Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pristatė septynioliktosios Vyriausybės programą. Numatoma, kad dėl pritarimo Vyriausybės programai parlamentarai balsuos po savaitės – gruodžio 13 d. Kai Seimas jai pritars, Sauliaus Skvernelio vadovaujamas kabinetas prisieks ir įgis įgaliojimus dirbti.

Atsisako radikalių siūlymų
Naujosios Vyriausybės planuose – dėmesys šeimos politikai, alkoholio prieinamumo mažinimas, savivaldybių smulkinimas, mokesčių ir pensijų sistemos peržiūra, kultūros provincijoje puoselėjimas, inovacijų skatinimas, naujų rinkų lietuviškai produkcijai paieška, krašto apsaugos stiprinimas ir nuoseklumas užsienio politikoje.

Politologas Saulius Spurga programoje įžvelgia tiek gerų Vyriausybės norų, tiek trūkumų. Jis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad programa daug švelnesnės retorikos nei ankstesnės valdančiųjų kalbos. Tačiau dalis deklaruojamų siekių prieštarauja vienas kitam. Be to, pasigendama konkretumo.

„Gera pusė yra ta, kad daugelis radikalių pasiūlymų, matyt, nebus taip įgyvendinami, kaip buvo kalbama. Radikalūs pasiūlymai, tokie kaip valstybinė vaistinių sistema ar valstybinis bankas, galbūt nebuvo tokie ypatingi ir esminiai, tačiau jie būtų sukėlę daug rūpesčių“, – sako S. Spurga.

Kita vertus, Vyriausybės programa yra skirta tam, kad joje atsispindėtų Lietuvai aktualių problemų sprendimo būdai, šalies ateities perspektyvos, tačiau programoje to nematyti.

Kol kas tik įvardijama didžiausia problema – mokesčių sistemos ydingumas. Vieša paslaptis, kad Lietuva perskirsto mažiausią bendrojo vidaus produkto dalį per biudžetą. Todėl valstybė yra labai skurdi, ji negali finansuoti socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo ir visų kitų sričių programų. Tol, kol ši padėtis nepasikeis, bus sunku sugrąžinti pajamų lygybę, socialinį teisingumą ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.

Neįvardija konkrečių sprendimų
Vis dėlto, net įvardijus šią problemą, neaišku, kaip ruošiamasi ją spręsti. Politologas atkreipia dėmesį, kad regioninės politikos dalyje rašoma apie mokesčių lengvatų taikymą. Tuo tarpu mokesčių politikos dalyje kalbama apie kai kurių mokesčių lengvatų atsisakymą. Toks netikslumas tik dar kartą įrodo, kad tai nėra vieningas dokumentas, jame gausu prieštaravimų ir netikslumų.

Politologo nuomone, naujosios Vyriausybės programa labiau primena ne dokumentą, apibūdinantį būsimus Vyriausybės darbus, bet analitinį, parengiamąjį darbą. Tokį įspūdį kelia vartojami žodžiai: „įvertins“, „analizuos“, „ištirs“.

„Mes jau daug kartų matėme – kai tik naujoji valdžia pradeda kalbėti apie tai, kad tik pradės aiškintis, kokių darbų imtis reikia pirmiausia, tie ketveri metai prabėga nepastebimai. Norint pasiekti rezultatų, jau dabar reikia pradėti įgyvendinti projektus, o ne juos svarstyti. Manau, šiai Vyriausybei bus labai „lengva“ dirbti, nes ji praktiškai jokių įsipareigojimų neprisiima“, – pabrėžia S. Spurga.

Kitaip tariant, naujoji valdžia nežino, kuria kryptimi plaukti, todėl neaišku, ar jai pasiseks ko nors pasiekti. Kol kas aišku tik viena – „valstiečių“ planuose pagrindiniu siekiu išlieka socialinės atskirties mažinimas. O dėmesys regionams, kova su alkoholizmu ir kitomis visuomenės blogybėmis – tebėra jų „vizitinė kortelė“. Belieka palinkėti, kad bent jau šiuos siekius Vyriausybė įgyvendintų.