„Trūksta politinių idėjų, kurios uždegtų.“ „Mano balsas vis tiek nieko nepakeis.“ Taip ir panašiai mąstome mes. Negana to, politika ir rinkiminiu procesu vangiai domisi ne tik suaugę, dirbantys asmenys, bet ir moksleiviai, studentai. Įvairūs tyrimų duomenys rodo, kad didžioji dalis Lietuvos jaunuolių visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį esame kone paskutiniai Europoje. Kodėl taip yra ir kas dėl to kaltas?

Jaunimas turi ir kitų reikalų
Politologas Saulius Spurga „Šiaulių naujienoms“ sako, kad situacijos nereikėtų labai sureikšminti. Kiekvienoje šalyje yra jaunų žmonių, kuriems politikos naujienos nėra labai įdomios. O to priežastys yra įvairios.

„Jaunuoliai, matyt, turi kitų reikalų ir jiems nėra laiko kada susimąstyti apie visuomenės ir šalies padėtį. Greitas gyvenimo tempas, pagundos, noras išmėginti vis ką nors naujo galbūt atitraukia dėmesį nuo rimtų dalykų“, – priežastis vardija S. Spurga.

Svarstoma, kad dėl rinkėjų abejingumo kalta ir niekam tikusi ir rinkimų sistema. „Mes norime balsuoti už vieną žmogų, o ne visą partiją“, – tokiomis frazėmis jaunuoliai bando pateisinti savo pasyvumą.

Tuo tarpu politologas paaiškina, kad taip mąstyti neteisinga. Jeigu kandidatus rinktumėme tik vienmandatėse apygardose, labai greitai pamatytumėme, kaip mūsų balsai pražūva. Vertinant pirmojo turo vienmandatėse apygardose rinkimų rezultatus, matyti, kad lyderis dažniausiai surenka 20–25 proc. rinkėjų balsų, tiek užtenka, kad jis patektų į Seimą. Likę 75 proc. už populiariausią kandidatą nebalsuoja. Vadinasi, tokiems piliečiams Seime niekas neatstovauja. Būtent šią problemą ir išsprendžia proporcinė rinkimų sistema. Kitaip tariant, jeigu balsuotumėme tik už asmenybę, mūsų balsai prapultų.

Esame per daug išsigandę
Žodžiu, būtų geriausia ne keisti pačią rinkimų sistemą, bet daugiau dėmesio skirti rinkiminėms akcijoms, renginiams. O tam reikia daugiau visuomeninių iniciatyvų, aktyvesnės jaunimo organizacijų veiklos. Aišku, tai nereiškia, kad socialinių akcijų yra per mažai, tiesiog šalia to  nereikėtų užmiršti pasinaudoti ir kitomis komunikacijos priemonėmis.
Dabar galime aktyviau pasinaudoti interneto teikiama nauda. Egzistuoja internetiniai portalai, kuriuose galime sužinoti informacijos apie kandidatus, žaisti rinkiminius žaidimus, atlikti testus ir taip išsiaiškinti, kurios partijos labiausiai patenkintų mūsų interesus.

Kita vertus, turbūt daugiau nieko revoliucingesnio nesugalvosi, juk už ką balsuoti vis tiek nusprendžiame patys. Tačiau politologas sako, kad nieko tokio, jeigu radę progą kažką paraginame balsuoti.

S. Spurga meta akmenėlį ir į mokyklų darželį. Jo nuomone, mokyklose pilietinio ugdymo programos yra per silpnos ir mokiniams nelabai įdomios. Per pamokas per mažai akcentuojama patriotizmo nauda, beveik nekalbama apie tikrąsias žmogaus vertybes, o tai nieko gero nežada. Taip pat reikėtų geresnio mokytojų pasiruošimo. Jie turėtų žinoti aiškų tikslą, ko siekia.

„Mes šiek tiek išsigandę, susigūžę, nedrįstame kalbėti apie patriotizmą. Tačiau taip yra ne tik mūsų šalyje. Galbūt todėl apie tai reikėtų daugiau kalbėti, pirmiausia akcentuojant šeimos, artimiausios aplinkos, gatvės, miesto, rajonų, apskrities ir galiausiai visos valstybės reikšmę, nes tik tuomet žmogus geriau pažins savo aplinką ir jaus už ją didesnę atsakomybę“, – pabrėžia politologas.

Pašnekovas sako, kad tas žmogus, kuris nesidomi savo aplinka, jos valdymu, tampa tik vėtomu ir mėtomu žaisliuku gudresnio žmogaus rankose. Tokiu asmeniu labai lengva manipuliuoti, priversti pamatyti kažkokias grėsmes, sąmokslus, kurių realiai nėra.

Tikimės „naujų vėjų“
Mes taip pat pastebime, kad jauni žmonės nesiveržia į Seimą. Net ir dabar tarp kandidatų yra labai mažai jaunų veidų. S. Spurga svarsto, kad tai nėra nei gerai, nei blogai. Pirmiausia jis pastebi, kad vyresni jauniems tikrai nenori užleisti vietos. Vyresnioji karta čia turi pranašumą, nes jie yra gyvenime kažko daugiau pasiekę, sukaupę kapitalo: tiek finansinio, tiek socialinio ir t. t. Tuo tarpu jaunuoliai yra labiau viskuo nusivylę, jiems trūksta veržlumo. Galbūt jaunų žmonių politinė karjera nevilioja, nes mato, kad gali geriau save realizuoti kitose srityse.

Be to, niekas negali garantuoti, kad išrinkti jauni asmenys galėtų iš karto ką nors pakeisti. Tačiau, anot pašnekovo, gabūs, dori, talentingi žmonės tokių šansų tikrai turi.

„Seimo narys turi nemažai teisių, jis negali pakeisti teisės aktų, bet gali kalbėti, jo balsas yra girdimas. Seimo narys gali burti aplink save žmones, atstovauti visuomeninėms grupėms, bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir išvystyti veiklą. Aš pasisakau už jaunus žmones, bet egzistuoja ir tam tikros išlygos. Jaunas žmogus – tai nėra profesija, gebėjimai ir kvalifikacija. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Todėl manau, kad tiek jaunystė, tiek patirtis Seime yra labai svarbūs dalykai“, – svarsto politologas.

Taigi tiek jauni, tiek vyresni turi šansų mus nuvilti. Skirtumas tik tas, kad vaikščiojant senais keliais naujas oro gūsis gali įpūsti įdomių dalykų. Būtent jaunuoliai gali iškelti klausimus, kuriuos senbuviai iki tol nebuvo linkę pamatyti.

Domėjimasis ilgai netrunka
O ką šiuo klausimu gali pasiūlyti Šiauliai? Ar mes turime iniciatyvaus jaunimo? Jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Malik Agamalijev sako, kad Šiauliai iš tiesų turi kuo didžiuotis.

Iniciatyvių jaunuolių galbūt nėra tiek, kiek norėtųsi, tačiau  besidominčių vietinio gyvenimo aktualijomis, politiniais įvykiais irgi netrūksta. Pirmininko teigimu, šiuo rinkiminiu laikotarpiu jaunuoliai yra pakankamai aktyvūs. Štai jie dalyvauja įvairiuose debatuose, prisideda prie rinkiminių renginių organizavimo. Taip pat dalyvauja renginiuose, kuriuose jie daugiau sužino apie rinkimų sistemas, kandidatų pasirinkimo galimybes ir t. t.

„Visa šių akcijų esmė yra ta, kad jaunuoliai domėtųsi, kritiškai mąstytų ir gebėtų atsirinkti, kur yra tiesa. Taigi dabar tas metas, kai jauni žmonės politika domisi kur kas aktyviau, nei bet kada anksčiau. Tačiau po rinkimų turbūt ir vėl bus tas laikotarpis, kai užsiims kitomis veiklomis ir domėsi kitais dalykais“, – svarsto M. Agamalijev.

Su iniciatyviais žmonėmis dirbantis pašnekovas sako, kad tokį nenuolatinį domėjimąsi viena sritimi lemia daugelis veiksnių. Vienas iš jų – neturėjimas teisės balsuoti. Kaip žinia, nepilnamečiai rinkimuose dalyvauti negali. Taigi kartais jie pradeda politiniais procesais domėtis, tačiau tas domėjimasis ilgai netrunka.

Valdžią rinkime atsakingai
Kita vertus, tai nereiškia, kad jaunuoliai nekelia aktualių klausimų ir nesiūlo problemų sprendimo būdų. Jis pasakoja, kad organizacijų narius labiausiai domina tokie klausimai, kaip užimtumas, projektų rašymas, laisvalaikis. Kartais jie imasi ir piketo bei tokiu būdu stengiasi atkreipti valdžios dėmesį.

„Negaliu sakyti, kad visi jauni žmonės yra pasyvūs, bet kartais jiems iš tiesų trūksta aktyvumo. Jeigu jaunimas susiburtų į didesnes iniciatyvines grupes, jų balsas būtų labiau girdimas. Manau, kad kiekvieno Lietuvos piliečio balsas yra svarbus, tačiau neabejoju, kad būtent jauni žmonės ir turėtų būti tie asmenys, kovojantys už geresnę Lietuvą, nes būtent jie yra šalies ateitis“, – akcentuoja asociacijos pirmininkas.

Ilgametę darbo patirtį su jaunimu turintis Valdas Navickis taip pat pasakoja, kad Šiauliuose yra tiek aktyvaus, tiek pasyvaus jaunimo. Tačiau sako, kad iniciatyvų iš jų pusės šiandien iš tiesų sulaukiama daugiau. Pašnekovo nuomone, mokiniai būtų aktyvesni, jeigu mokyklose daugiau dėmesio būtų skiriama pilietiniam ugdymui, nes dabar dauguma mokinių šiuo dalyku nelabai domisi.

„Mano dukros pareina iš pilietiškumo ugdymo pamokų ir giriasi, kad buvo vienos iš aktyviausių, nes tėvelis domisi politika. Tuo tarpu kiti į šias pamokas žiūri atsainiai. Suprantu, kad pamokos, kuriose turi sėdėti per prievartą, nieko neduoda. Tačiau vis tiek manau, kad pilietiškumo ugdymo programą reikia stiprinti. Į pamokas būtina įnešti naujoviškumo, neužtenka tik kažką po nosimi paskaityti. Galbūt jeigu vaikai dažniau būtų vežiojami į ekskursijas, susitiktų su NATO kariais, ir politika labiau domėtųsi“, – svarsto V. Navickis.

Kitaip tariant, kartais negalima visko palikti savieigai. Reikia žmonių, kurie suprastų tikrąją pilietiškumo, patriotiškumo vertę ir apie tai kitiems kalbėtų. Tik tokie asmenys gali paskatinti savo šalimi labiau domėtis ir valdžią rinktis atsakingai.

Jaunimas turi ir kitų reikalų

Politologas Saulius Spurga „Šiaulių naujienoms“ sako, kad situacijos nereikėtų labai sureikšminti. Kiekvienoje šalyje yra jaunų žmonių, kuriems politikos naujienos nėra labai įdomios. O to priežastys yra įvairios.

„Jaunuoliai, matyt, turi kitų reikalų ir jiems nėra laiko kada susimąstyti apie visuomenės ir šalies padėtį. Greitas gyvenimo tempas, pagundos, noras išmėginti vis ką nors naujo galbūt atitraukia dėmesį nuo rimtų dalykų“, – priežastis vardija S. Spurga.

Svarstoma, kad dėl rinkėjų abejingumo kalta ir niekam tikusi ir rinkimų sistema. „Mes norime balsuoti už vieną žmogų, o ne visą partiją“, – tokiomis frazėmis jaunuoliai bando pateisinti savo pasyvumą.

Tuo tarpu politologas paaiškina, kad taip mąstyti neteisinga. Jeigu kandidatus rinktumėme tik vienmandatėse apygardose, labai greitai pamatytumėme, kaip mūsų balsai pražūva. Vertinant pirmojo turo vienmandatėse apygardose rinkimų rezultatus, matyti, kad lyderis dažniausiai surenka 20–25 proc. rinkėjų balsų, tiek užtenka, kad jis patektų į Seimą. Likę 75 proc. už populiariausią kandidatą nebalsuoja. Vadinasi, tokiems piliečiams Seime niekas neatstovauja. Būtent šią problemą ir išsprendžia proporcinė rinkimų sistema. Kitaip tariant, jeigu balsuotumėme tik už asmenybę, mūsų balsai prapultų.

Esame per daug išsigandę

Žodžiu, būtų geriausia ne keisti pačią rinkimų sistemą, bet daugiau dėmesio skirti rinkiminėms akcijoms, renginiams. O tam reikia daugiau visuomeninių iniciatyvų, aktyvesnės jaunimo organizacijų veiklos. Aišku, tai nereiškia, kad socialinių akcijų yra per mažai, tiesiog šalia to  nereikėtų užmiršti pasinaudoti ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Dabar galime aktyviau pasinaudoti interneto teikiama nauda. Egzistuoja internetiniai portalai, kuriuose galime sužinoti informacijos apie kandidatus, žaisti rinkiminius žaidimus, atlikti testus ir taip išsiaiškinti, kurios partijos labiausiai patenkintų mūsų interesus.

Kita vertus, turbūt daugiau nieko revoliucingesnio nesugalvosi, juk už ką balsuoti vis tiek nusprendžiame patys. Tačiau politologas sako, kad nieko tokio, jeigu radę progą kažką paraginame balsuoti.

S. Spurga meta akmenėlį ir į mokyklų darželį. Jo nuomone, mokyklose pilietinio ugdymo programos yra per silpnos ir mokiniams nelabai įdomios. Per pamokas per mažai akcentuojama patriotizmo nauda, beveik nekalbama apie tikrąsias žmogaus vertybes, o tai nieko gero nežada. Taip pat reikėtų geresnio mokytojų pasiruošimo. Jie turėtų žinoti aiškų tikslą, ko siekia.

„Mes šiek tiek išsigandę, susigūžę, nedrįstame kalbėti apie patriotizmą. Tačiau taip yra ne tik mūsų šalyje. Galbūt todėl apie tai reikėtų daugiau kalbėti, pirmiausia akcentuojant šeimos, artimiausios aplinkos, gatvės, miesto, rajonų, apskrities ir galiausiai visos valstybės reikšmę, nes tik tuomet žmogus geriau pažins savo aplinką ir jaus už ją didesnę atsakomybę“, – pabrėžia politologas.

Pašnekovas sako, kad tas žmogus, kuris nesidomi savo aplinka, jos valdymu, tampa tik vėtomu ir mėtomu žaisliuku gudresnio žmogaus rankose. Tokiu asmeniu labai lengva manipuliuoti, priversti pamatyti kažkokias grėsmes, sąmokslus, kurių realiai nėra.

Tikimės „naujų vėjų“

Mes taip pat pastebime, kad jauni žmonės nesiveržia į Seimą. Net ir dabar tarp kandidatų yra labai mažai jaunų veidų. S. Spurga svarsto, kad tai nėra nei gerai, nei blogai. Pirmiausia jis pastebi, kad vyresni jauniems tikrai nenori užleisti vietos. Vyresnioji karta čia turi pranašumą, nes jie yra gyvenime kažko daugiau pasiekę, sukaupę kapitalo: tiek finansinio, tiek socialinio ir t. t. Tuo tarpu jaunuoliai yra labiau viskuo nusivylę, jiems trūksta veržlumo. Galbūt jaunų žmonių politinė karjera nevilioja, nes mato, kad gali geriau save realizuoti kitose srityse.

Be to, niekas negali garantuoti, kad išrinkti jauni asmenys galėtų iš karto ką nors pakeisti. Tačiau, anot pašnekovo, gabūs, dori, talentingi žmonės tokių šansų tikrai turi.

„Seimo narys turi nemažai teisių, jis negali pakeisti teisės aktų, bet gali kalbėti, jo balsas yra girdimas. Seimo narys gali burti aplink save žmones, atstovauti visuomeninėms grupėms, bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir išvystyti veiklą. Aš pasisakau už jaunus žmones, bet egzistuoja ir tam tikros išlygos. Jaunas žmogus – tai nėra profesija, gebėjimai ir kvalifikacija. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Todėl manau, kad tiek jaunystė, tiek patirtis Seime yra labai svarbūs dalykai“, – svarsto politologas.

Taigi tiek jauni, tiek vyresni turi šansų mus nuvilti. Skirtumas tik tas, kad vaikščiojant senais keliais naujas oro gūsis gali įpūsti įdomių dalykų. Būtent jaunuoliai gali iškelti klausimus, kuriuos senbuviai iki tol nebuvo linkę pamatyti.

