facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Visuomenei durpynas – neprieinamas. Kelias suniokotais taip, kad juo pravažiuoti būtų galima nebent tanku.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina JUREVIČIŪTĖ

Praėjusį  ketvirtadienį grupelė aktyvių Šiaulių miesto visuomenės atstovų kartu su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nare Birute Marija Paplauskiene apsilankė durpes Rėkyvos ežero pakrantėje kasančioje bendrovėje „Rėkyva”. Visuomenės atstovai „Rėkyvos” vadovų dar kartą prašė atsakyti į visiems rūpimus klausimus – kodėl bendrovė neatlieka veiklos poveikio aplinkai vertinimo, ką bendrovė darys, jei išsipildys blogiausios mokslininkų prognozės ir ežeras išsilies. Klausimų visuomenininkai turėjo dešimtis, tačiau „Rėkyvos” generalinio direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė vengė tiesių atsakymų į konkrečius klausimus ir, nors susitikimas vyko uždaroje patalpoje, nesivaržydama rūkė. Po susitikimo visuomenininkai neslėpė pasipiktinimo ir sakė, kad jiems susidarė nuomonė, jog tokią nepagarbią visuomenės atstovams rodanti bendrovės atstovė tiesiog norėjo kuo greičiau žmonėmis atsikratyti.

Nuodijo cigarečių dūmais

Aktyvūs visuomenininkai nenuleidžia rankų ir tęsia kovą prieš durpes Rėkyvos ežero pašonėje kasančią ir taip pavojų ežerui bei draustiniui keliančią danų kapitalo bendrovę „Rėkyva”. Kartu su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nare Birute Marija Paplauskiene visuomenininkai dar kartą susitiko su „Rėkyvos” generalinio direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičiene ir norėjo išgirsti atsakymus į jau ne vienerius metus keliamus klausimus.

Vienas iš  pagrindinių klausimų – poveikio aplinkai vertinimas. Visuomenininkai priminė „Rėkyvos” atstovei, kad ir aplinkosaugininkai, ir veiklą tikrinę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai konstatavo, jog būtinas veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Kodėl jis neatliekamas?Tačiau demonstratyviai prisidegusi cigaretę ir išpūtusi keletą dūmų direktoriaus pavaduotoja atsakė, kad įmonė veiklą vykdo pagal įstatymus, o jei įstatymais kuriant įmonę tokio vertinimo nereikėjo, tai dėl visuomenės užgaidų jo atlikti neketina. Stengdamasi nusukti kalbą pavaduotoja porino, kad bendrovė jau ruošia monitoringo programą, kuri esą būsianti mini poveikio aplinkai vertinimas. E. Aperavičienė jau buvo bepradedanti su visomis smulkmenomis pasakoti, kaip bus atliekamas monitoringas, kas bus stebima ir žiūrima, tačiau liūliuojančias kalbas nutraukė visuomenės atstovai užduodami vis naujus, konkrečių atsakymų reikalaujančius klausimus.

Visuomenininkų  klausimai buvo konkretūs: kokie bendrovės ateities planai? Ką  darys, jei išsipildys blogosios mokslininkų prognozės ir ežeras iš tiesų išsilies? Kodėl nesilaikoma įstatymuose numatytų reikalavimų ir apsaugos juosta Rėkyvos ežero pakrantėje yra ne 600 metrų, o 400, kai kur - vos 200 metrų iki ežero? Kodėl nerekultivuoja vietų, kuriose jau iškastos durpės? Tačiau E. Aperavičienė vengė konkrečių atsakymų sakydama, kad į kai kuriuos negalinti iškart atsakyti. Esą reikia pasiruošti ir atsakymus sakė pateiksianti raštu. Į kai kuriuos klausimus tiesiog grubiai mestelėjo, kad, pavyzdžiui, ji nežinanti tokio įstatymo, kuriame būtų parašyta, jog privaloma apsauginė zona turi būti 600 metrų. Be to, anot E. Aperavičienės, bendrovę tikrinusios institucijos esą konstatavusios, kad bendrovės veikla Rėkyvos ežerui nekenkianti.

Siūlė  ežerą apdrausti

Matydami, kad iš „Rėkyvos” atstovės nesulauks konkrečių atsakymų ir suprasdami, jog bendrovė realiai nieko nesiruošia daryti, kad užkirstų kelią galimai katastrofai, visuomenininkai pasiūlė apsidrausti nuo galimos nelaimės.

