Nuo šių metų pradžios viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija buvo verčiama keisti savo statusą į biudžetinę įstaigą. Gimnazijos vadovams pavyko atsilaikyti prieš miesto mero ir Savivaldybės administracijos spaudimą. Aistros kurį laiką buvo nurimusios. Tačiau gruodžio pradžioje gimnazija gavo pakeistą administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio įsakymą, kurio esmė – įstaigos aplinkos finansavimas mažinamas trečdaliu. Gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis sako, jog mokyklai tai reiškia „krachą“. Šis sprendimas liečia ir dar vieną įstaigą – Šiaulių krepšinio akademiją „Saulė“, tik ją žeidžia ne taip skaudžiai.

Neišlįs pro rakto skylutę
Viešąją įstaigą Šiaulių universiteto gimnazija 2003 metais įsteigė, kaip sako direktorius J. Giniotis, „trys protingos galvos“: Šiaulių apskrities viršininkas, Šiaulių universiteto ir miesto Savivaldybės vadovai. Kadangi mokykla steigėsi nuo nulio ir dar neturėjo mokinių, viešoji įstaiga tuo metu buvo vienintelis tinkamas juridinis statusas. Panaikinus Šiaulių apskrities viršininko administraciją, jos dalis perėjo Savivaldybei.

Administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuos numatė, kad įstaigoms, kurių dalininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė, „apskaičiuotos lėšos planuojamos proporcingai pagal Šiaulių miesto savivaldybės (įstaigos dalininko) įnašo į bendrąjį įstaigos kapitalą vertę“. Išvertus į žmonių kalbą, tai reikštų, kad gimnazija netenka trečdalio aplinkai skiriamų lėšų – 58 tūkst. Eur. Aplinkos lėšos skiriamos pastato išlaikymui, komunalinėms paslaugoms, ūkio išlaidoms, ūkio darbuotojų darbo užmokesčiui.

„Susiskaičiavome, bandėme visaip išlįsti pro tą rakto skylutę, bet tai neįmanoma. Mokesčių už šilumą, vandenį, darbo užmokesčio mokėjimo nesusimažinsi: koks yra, tokį reikia mokėti. Mes neišgyvensime, tai reiškia – mes bankrutuojame“, – pavojaus varpais skambina direktorius.

Universitetas remia ne pinigais
Šiaulių miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad trečdalį finansavimo turi gimnazijai skirti antrasis dalininkas – vos galus suduriantis Šiaulių universitetas.

J. Giniotis sako, jog šiandien visiems aišku, kad universitetas neturi pinigų. Antradienį įstaigos vadovas eis į Universiteto tarybą, tačiau nieko nesitiki. Universitetas kitaip remia gimnaziją: jos mokiniai gyvena universiteto bendrabučiuose, aukštoji mokykla teikia transporto, intelektualinę paramą, mokykla naudojasi universiteto auditorijomis, laboratorijomis, dalyvauja bendruose renginiuose, paskaitose.  

Jis sakė, jog su įstatymais dabartinė situacija nesikerta, Savivaldybė gali mokyklą finansuoti ir toliau taip, kaip tai darė nuo 2003 m. – visa apimtimi. Vadovas sakė, jog dėl to klausta tiek Savivaldybės, tiek universiteto juristų, ministerijų, Seimo kanceliarijos. Jokių juridinių trukdžių tam nėra.

Arba statusas, arba pinigai
Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui dar šių metų pradžioje užkliuvo Šiaulių universiteto gimnazijos viešosios įstaigos statusas. Kartu su Savivaldybės kontrolieriumi Arvydu Ušecku tada spaudos konferencijoje aiškino, kad visų kitų miesto darželių ir mokyklų (gimnazijų, progimnazijų, pradinių) statusas – biudžetinė įstaiga, vienintelė Šiaulių universiteto gimnazija turi išskirtinį statusą, kuris kelią abejonių dėl įstaigos veiklos viešumo ir skaidrumo.

Miesto valdžia pasiūlė gimnazijai keisti statusą. Gimnazija nesutiko, įsikišo kiti politikai ir klausimas stipriai politizavosi. Statusas liko nepakeistas, todėl nuspręsta gimnazijai apie tai priminti sumažinus finansavimą.

„Kodėl mes turėtume tapti biudžetine įstaiga? Aš manyčiau, kad visoms gimnazijoms būtų verta tapti viešosiomis įstaigomis. Susirastų antrą arba trečią stiprų steigėją. Kas turi gerą partnerį, yra tvirtas“, – sakė gimnazijos vadovas.

Jis mano, kad  mero pozicija, išsakyta dar vasario mėnesį, suteikė pagreitį gimnazijos statuso klausimo politizavimui. Vadovas įsitikinęs, kad tada dar neilgai dirbęs meras nebuvo iki galo įsigilinęs į situaciją.

„Kaip naujam valdžios žmogui tąkart merui mūsų veikla atrodė įtartina. Nors esame kaip kūdikėliai skaidrūs. Nei mes finansavimo daugiau prašome, nei pinigų trūkstame, mokinių rezultatai geri. Mano galva, abiejų steigėjų akyse nusipelnome tik pagyrimo“, – komentuoja J. Giniotis.

Nežiūrint keblios situacijos dėl finansavimo, direktorius sakė kalbėjęs apie tai su meru ir šis „suteikė viltį, kad mokykla sulauks pagalbos“.

Direktorius nuskriaudė – Taryba gelbės
Valdančiosios koalicijos politikai kiek anksčiau spaudos konferencijoje piktinosi, kad administracijos direktorius E. Bivainis vienasmeniškai nusprendė sumažinti gimnazijai finansavimą, tuo tarpu kai finansų skyrimo klausimai yra Tarybos reikalas.

Įsakymą pasirašęs E. Bivainis „Šiaulių naujienoms“ komentavo, jog nėra juridinio pagrindo skaičiuoti 100 proc. aplinkos finansavimą įstaigoms, kur Savivaldybė yra ne vienintelė dalininkė. Direktorius pripažino, kad miesto Taryba gali priimti kitokį sprendimą – finansuoti viešąsias įstaigas visa apimtimi, ir tada jo įsakymas bus atšauktas. Miesto administracijos vadovas patvirtino, jog šis sprendimas yra tęsinys nuo pavasario vykstančių batalijų dėl Šiaulių universiteto gimnazijos statuso. Jis mano, jog reikia kaip nors šį klausimą spręsti. Savo įsakymą jis pasirašė pasitaręs su administracijos specialistais.

„Mes laikomės tokios pozicijos, kad tas klausimas yra perdėm politizuotas, ko tikrai neturėjo būti. Jei politikai ar kas kreipsis, kad finansavimas būtų pakeistas ir bus priimtas Tarybos sprendimas, mes jį vykdysime. Švietimo, kultūros ir sporto komitete šio klausimo nesvarstėme“, – sakė administracijos direktorius, patvirtinęs, kad ir su kitu dalininku nekalbėta.

Spalio mėnesį Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktore pradėjusi dirbti Asta Lesauskienė tikino, kad Savivaldybės administracijos vadovas turi tokią teisę nustatyti anksčiau minėtą finansavimo tvarką: „svarstant 2017 m. biudžetą buvo taip pasižiūrėta ir priimtas toks pasiūlymas“.

Departamento direktorė pranešė, kad gavo iš Šiaulių universitetinės gimnazijos raštą apie nepakankamą kitų metų aplinkos lėšų skyrimą, kalbėjosi su direktoriumi J. Giniočiu. A. Lesauskienė sakė gavusi mero pavedimą rengti Tarybos sprendimo projektą gimnazijai skirti 100 proc. aplinkos lėšų. Taryba šį klausimą svarstys gruodžio 29 d.

Akademijai skriaudos mažiau
Viešosios įstaigos Krepšinio akademija „Saulė“ Savivaldybės dalis yra per 90 proc. Kiti du steigėjai – Lietuvos krepšinio federacija ir krepšinio klubas „Šiauliai“. Federacija savo dalies atsisako. Krepšinio klubo dalis siekia tik 4,5 proc. Ant bankroto ribos atsidūręs klubas niekuo padėti akademijai negali.

Kaip informavo Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas, įsteigus akademiją, federacija jai nupirko kompiuterinę įrangą, krepšinio klubas dalijasi su jos moksleiviais autobusu. Vedėjas mano, kad dėl 4,5 proc. sumažėjusio finansavimo akademija labai nenukentės. Ji turi galimybių sugeneruoti lėšų iš kitų šaltinių – tėvų įmokų, 2 proc., rėmėjų.

Į viršų