Pirmąjį kartą įvykęs Dainiaus Trinkūno Lietuvos jaunųjų pianistų festivalis-konkursas, kurį organizavo Šiaulių 1-oji muzikos mokykla, iš viso sulaukė 108 atlikėjų. Renginiu siekiama ne tik populiarinti fortepijoninę muziką, atskleisti fortepijono instrumento ugdytinių individualumą, bet ir paminėti žymų šiaulietį pianistą, pedagogą, visuomenės veikėją D. Trinkūną, puoselėjusį Lietuvos muzikinę kultūrą bei gimtąjį miestą Šiaulius. Po konkurso pirmiausia padėkos įteiktos mokytojams, diplomais pagerbti diplomantai ir laureatai, o didįjį apdovanojimą – Grand Prix iš direktoriaus V. Ališausko rankų atsiėmė aštuonmetis Mantvydas Jasas. Po apdovanojimų tęsėsi šventė – jaunieji pianistai grojo festivalinėje renginio dalyje.

Konkursas sulaukė geografiškai plataus dalyvių rato
Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Vedeckienė sako, kad tokio konkurso-festivalio idėja kilo rengiant projektą, skirtą mokinių lyderystės skatinimui. „Mes galvojome, kad būtų labai gražu, jei lyderystę skatintume sektinų, žymių ir Šiauliams nusipelniusių žmonių pavyzdžiu. Fortepijono mokytoja metodininkė Saulė Žentelienė seniai brandino idėją, kad Šiauliai turi žymų Lietuvos kultūros veikėją D. Trinkūną. Taigi idėjos autorė – ši mokytoja, o aš jai padėjau idėją realizuoti“, – sako K. Vedeckienė.

D. Trinkūno Lietuvos jaunųjų pianistų festivalyje-konkurse šiemet dalyvavo 14 muzikos ir meno mokyklų, konkurse savo meistriškumą pademonstravo 30 mokinių, kuriuos paruošė 22 mokytojai. „Kadangi ne visi vienodai pajėgūs įgyvendinti konkurso programas, nutarėme padaryti šventę ir kitiems vaikams. Tad po diplomų įteikimo vyks antroji dalis – festivalis, kuriame pasirodo 78 dalyviai, atvykę iš įvairiausių Lietuvos meno ir muzikos mokyklų“, – sako direktoriaus pavaduotoja.

Tad renginyje dalyvavo mokiniai iš „Juventos“ progimnazijos, Dainų muzikos mokyklos, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokyklos, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos, Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos. Pasirodė Panevėžio muzikos mokyklos bei Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokiniai. Jaunieji atlikėjai atvyko ir iš Radviliškio, Kėdainių, Kuršėnų, Kupiškio ir Ventos muzikos mokyklų. Iš viso konkurse-festivalyje grojo 108 mokiniai ir juos paruošė 61 mokytojas.

„Pirmiausia D. Trinkūną norisi pristatyti kaip Lietuvos kultūros puoselėtoją, būtent jo dėka Šiauliai turi valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, kuris  garsina miestą ne tik respublikoje, bet ir pasaulyje. Taip pat D. Trinkūnas yra dirbęs Lietuvos kultūros ir švietimo ministru. O labiausiai aš norėčiau jį prisiminti kaip puikų pianistą, kurio darbo grafikas buvo įtemptas, bet jis rasdavo laiko atvykti į Šiaulius ir dovanoti įspūdingo grožio koncertus. Jo mokiniai tęsia savo mokytojo pedagoginę veiklą – viena jų yra Saulė Žentelienė, dirbanti Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje. Tad T. Trinkūno sąsajos su miestu ir mūsų mokykla yra labai glaudžios“, – teigia K. Vedeckienė.

Konkurso lyderiui puikiai sekasi ne tik groti
„Juventos“ progimnazijos antrokas Mantvydas Jasas rankose laiko konkurso Gran Prix. Jo mokytoja ir mama Violeta Klovienė neslepia džiugesio. Kaip paaiškėja, pianinu berniukas, kuriam sausį sukaks devyneri, groti pianinu mokosi antrus metus. Pati niekuomet neraginusi Mantvydo, nes jis domėjosi judresne veikla. Bet vienąkart berniukas vis dėlto paprašė, kad mama pamokytų. Netrukus paaiškėjo, kad Mantvydas labai lengvai perskaito natas ir labai greitai išmoksta kūrinius. Pasak V. Klovienės, jis dirba labai mažai – kūrinius pagroja po du-tris kartus, nes laukia daug kitos veiklos – baseinas, karatė ir anglų kalba. Tad jis labai užsiėmęs. O ir mokinys labai stiprus – dalykų mokosi aukštesniuoju lygiu. Tai ne pirmas jo prizas, pernai jaunųjų pianistų konkurse „Saulėtos gaidos“ jis tapo absoliučiai geriausiu savo kategorijoje.

Konkurso komisijai pirmininkavęs VDU muzikos akademijos docentas Fortepijono katedros vedėjas Donaldas Račys sako, kad Mantvydo atlikimą jau girdėjęs ne pirmą kartą ir berniukas groja vis geriau ir geriau. „Akivaizdu, kad šitas vaikas save turi sieti su muzika, profesionalo keliu – jo duomenys puikūs: jis yra labai artistiškas, turi puikią muzikinę intuiciją, temperamentą, puikią galvą, yra labai koordinuotas, tai visas kompleksas savybių, lemiančių jo gabumą muzikai“, – sako docentas.

Jis pripažįsta, kad ir įspūdžiai po viso konkurso liko geri – matyti labai aukštas pedagogų lygis. „Kad ir kokie gabūs vaikai savaime bebūtų, jie negali groti gerai – tam reikalingas puikus pedagogas. O pedagoginės klaidos labai dažnai pastebimos iš karto. Šiandien šito nebuvo, matosi, kad šiame krašte dirba puikūs pedagogai ir, matyt, daugiau, negu jiems priklauso“, – mano D. Račys.

Pasak jo, vaikams ir paaugliams yra labai svarbu parodyti savo darbo rezultatus, juolab kad jie mokosi sceninės specialybės. „Konkursai tarsi tonizuoja ir būtent per išėjimą į sceną matosi, kas nepadaryta, ką galima tobulinti, ko nesimato klasėje, nes egzistuoja toks dalykas kaip jaudulys, stresas, baimė ir vieno karto variantas – dirbame tam vienam idealiam kartui, kurio pakartoti negalima“, – teigia docentas.

Kaip paaiškėjo, laureatais tapo 15, o diplomantais – 14 konkurso dalyvių. Įteiktos ir specialios nominacijos. Jauniausio konkurso dalyvio nominacija atiteko Emai Gelažauskaitei iš Kėdainių muzikos mokyklos, Elzė Kaziukonytė iš tos pačios mokyklos apdovanota už geriausią baroko stiliaus kūrinio atlikimą. Už geriausią lietuvių kompozitoriaus kūrinio atlikimą nominacija įteikta Panevėžio muzikos mokyklos mokinei Robertai Kalkytei.

2016 12 16 14

M. Jaso rankose – Grand Prix apdovanojimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų