Susilaukėte vaikelio, nusprendėte įsigyti augintinį, o būsto nuomotojas jus už tai išgrūdo? Iš tiesų taip gali nutikti, o kai kuriems ir nutinka, nes pasirodo, kad tokiu būdu nuomotojai bando išsaugoti savo turtą. Triukšmas, netvarka, nemandagumas – tampa pagrindinėmis priežastimis, kodėl nuomininkai yra priversti išsikelti. O staiga pakelta nuomos kaina – dingstimi dairytis naujo būsto. Žodžiu, šiais laikais nuomotame būste ramiai gyventi gali tik tvarkingi, tylūs ir be žalingų įpročių.

Kvailina – kas netingi
„Niekaip nesuprantu, kodėl naktimis negaliu laikyti įjungto elektrinio šildytuvo. Kodėl vakare, grįžusi namo, negaliu viena pati praleisti laiko virtuvėje. Namo šeimininkė amžinai joje tūno. Nuolat klausia, kada grįšiu, kur eisiu, kada kambarį susitvarkysiu. O varge, kodėl būsto nuomotojai negali mums suteikti daugiau privatumo?“ – namo šeimininkės elgesiu skundžiasi studentė Aušrinė.

Tuo tarpu Audrius pasakoja, kad iš buto, kuriame pragyveno tik mėnesį, buvo priverstas išsikraustyti dėl pakeltos nuomos kainos.

„Kai pirmą kartą susitikau su buto šeimininke, susitarėme, kad jai mokėsiu 150 eurų, o mėnesio pabaigoje staiga ji pareikalavo 200 eurų. Nesuprantu, kaip žmonės taip gali elgtis? Jau visai gėdos neturi“, – piktinasi jis.

Teisininkė Lina Stroputė „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad su šiomis ir panašiomis problemomis tiek nuomotojai, tiek nuomininkai iš tiesų susiduria. Anot jos, šios problemos iškyla, nes abi pusės nepasirašo nuomos sutarties.

Nekilnojamojo turto ekspertė Ieva Basokė taip pat dienraščiui sako, kad kylančios problemos tarp nuomininkų ir nuomotojų jai yra žinomos. Todėl ji akcentuoja, kad nuomos sutartis yra labai svarbi.

„Sutarties nepasirašę nuomininkai rizikuoja, kad jiems nuomos kaina gali būti pakelta jau kitą mėnesį po įsikėlimo. Arba kad būsto savininkui nusprendus nebenuomoti, jie bet kada gali būti paprašyti susirasti naują gyvenamąją vietą ir išsikelti. Nuo daugybės panašių situacijų gali apsaugoti tik teisingai sudaryta nuomos sutartis“, – pabrėžia I. Basokė.

Būsto dairosi ne bet kokio
Vis dėlto galimi nesutarimai tarp abiejų pusių nuo būsto nuomos neatbaido. O kas belieka, jeigu nuosavam būstui nėra lėšų? Tačiau net jeigu gyventojai nusprendžia būstą tik nuomotis, jo vis tiek ieško ne bet kokio.

„Tiek lietuviai, tiek kitų tautybių žmonės būsto ieško pagal savo poreikius. Pavyzdžiai, vieni su mažais vaikais nori gyventi centre, nes dažnai tenka vaikus vežti į būrelius, kiti – atvirkščiai – ieško didelio namo už miesto su kiemu, kad vaikai galėtų nevaržomai bėgioti ir žaisti. Visi nuomininkai ar pirkėjai yra unikalūs ir skirtingi, todėl ir būsto paieškos kriterijai skirtingi“, – pasakoja NT ekspertė.

Kita vertus, atsiranda ir tokių, kurie mieliau nusprendžia būstą pirkti. Pašnekovės nuomone, kuris variantas geresnis, sunku pasakyti. Ir vienu, ir kitu atveju galime rasti daug už ir prieš. O konkrečiau gali nuspręsti tik pats žmogus, kuris ruošiasi pirkti ar nuomotis. Tai labai individualu.

Nuoma neįpareigoja bankui, nereikalauja pradinio įnašo, dokumentų ir pajamų išrašų, reikalingų paskolai. Tačiau palyginkime mėnesio įmoką bankui ir nuomojamo būsto savininkui – dažnai bankui už tą patį būstą mokama mažiau nei už nuomą.

Be to, perkamas būstas taps žmogaus nuosavybe. Tačiau jei asmuo gyvena vienas ir tą butą perka vienas, greičiausiai jį vėl reikės keisti, kai atsiras šeima. Todėl verta pasvarstyti kiekvienam individualiai, kada geriau nuomotis, o kada jau verta pirkti.

Jeigu būstą vis dėlto nusprendėte nuomotis, tad galbūt jo nereikėtų ieškoti savarankiškai, bet kreiptis į specialistus? Specialistė atsako, kad vieningos nuomonės nėra.

„Jei turite mažiau laiko – specialistai jums padės greičiau susirasti tinkamą būstą, parodys tik jūsų poreikius atitinkančius variantus. Jei visgi laiko turite daugiau, galite ieškoti savarankiškai nekilnojamojo turto skelbimų portaluose, ten rasite visų NT agentų ir privačių asmenų pasiūlymus. Tokia paieška laiko atims daugiau, bet galite atrasti tokį variantą, kurio agentai jums nepasiūlys, nes net patys apie tokį nebuvote pagalvoję. Yra ir kita pusė – kartais agentai žino, kad jų klientas nuomos būstą, bet skelbimo įdėjimo laikas sutartas, pavyzdžiui, po savaitės. Tokiu atveju bendraujant su NT brokeriu jūs galite gauti tokį pasiūlymą, kurio dar nėra skelbimų portaluose“, – tvirtina I. Basokė.

Apsaugoti gali tik sutartis
Ką daryti, jeigu vis dėlto nusprendėte nuomai būsto dairytis savarankiškai? Teisininkė L. Stroputė dar kartą akcentuoja nuomos sutarties svarbumą.

Ji paaiškina, kad nuomos sutartimi nuomotojas suteikia nuomininkui daiktą (patalpą, pastatą, kt.) laikinai naudotis ir valdyti už nustatytą nuomos mokestį. Be šių įsipareigojimų nuomos sutartis numato ir kitus susitarimus, kurie reikalingi siekiant sureguliuoti šalių tarpusavio santykius nuomos laikotarpiu. Pavyzdžiui, mokėjimai už komunalines ir kitas paslaugas, priežiūra ir remontas, atsakomybė už pažeidimus, nutraukimo pagrindai ir procedūra.

Pasirodo, kad teisinę galią turi ne bet kokia sutarties forma, o internete rasti šablonai ne visada iš tiesų galioja.

Nuomos sutartis turi būti rašytinės formos ir pasirašyta šalių tinkamai įgaliotų atstovų. Esminė sutarties sąlyga yra išnuomojamas daiktas. Jeigu jis sutartyje apibrėžtas nepakankamai, kyla rizika, kad nuomos sutartis bus laikoma nesudaryta. Patalpos tinkamai apibrėžiamos nurodant jų unikalųjį kodą, žymėjimo plane indeksus, plotą ir adresą. Taip pat svarbu pridėti patalpų planą, žymintį patalpų vietą pastate.

„Internete randamais nuomos sutarčių pavyzdžiais reikėtų naudotis atsakingai. Jie būna pritaikyti standartinėms situacijoms ir gali netikti konkretiems atvejams, taip pat gali būti nesubalansuoti – ginti labiau nuomotojo negu nuomininko interesus arba atvirkščiai“, – pabrėžia L. Stroputė.

Specialistės teigimu, tam, kad sutartis įgautų teisinę galią, ją turi pasirašyti veiksnios šalys ar jų tinkamai įgalioti atstovai. Jeigu sutartis sudaroma bendrovės vardu, atstovo teises pasirašyti sutartį įrodo įstatai, vidaus tvarkos, įgaliojimai ir pan., kuriuos rekomenduotina peržiūrėti siekiant apsisaugoti nuo sutarties negaliojimo, jeigu ją pasirašė netinkamas atstovas.

Fizinio asmens atstovavimo atveju paprastai sudaromas rašytinės arba notarinės formos įgaliojimas.
Svarbu paminėti nuomos sutarties registraciją Nekilnojamojo turto registre. Ji nėra būtina, nes šalims nuomos sutartis galioja ir jos neįregistravus. Tačiau registracija apsaugo nuomininką, kadangi pasikeitus patalpų savininkui įregistruota nuomos sutartis bus privaloma naujam savininkui.

Pataria nusistatyti sąlygas
Jeigu nuomininkas nori apsidrausti nuo nuomotojo netikėto sprendimo, pavyzdžiui, pakelti nuomos kainą, jis gali pareikalauti papildomų sutarties sąlygų.

„Nuomos sutartis turi aiškiai numatyti, kad nuomos kaina negali būti keičiama vienašališkai. Jeigu nuomotojas vis tiek kainą keičia ir tuo pažeidžia sutartį arba nuomininkui nesutikus su kainos pakeitimu inicijuoja sutarties nutraukimą, tokie atvejai turi būti laikomi nuomotojo pažeidimu, už kuriuos jis moka nuomininkui baudą ir, pavyzdžiui, padengia kitus nuostolius (kraustymosi, naujų patalpų ieškojimo ir kt.)“, – sako teisininkė.

Jeigu sutartis vis dėlto pažeidžiama, tokiu atveju nuomininkas turi kreiptis į nuomotoją su prašymu pašalinti pažeidimą. Rekomenduotina tokius kreipimusis atlikti raštu, išdėstant pažeidimo aplinkybes ir nurodant terminą joms pašalinti. Jeigu nuomotojas pažeidimo nepašalina ir šalys iškilusio ginčo neišsprendžia kitaip, nuomininkas gali kreiptis į ginčą sprendžiančią instituciją: teismą ar arbitražą. Nuomos sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios pažeidimų sprendimo procedūros.

„Pirmiausia reikia kreiptis į nuomotoją siekiant derybų būdų susitarti dėl pažeidimo pašalinimo. Šis kreipimasis svarbus ir tuo, jog įrodo nuomininko sąžiningumą siekiant ginčus spręsti taikiai, kuris svarbus, jeigu ginčas pasiekia teismą“, – akcentuoja L. Stroputė.

Reziumuodama pašnekovė pabrėžia, kad nuomotojui keliant nuomos kainą ar nepagrįstai nutraukus sutartį, pagrindinės nuomininko gynybos priemonės yra aiškios ir tikslios nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomotojo atsakomybę tokiais atvejais. Tačiau tokių sąlygų atsiradimas sutartyje priklauso nuo šalių valios ir bendro sutarimo. Todėl jeigu patalpos yra paklausios, nuomotojas turi derybinį pranašumą, kuriuo gali apsiginti nuo griežtų sutarties nuostatų, ir rinktis lengvai sukalbamą nuomininką.

Į viršų