„Elektroniniai pinigai“ – kai kam tai nieko nesakantys žodžiai. Tačiau iš tiesų tai reiškia šiandieną ir rytojų, kai nebesi priklausomas nuo bankų ir jų kortelių. Be to, vienas iš pagrindinių e.pinigų privalumų – atsiskaitymų konfidencialumas ir anonimiškumas.
Iki šiol žmonės į elektroninių pinigų įstaigų siūlomas paslaugas žiūri įtariai, neskuba derintis prie naujovių. Ką jau bekalbėti apie norą dirbti tokiose įstaigose. Galvoja, kad ten tikrai nepadarys jokios karjeros. Specialistų nuomone, tai neteisinga. Šiaulių universitete vykusioje teminėje paskaitoje „Apie finansus ir karjerą“ pranešėjai paneigė visus stereotipus ir kalbėjo, kad tai puiki vieta siekti karjeros aukštumų. Tačiau ar tikrai?
Vis dar neseka naujovių
Vienos licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos verslo plėtros vadovas Jonas Vyšniauskas „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad elektroniniai pinigai turi visas tradicinių grynųjų pinigų savybes. Skirtumas tas, kad elektroninių pinigų forma išreiškiama ne popieriniais banknotais ar monetomis, o elektroniniais impulsais.
Visiems elektroniniams pinigams bendra tai, kad jais atsiskaitant banko sąskaita nebūtina. Tai esminis skirtumas tarp elektroninių pinigų ir kitų priemonių, kai pinigai pervedami iš vienos banko sąskaitos į kitą.
Visi žinome ką reiškia, kai penktadienį pinigus pervedi iš vieno banko į kitą. Tai reiškia, kad lėšos mus pasieks tik pirmadienį. Elektroninių pinigų įstaigos šį procesą paspartina ir prisideda šios problemos išsprendimo.
Žinoma, tik neaišku, ar tai yra saugu. Tokių įstaigų veikla buvo susidomėjęs ir Lietuvos bankas, tačiau galiausiai patvirtino, kad toks atsiskaitymas yra saugus.
„Tai saugiau nei banke, nes pinigai laikomi depozitinėse sąskaitose. Elektroninių pinigų įstaiga tų pinigų niekaip negali panaudoti savo reikmėms. Tuo tarpu bankas, pavyzdžiui, gali teikti paskolą, o jai nenusisekus – atimti skolintojo turtą ir pan.“, – tvirtino J. Vyšniauskas.
Jeigu įstaiga pinigų nejudina, tai iš ko ji gyvena? Pašnekovas sakė, kad visa esmė – įmokų surinkimas. Kitaip tariant, įstaigai užtenka mažesnių maržų, o tai reiškia mažesnes kainas ir daugiau vartotojų. O kuo daugiau vartotojų, tuo didesnis pelnas.
Dažniau atsiskaito grynaisiais
Jis įvardijo ir elektroninių pinigų pranašumus. Anot jo, vienas pagrindinių – atsiskaitymų konfidencialumas ir anonimiškumas. Pavyzdžiui, kai pirkėjas atsiskaito elektroniniais pinigais, pardavėjas tikrina tik pinigų tikrumą.
Elektroninių pinigų panaudojimas internete yra patogesnis nei atsiskaitymai banko kortelėmis ar SMS mokėjimais. Pirmiausia tokios finansinės operacijos atliekamos iš karto, kai tik centrinė sistema ar pati kortelė (mikroschema) automatiškai patikrina elektroninių pinigų autentiškumą. Tuo pačiu nelieka tarpininkų – bankų.
Galiausiai – išlaikomas finansinės operacijos anonimiškumas: sistemai nereikia žinoti jokių vartotojo asmeninių duomenų (nebent to reikia pačios sutarties teisiniam įforminimui), jai svarbiausia garantuoti pinigų autentiškumą. Tuo tarpu naudojant įprastą mokėjimo kortelę, jos numeris yra žinomas bankams, todėl pirkėjas niekada neturi garantijų, kad bankas nepanaudos duomenų saviems tikslams.
J. Vyšniauskas atviravo, kad šiuo metu įstaiga susiduria su dilema. Nežino, ar pirmiausia turėtų auginti klientų bazę ar įsteigti daugiau fizinių vietų, kur būtų galima elektroniniais pinigais atsiskaityti. Kol kas tokių vietų labai trūksta, galbūt todėl gyventojai mieliau renkasi grynuosius arba įprastus bankinius atsiskaitymus.
Bijo ką nors keisti
Pašnekovo nuomone, grynaisiais pinigais turėtumėme atsiskaityti vis rečiau. Kita vertus, vis dar egzistuoja daugybė kliūčių, trukdančių tai paversti realybe. Pavyzdžiui, bankai ragina dažniau atsiskaitinėti banko kortelėmis. Tačiau kaip tai padaryti, jei valgyklos darbuotojai neturi skaitytuvo. Negana to, bankai nutyli apie atsiskaitymo mokesčius. Žmogus, juk nori sutaupyti, todėl ir atsiskaito tik grynaisiais. Paskui bankai verkia, kad žmonės nesinaudoja kortelėmis ir kelia paslaugų kainas. Kas čia žino, galbūt jeigu bankai sumažintų savo paslaugų kainas, atsiskaitymas grynaisiais pinigais drastiškai mažėtų.
Reikėtų pridurti dar ir tai, kad priimti banko kortelę parduotuvėms kainuoja. Kainuoja priimti ir grynuosius, juk maišus centų reikia vežti į banką, o ši paslauga yra mokama. Taigi kol kas nėra tinkamų sąlygų, kurios skatintų visiškai atsikratyti grynųjų arba aktyviau naudotis banko kortelėmis, elektroniniais pinigais.
Tad apie kokį karjeros kelią mes čia dar galime kalbėti? Apie elektroninius pinigus žino tikrai ne visi, dar mažiau žmonių šia paslauga naudojasi. Tad ar galima tikėtis, kad su elektroniniais pinigais dirbančioms įstaigoms reikės daugiau darbuotojų?
Verslo plėtros vadovas paaiškino, kad elektroninių pinigų įstaigos yra šių dienų realybė ir ateitis. Vadinasi, jiems visada reikės darbuotojų.
Jaunuoliai svečiams nepagailėjo klausimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.