Domėjimasis ilgai netrunka

O ką šiuo klausimu gali pasiūlyti Šiauliai? Ar mes turime iniciatyvaus jaunimo? Jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Malik Agamalijev sako, kad Šiauliai iš tiesų turi kuo didžiuotis.

Iniciatyvių jaunuolių galbūt nėra tiek, kiek norėtųsi, tačiau  besidominčių vietinio gyvenimo aktualijomis, politiniais įvykiais irgi netrūksta. Pirmininko teigimu, šiuo rinkiminiu laikotarpiu jaunuoliai yra pakankamai aktyvūs. Štai jie dalyvauja įvairiuose debatuose, prisideda prie rinkiminių renginių organizavimo. Taip pat dalyvauja renginiuose, kuriuose jie daugiau sužino apie rinkimų sistemas, kandidatų pasirinkimo galimybes ir t. t.

„Visa šių akcijų esmė yra ta, kad jaunuoliai domėtųsi, kritiškai mąstytų ir gebėtų atsirinkti, kur yra tiesa. Taigi dabar tas metas, kai jauni žmonės politika domisi kur kas aktyviau, nei bet kada anksčiau. Tačiau po rinkimų turbūt ir vėl bus tas laikotarpis, kai užsiims kitomis veiklomis ir domėsi kitais dalykais“, – svarsto M. Agamalijev.

Su iniciatyviais žmonėmis dirbantis pašnekovas sako, kad tokį nenuolatinį domėjimąsi viena sritimi lemia daugelis veiksnių. Vienas iš jų – neturėjimas teisės balsuoti. Kaip žinia, nepilnamečiai rinkimuose dalyvauti negali. Taigi kartais jie pradeda politiniais procesais domėtis, tačiau tas domėjimasis ilgai netrunka.

Valdžią rinkime atsakingai

Kita vertus, tai nereiškia, kad jaunuoliai nekelia aktualių klausimų ir nesiūlo problemų sprendimo būdų. Jis pasakoja, kad organizacijų narius labiausiai domina tokie klausimai, kaip užimtumas, projektų rašymas, laisvalaikis. Kartais jie imasi ir piketo bei tokiu būdu stengiasi atkreipti valdžios dėmesį.

„Negaliu sakyti, kad visi jauni žmonės yra pasyvūs, bet kartais jiems iš tiesų trūksta aktyvumo. Jeigu jaunimas susiburtų į didesnes iniciatyvines grupes, jų balsas būtų labiau girdimas. Manau, kad kiekvieno Lietuvos piliečio balsas yra svarbus, tačiau neabejoju, kad būtent jauni žmonės ir turėtų būti tie asmenys, kovojantys už geresnę Lietuvą, nes būtent jie yra šalies ateitis“, – akcentuoja asociacijos pirmininkas.

Ilgametę darbo patirtį su jaunimu turintis Valdas Navickis taip pat pasakoja, kad Šiauliuose yra tiek aktyvaus, tiek pasyvaus jaunimo. Tačiau sako, kad iniciatyvų iš jų pusės šiandien iš tiesų sulaukiama daugiau. Pašnekovo nuomone, mokiniai būtų aktyvesni, jeigu mokyklose daugiau dėmesio būtų skiriama pilietiniam ugdymui, nes dabar dauguma mokinių šiuo dalyku nelabai domisi.

„Mano dukros pareina iš pilietiškumo ugdymo pamokų ir giriasi, kad buvo vienos iš aktyviausių, nes tėvelis domisi politika. Tuo tarpu kiti į šias pamokas žiūri atsainiai. Suprantu, kad pamokos, kuriose turi sėdėti per prievartą, nieko neduoda. Tačiau vis tiek manau, kad pilietiškumo ugdymo programą reikia stiprinti. Į pamokas būtina įnešti naujoviškumo, neužtenka tik kažką po nosimi paskaityti. Galbūt jeigu vaikai dažniau būtų vežiojami į ekskursijas, susitiktų su NATO kariais, ir politika labiau domėtųsi“, – svarsto V. Navickis.

Kitaip tariant, kartais negalima visko palikti savieigai. Reikia žmonių, kurie suprastų tikrąją pilietiškumo, patriotiškumo vertę ir apie tai kitiems kalbėtų. Tik tokie asmenys gali paskatinti savo šalimi labiau domėtis ir valdžią rinktis atsakingai.