstatymu). Toks kreditas gali būti suteikiamas pirmajam būstui įsigyti, statyti ar rekonstruoti, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

„Jauni žmonės turi didžiausią poreikį įsigyti nuosavą būstą, nes nori gyventi savarankiškai, sukuria šeimas, augina vaikus. Tam, kad jie galėtų sukaupti pradinį įnašą, jauniems žmonėms svarbu anksti išsiugdyti įprotį taupyti.

Tam padeda ir finansinis švietimas, kurį mes patys, kaip organizacija, nuolat stipriname“, – reziumuoja V. Žagūnis.

2017 01 24 08

Lietuviai labiau linkę pirkti būstą, nei jį nuomotis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų