Seimo rudens sesijoje ketinama teikti įstatymo pataisą dėl įvaikinimo. Ką gi, gal tai sudarys sąlygas greičiau ir daugiau vaikų augti tvarkingose šeimose, nes statistika kol kas bauginanti. Juk dabar vaikų namuose gyvena apie 3800 vaikų. Štai pernai, Statistikos departamento duomenimis, tėvų globos neteko 1,8 tūkst. vaikų, iš kurių beveik 45 procentai buvo perduoti kitų šeimų ar asmenų globai, o likusioji dalis pateko į šeimynas arba institucinius globos namus. Vien Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena 55 mažyliai.

O šių namų direktorė Audronė Kardašienė apgailestauja ne tik dėl globos ir įvaikinimo proceso spartos, bet ir dėl to, kad dažnai įsivaikinti ar globoti svetimą vaiką pasiryžta tam nepasiruošę asmenys, todėl po kiek laiko globojami vaikai grįžta į vaikų namus.

Būtų palankesnės sąlygos įsivaikinti
Įstatymų pataisomis numatoma plėsti įsivaikinti galinčių asmenų ratą. Šiuo metu yra numatytas iki 50 metų amžiaus cenzas, jį siūloma pratęsti iki 55 metų.

Taip pat įvaikinantiems arba globojantiems tėvams numatoma suteikti didesnę valstybės paramą skiriant nemokamą advokatą. Nemokama valstybės pagalba įvaikinimo procese bus skiriama ir vaikui – tokiu būdu tikimasi paspartinti įvaikinimo procesą. Siekiama numatyti, kad įvaikinimo procese tėvai, kurie vaiką globojo laikinos globos forma, įvaikinimo eilėje būtų pirmi – taip stiprėtų emocinis ryšys su vaiku.

Be to, dar ir laikinosios globos terminas yra neapibrėžtas, tad siūloma jį nustatyti vienerių metų.

O ir pagal dabar galiojančius teisės aktus, vaikus įsivaikinti gali tik šeimos, tad tikimasi, kad būtų galima leisti įsivaikinti, pavyzdžiui, ir vienišiams.

Norinčių įsivaikinti ar globoti vaikus lyg ir yra nemažai. Tačiau  Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė A. Kardašienė sako, kad šie žmonės turėtų suprasti, jog globėjas nėra kaip nors išskirtas ir nesvarbu, kas vaiką globoja – valstybinė įstaiga ar šeima, visiems galioja tie patys reikalavimai.

„Įvaikinimo procesas galimas tik tada, kad tikriesiems vaiko tėvams yra ribojama valdžia. Visais kitais atvejais globėjai privalo sudaryti sąlygas tėvams lankyti savo vaikus, nes pagrindinis globos tikslas – stengtis, kad vaikas grįžtų į savo biologinę šeimą. Tuo metu, kai vaikas gyvena valstybinėje institucijoje arba su globėjais, yra teikiama pagalba jo šeimai. Kartais vaiką atsisako toliau globoti ir globotojai, tada jis grįžta į vaikų namus“, – aiškina bendrą tvarką A. Kardašienė.

Pasak direktorės, pasitaiko ir visai absurdiškų situacijų, kada globotojai vaiką po kiek laiko grąžina į kūdikių namus motyvuodami asmeninėmis problemomis: kad pasikeitusi šeimyninė padėtis ar kad vaiko nepriima kiti šeimos nariai.

O taip yra todėl, kad globotojai kelia itin didelius reikalavimus ne tik reikšdami norą rinktis vaiką pagal akių ar plaukų spalvą, bet ir sulaukiama prašymų, kad tikrieji tėvai vaiko nelankytų.

„Anksčiau tokių neapsisprendusių globėjų būdavo daugiau, todėl ir buvo paruošti GIMK (globėjų, įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymai. Kursų metu žmonės gali susivokti, ar tikrai nori ir gali globoti svetimą vaiką. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai po mokymų dingsta noras globoti. Tačiau jei žmogus ryžtasi globoti, teiginių „nelabai graži“ ar „mažai protingas“ neturėtų net būti – juk renkasi globoti. Visi nori sveiko vaiko, nors buvo atvejis, kai viena moteris iš Mažeikių ruošėsi paimti globoti ir negalią turinti vaiką, tačiau po telefoninio skambučio kažkur dingo“, – pasakoja A. Kardašienė.

Toje pačioje šeimoje gali gimti ir kunigas, ir vagis
Kiekvienas vaikas augdamas reiškia savo norus, kaprizus. Ir nesvarbu, ar tai tavo vaikas, ar globojamas vaikas, todėl tenka jį priimti tokį, koks yra.

„Yra lietuvių liaudies patarlė, jog toje pačioje šeimoje gali gimti ir kunigas, ir vagis. Tas pats galioja ir įvaikinant vaiką. Net daugiavaikėse šeimose auga skirtingi vaikai, todėl negalima sakyti, jog iš vaikų namų paimtas vaikas būtinai turės kokių nors blogų savybių ar įpročių“, – teigia A. Kardašienė.

Taigi svarbu ne įsigeisti globoti vaiką, o rimtai subręsti tam, nes vaiko norėti reikia ne sau, ne savo šeimai ar kad būtų galima tuo visuomenėje pasipuikuoti. Svarbiausia reikia norėti padėti vaikui, tik tada šeima susidoros su visomis kliūtimis ir bet kuri gyvenimiška situacija neatrodys pernelyg sudėtinga.

„Tie, kurie tik įsigeidžia vaiko, jį mums ir grąžina. Todėl ir aiškiname, kad įsivaikinus su juo reikės gyventi visą likusį gyvenimą“, – sako kūdikių namų vadovė.

Nors neretai globojamą vaiką tėvai perdėtai lepina, daro kitas klaidas, nes mano, kad globos namuose augęs vaikas nieko nematė, yra vargšiukas.

„Vaikai smalsūs. Jie, atsidūrę naujoje nepažįstamoje erdvėje, nori visko paragauti, pamatyti, todėl landžioja po spinteles, viską čiupinėja, ragauja. Tačiau tai normalus ir natūralus pažinimo procesas – taip vaikas elgiasi ne todėl, kad jo blogi genai ar jis augo visą laiką kūdikių globos namuose. Juk mes stengiamės, kad vaikai ir kūdikių namuose matytų pasaulį, būtų socializuoti: šiemet jie jau aplankė delfinariumą, buvo du kartus prie jūros, lankosi kavinėse, turi galimybę ir planšetiniu kompiuteriu pažaisti. Mūsų vaikai tokie pat, kaip ir kiti, tik turi sveikatos trūkumų, už kuriuos reikia padėkoti mamoms, kurios kažką ne taip padarė nėštumo metu. Mes stengiamės kiek galime padėti tiems vaikams“, – sako A. Kardašienė.

Svajonė apie vaiko globą pagaliau išsipildė
Ir štai viena sėkmingos globos istorija. Radviliškietė Elgė Ivanauskytė dar savo šeimos nespėjo sukurti, tačiau seniai svajojo globoti vaiką. Beveik prieš metus ši svajonė išsipildė. Nuostabos dėl to aplinkiniams buvo daug.

Kadangi teisę įsivaikinti ar globoti, turi kiekvienas žmogus, tačiau kol kas įsivaikinti mūsų šalyje gali tik susituokę žmonės, todėl mažylį (1,9 metų) E. Ivanauskytė turi teisę tik laikinai globoti. O vien norėti globoti ar įsivaikinti nepakanka, nes reikia tam tinkamai būti pasirengus.

„Biurokratinius reikalus galima susitvarkyti per kokius 3–4 mėnesius. Vaikų teisėms reikia pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus bei baigti GIMK mokymus, kurie trunka 10 savaičių. Kiek kebloka su tais mokymais, tuo metu (2015 metais), kai pačiai reikėjo baigti juos, jie buvo vyko tik Šiaulių mieste ir Pakruojyje. Grupės nedidelės (apie dešimt globėjų ar įtėvių) ir jie vyksta du kartus per metus. Žinoma, norinčių daug daugiau, nei gali priimti į šiuos mokymus. Dabar šiuos mokymus galima baigti ir Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centre. Tik gavus teigiamą išvadą GIMK mokymuose buvau įrašyta į galimų globėjų/įtėvių sąrašą. Vaikų teisės pateikė galimų globoti/įvaikinti vaikų sąrašą. Tada pasirinkus pagal vaiko amžių, lytį vaiką ir galima su juo susipažinti. Tris kartus susipažinus ir nesutikus globoti ar įvaikinti, esi išbraukiamas iš galimų globėjų ir įtėvių sąrašo. Yra nemaža dalis, kurie ima globoti giminaičius, tačiau jiems taip pat reikia baigti šiuos mokymus“, – pasakoja E. Ivanauskytė.

Norą globoti vieni palaikė, kiti atkalbinėjo
Dažnai tėvai sako, jog tik ką gimus kūdikiui niekas neduoda instrukcijos ką toliau su juo daryti. Tačiau tam yra devyni mėnesiai pasiruošti. O koks jausmas vieną dieną į namus parsivežti vaiką iš vaikų namų?

„Tas jausmas yra neapsakomas. Man vaikelis atsirado labai netikėtai. Planavau globoti vyresnį, tačiau pasiūlė susipažinti su dabar mano globojamu berniuku. Tuo metu jam buvo 10 mėnesių. Pamačius jį neliko abejonių, jog tai man skirtas vaikas. Vieną pirmadienį jį pamačiau, kitą pirmadienį jau kartu grįžome į namus. Reikėjo visko ir greitai: lovelės, vežimėlio, rūbelių ir dar galybės kitų dalykų. Esu be galo dėkinga bendradarbiams, draugėms, kurios jau yra paauginusios savo vaikus, nes tiesiog užvertė reikalingais daiktais“, – sako E. Ivanauskytė.

Apie globą ji labai seniai kalbėjo ir garsiai to nesigėdydama. O nuomonių buvo visokių – vieni palaikė, kiti atkalbinėjo.
„Turbūt didžiausia staigmena buvo šeimai ir giminėms. Pasakodavau ir jiems savo planus, tačiau niekas negalvojo, kad tai taps realybe taip greit. O versijų iš aplinkinių praėjus beveik metams pasigirsta visokių, sunku net patikėti. Turiu norą ir sąlygas padėti užaugti vaikui, kuriam nepasisekė gyvenime ir jis negali augti savo šeimoje. O dabar apie jį yra mylintys žmonės, kurie jam linki tik viso geriausio“, – sako ji.

E. Ivanauskytė galvoja ir apie savo vaikus, ir neatmeta galimybės globoti daugiau vaikų, nors neneigia, jog namuose atsiradus vaikui gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Dabar viskas derinama prie mažylio dienos ritmo, namuose atsirado daug jo daiktų ir netvarkos.

„Dažnai girdžiu klausimą, lengva ar sunku auginti svetimą vaiką. Atsakyti galėčiau taip: nežinau, ką reiškia sunku, nežinau, ką reiškia lengva. Yra, kaip yra. Jei kas atsuktų laiką atgal, vis tiek norėčiau globoti“, – sako E. Ivanauskytė.

Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė A. Kardašienė sako, kad dažnai įsivaikinti ar globoti svetimą vaiką pasiryžta tam nepasiruošę asmenys, dėl ko vėliau globojami vaikai ir grįžta į vaikų namus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.