Susidomėjimas studijomis Šiaulių kolegijose auga, o universitetinėmis studijomis – slopsta. Pastebima ir kita tendencija – jaunuoliai mieliau studijas renkasi ne Šiauliuose, bet kituose Lietuvos miestuose. Be to, jauni žmonės vis dažniau nusprendžia studijas atidėti ir po vidurinės mokyklos iš karto į aukštąsias mokyklas nestoti.

Mieliau renkasi kolegijas
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) metodininkė Jogilė Repečkaitė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šiais metais įstojusiųjų sumažėjimą labiausiai pajuto Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai. Tačiau per penkerius metus įstojusiųjų skaičius labiausiai krito Šiaulių universitete (-64 proc.).

Bendras įstojusiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičius, palyginti su 2015 m., krito 9 proc., o per pastaruosius penkerius metus sumažėjo penktadaliu. Didesnė dalis stojančiųjų Lietuvoje priimama į universitetus. Tuo tarpu Šiauliuose situacija kitokia. Pastebima, kad Šiaulių valstybinė kolegija priima vis didesnę dalį stojančiųjų.

Šiemet stojančiųjų po vienerių metų pertraukos yra beveik tiek pat, kiek buvo ir 2015 m. Nors abiturientų, stojančių į aukštąsias mokyklas, sumažėjo smarkiai, tačiau stojančiųjų, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo anksčiau, beveik nesumažėjo. 2015 m. tokių stojančiųjų buvo 13656, o 2016 m. – 13505.

„Nekreipiant dėmesio į gan žymų šių metų abiturientų, stojusių į aukštąsias mokyklas, mažėjimą, anksčiau išsilavinimą įgijusiųjų aktyvumas ir noras studijuoti nesumažėjo, jiems įstoti ir šiemet nebuvo sunkiau nei ankstesniais metais – įstojo didesnė dalis stojusiųjų“, – pabrėžia J. Repečkaitė.

Metodininkė informuoja, kad į Šiaulių universitetą šiemet priimta didesnė dalis anksčiau vidurinę mokyklą baigusių (56 proc. baigę tais pačiais metais, 44 proc. – ankstesniais metais) nei bendrai į Lietuvos universitetus, kur tais pačiais metais įgijusių vidurinį išsilavinimą dalis sudaro apie 74 proc., o ankstesniais metais įgijusių – tik 26 proc.

Šiaulių valstybinės kolegijos įstojusiųjų proporcijos yra panašios į bendrą Lietuvos kolegijų kontekstą: apie pusė įgijusių vidurinį išsilavinimą tais pačiais metais, pusė – ankstesniais.

Migruoja į kitus miestus
J. Repečkaitė negali tiksliai pasakyti, dėl kokių priežasčių abiturientai nusprendė šiais metais nestoti. Tačiau matyti, kad padidinta priėmimo kartelė neapsunkino abiturientams kelio patekti į aukštąsias mokyklas: ne tik dar didesnė dalis pateikusiųjų prašymus įstojo, bet ir vidutinis konkursinis balas netapo aukštesnis, o net šiek tiek sumažėjo (universitetuose nuo 6 iki 5,9, kolegijose nuo 3,6 iki 3,5).

Demografiniai procesai tai pat turi ir dar ilgai turės įtakos stojančiųjų skaičiui. Atsižvelgiant į gimstamumo tendencijas, galima manyti, kad stojančiųjų gali sumažėti apie 40 procentų.

Pašnekovės teigimu, didžioji dalis stojančiųjų iš Šiaulių apskrities išvyksta studijuoti į kitus miestus. ŠVK lieka studijuoti 22 proc. nuo įstojusiųjų, ŠU – 9 proc., o ŠLK – 1 proc., likę 67 proc., pasirašė sutartis su kitų miestų aukštosiomis mokyklomis.

Tačiau neatmestinos ir kitos priežastys – dalis jų galėjo nuspręsti atidėti studijas, nestoti iškart po vidurinės mokyklos baigimo arba apskritai rinktis profesinį mokymą, o galbūt visai nesimokyti. Taip pat įtakos galėjo turėti pasirinkimas savanoriauti, galbūt abiturientai buvo pašaukti arba savanoriškai eina pradinę karo tarnybą, galbūt ieškodami aukštesnės studijų kokybės išvyko į užsienį.

Anot metodininkės, sunku pasakyti, ar mažėjantis studentų skaičius gali būti naudingas valstybei. Viskas priklauso nuo to, kaip valstybė reaguos į šį mažėjimą.

„Nieko nekeičiant ir bandant išlaikyti dabartinį aukštojo mokslo tinklą, vis didesnė lėšų dalis nukeliauja valdymui ir administravimui, taigi mūsų aukštasis mokslas tampa vis mažiau efektyvus. Tačiau ši situacija gali būti panaudota ir pozityviems pokyčiams – aukštojo mokslo sistemos efektyvinimui, kokybės gerinimui, mokymosi visą gyvenimą ir tarptautiškumo skatinimui, tačiau tam reikalingas aktyvus neatidėliotinas veikimas“, – akcentuoja J. Repečkaitė.

Nekelia reikalavimų stojantiesiems
Neretai ekspertai aiškina, kad mažėjant studentų skaičiui daugiau dėmesio skiriama studijų kokybės gerinimui. Tuo tarpu studijų stebėsenos specialistė sako, kad tai nėra vienareikšmis dalykas.

Puiku, jei iš tiesų atsiranda šiek tiek laisvesnio laiko ar lėšų ir aukštosios investuoja į kokybės gerinimą, daugiau dėmesio skiria studentui bei jo aplinkos gerinimui.

Tačiau realybė šiek tiek kitokia – aukštosioms mokykloms, sumažėjus studentų skaičiui, sumažėja ir lėšų, ateinančių su krepšeliais arba kaip mokestis už mokslą, todėl pagrindiniu prioritetu greičiau tampa ne kokybė, o išgyvenimas, konkurencija dėl studentų ir dėstytojų pritraukimo.

Tokiame kontekste aukštosios mokyklos labai nenoriai kelia reikalavimus stojantiesiems, o esant labai skirtingo pasirengimo studentams vienoje auditorijoje, darbas dėstytojui tik pasunkėja, taigi kokybė kaip prioritetas gali nukeliauti į antrąjį planą.

„Kažkiek griežtesnės sąlygos padėtų suvienodinti priimtųjų pasirengimą, tačiau priemonės turi būti kompleksinės – turi būti dirbama ir su dėstytojų kompetencijų kėlimu, ir pertvarkant programų turinį, jas tobulinant, labiau orientuojant į studentą, taikant šiuolaikiškesnius metodus.

Be to, aukštosios mokyklos turi tų „sunkesnių“ reikalavimų laikytis. Pavyzdžiui, šiais metais buvo susitarta dėl aukštesnio minimalaus konkursinio balo, tačiau ne visos aukštosios laikėsi susitarimo nuosekliai, taikė jį ne visiems stojantiesiems“, – tvirtina J. Repečkaitė.

Ragina orientuotis į užsieniečius
Pašnekovės nuomone, verta studijuoti ten, kur geriausiai atsiskleis žmogaus gebėjimai. Jei esi labiau orientuotas į praktinę veiklą, verta svarstyti apie kolegiją, profesinę mokyklą. Universitetinės studijos labiau ugdo bendrąsias kompetencijas, kurios yra plačiau pritaikomos, iš universitetinių studijų absolvento tikimasi, kad jis sukurs darbo vietą ne tik sau, bet ir kitiems.

Toms aukštosioms mokykloms, kurios nori pritraukti daugiau studentų, turėtų labiau rūpintis studijų kokybės gerinimu. Kitai tariant, kokybė kalba pati už save, todėl aukštoji mokykla turi turėti ką pasiūlyti, t. y. studijų programas, kuriančias savo studentams pridėtinę vertę. Turint vertingas studijų programas, reikalingas darbas su moksleiviais, juos pažindinant su savo studijų programomis, dalyvaujant profesiniame orientavime.

Svarbu žvelgti ir šiek tiek plačiau, nes moksleivių yra tiek, kiek yra, ir jų tik mažės dar ne vienerius metus. Svarbu siūlyti galimybes mokymuisi visą gyvenimą, ne tik pritraukiant anksčiau baigusius mokyklą, bet ir siūlant jau įgijusiems aukštąjį mokslą kelti kompetencijas, reikalingas profesinėje veikloje.

„Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, mokymosi visą gyvenimą lygis yra žemas, todėl ši niša dar tikrai nėra užpildyta. Taip pat mes pasižymime palyginti nedideliu užsienio studentų skaičiumi, tai taip pat yra neišnaudota galimybė. Čia reikėtų veikti ypač kryptingai, galbūt orientuojantis pirmiausia į kelias pasirinktas valstybes“, – reziumuoja J. Repečkaitė.

Į viršų