Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pakvietė pernai ir užpernai streikais nepasitenkinimą esama padėtimi rodžiusius pedagogus iš visos Lietuvos susitikti su premjeru Sauliumi Skverneliu ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Diskutuota apie švietimo būklę bei artimiausius Vyriausybės darbus.
Siekė suderinti visų pusių lūkesčius
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, neformaliojo ugdymo pedagogai, socialiniai pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai kalbėjo apie tai, kokio švietimo, mokyklos, mokytojų aprūpinimo reikėtų, kad pakiltų ugdymo kokybė ir visos grandys sistemoje būtų patenkintos.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sako, jog prasidėjus darbams dėl mokyklų vadovų skyrimo tvarkos pakeitimo ir dėl darbo apmokėjimo sistemos pertvarkos norėta sutelkti į vieną vietą tiek Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovus, tiek mokytojus.
Susitikime pabandyta išgryninti visos švietimo bendruomenės pertvarkų lūkesčius bei tiesiogiai suderinti, kaip šias pertvarkas įsivaizduoja ir ką ketina daryti pati Vyriausybė.
„Dabar pakankamai intensyviai vyksta diskusijos. Visi supranta, kad apie tai turi būti diskutuojama, bet kaip visa tai reikės įgyvendinti arba kokie iššūkiai laukia keičiant vadovus, juos įvertinant per metus ir ką tai duotų, sutarimo kol kas nėra“, – sako A. Navickas.
Mokytojai daro stebuklus
Dar sausio pradžioje buvo pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įvesti mokymo įstaigų vadovų vertinimą ir kadencijas, depolitizuoti vadovų išrinkimą.
Rūpestį kelia švietimo kokybės prastėjimas. Tad problemas svarbu išgryninti, jos dažnai susiję su apmokėjimo sistema, tiek vadovų skyrimo tvarka, tiek mokytojo aprūpinimu, kuris yra prasčiausias Europos Sąjungoje. Ministerijoje pažymima, kad mokytojai su tokiu aprūpinimu padaro ganėtinai stebuklingus rezultatus.
„Mokytojo vaidmuo yra vienas iš pagrindinių kokybiško ugdymo veiksnių ir etatinio apmokėjimo sistema leistų papildomai pasilikti mokytojui mokykloje. Tuomet jis galėtų skirti laiko ir dėmesio atskirai tiek gabesniems mokiniams, tiek tiems, kuriems sekasi blogiau“, – sakė A. Navickas.
Apmokėjimui pakitus iš valandinio į etatinį, mokytojui būtų mokama už papildomą darbą po pamokų. Mokinių skaičius klasėje, su kuriuo dirba pedagogai, yra didelis. Pamokų metu nesuspėjama dirbti su kiekvienu individualiai, o vaikų poreikiai ir gabumai – skiriasi. Tad juos individualizuotai konsultuoti būtų galima būtent po pamokų. Tai dažnai pažymi ir išorinio vertinimo ekspertai. Taip pat ne mažiau svarbus yra mokytojo padėjėjo klausimas, kuris šiuo metu dar svarstomas.
A. Navicko manymu, visuomenė pritaria, jog negalima taikstytis su esama švietimo kokybe ir finansavimu.
„Jeigu tų klausimų nekeltume, nemanau, kad tiek Vyriausybės programoje, tiek darbotvarkėje atsirastų švietimo klausimai ir noras keisti finansavimo sistemą. Diskutavimas viešojoje erdvėje davė postūmį iš karto imtis pertvarkų švietimo sistemoje. Kaip visa tai bus pasiekta ir įgyvendinta, ar nesibaigs žodžiais pokyčiai ir pažadai, ar jie liks tik programoje? Tad labai svarbus ir tolimesnis visos švietimo bendruomenės dalyvavimas šiame procese, kad reikalavimai, kuriuos kėlėme, nebūtų užmiršti, o atsirastų bendras sutarimas ir jie būtų įgyvendinti“, – sako A. Navickas.