„Jeigu esate tikri, kad jūsų veikla nekelia pavojaus Rėkyvos ežerui, apsidrauskite nuo galimos nelaimės. Visuomenė bus rami, kad, jeigu kas nutiks, draudimo kompanija įsipareigos viską sutvarkyti. Nemanau, kad bendrovei, kuri, kaip teigiate, turi patvirtintus įrodymus, jog katastrofa negresia, būtų didelės draudimo įmokos”, - siūlė visuomenininkai.

Iš „Rėkyvos”  atstovės reakcijos buvo matyti, kad toks pasiūlymas jai nelabai patiko, tačiau E. Aperavičienė sakė šią galimybę  pasvarstysianti.

„Šiaulių naujienų” žiniomis, jau dvi draudimo bendrovės ketina „Rėkyvai” pateikti pasiūlymus apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Pasipiktino nepagarba visuomenei

Visuomenininkai su „Rėkyvos” atstove kalbėjosi daugiau kaip pusantros valandos, tačiau po susitikimo sakė neišgirdę atsakymų į  rūpimus klausimus ir piktinosi E. Aperavičienės nepagarba žmonėms.

„Nieko naujo nesužinojome. Ir esame labai pasipiktinę nepagarbiu Editos Aperavičienės elgesiu. Susitikimas vyko uždaroje patalpoje ir rūkyti, neatsiklausus susirinkimo dalyvių, mažų mažiausiai negražu. Manau, toks žestas apie žmogų pasako labai daug”, - po susitikimo su „Rėkyvos” atstove kalbėjo Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė.

Susitikimo metu pastabą dėl rūkymo E. Aperavičienei davusi Tarybos narė, gydytoja B. M. Paplauskienė irgi pabrėžė, kad toks pavaduotojos elgesys netoleruotinas. Rėkyvos durpyno situaciją puikiai žinanti Tarybos narė neslėpė nusivylimo ir sakė lauksianti atsakymų į raštu pateiktus klausimus. Be to, politikė pažadėjo išsamiai susipažinti su paruošta monitoringo programa ir sakė „Rėkyvos” veiklą stebėsianti it pro didinamąjį stiklą.

Durpynas visuomenei – neprieinamas

Tarybos narė  ir visuomenininkai norėjo nuvykti prie teritorijos, kurioje „Rėkyva”  intensyviausiai kasa durpes ir kuri, anot mokslininkų ir specialistų, kelia didžiausią pavojų Rėkyvos ežerui. E. Aperavičienė susirinkimo dalyvius netiesiogiai bandė atkalbinėti nuo kelionės į durpyną, esą tai pakankamai toli, tačiau pamačiusi, kad žmonės nusiteikę ryžtingai, ranka mostelėjo į miško kelią, kuris turėtų nuvesti į durpyną.

Nors miško keliu visuomenės atstovai važiavo visureigiais, tačiau pasiekti tikslo nepavyko – kelias subjaurotas taip, kad nuvažiuoti iki durpyno būtų įmanoma nebent tanku. Visuomenininkai stebėjosi, kaip atitinkamos institucijos leidžia „Rėkyvai” niokoti miško kelią ir nesirūpinti, kad juo būtų įmanoma važiuoti.

„O jeigu durpynas, neduok Dieve, užsiliepsnotų. Kaip gaisro gesinti atvažiuotų ugniagesiai? Čia nei  visureigiu, nei sunkvežimiu neprivažiuosi. Gaisrą gesinti būtų galima nebent tik iš oro, tačiau valstybė mūsų, vargšelė, pinigų neturi... Taip ir liepsnotų durpynas dėl „Rėkyvos” kaltės neprivažiuojamas”, - žvelgdami į sudarkytą kelią dūsavo visuomenininkai.

Mokslininkai įžvelgia pavojų ežerui ir draustiniui

„Šiaulių naujienose” jau skelbta, kad ne viena grupė mokslininkų, analizavusių durpių kasimo įtaką Rėkyvos ežerui bei draustiniui, nustatė, kad pavojus yra. Dar 2007-2008 metais Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu Lietuvos geologijos institutas atliko studiją ir konstatavo, kad durpių kasyba kelia pavojų Rėkyvos ežerui, draustiniui bei turi įtakos kitiems neigiamiems ekologiniams padariniams.

Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų išvadas, jog kasamas durpynas neigiamai veikia ir draustinį, ir Rėkyvos ežerą, dar kartą  patvirtino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Šis institutas Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atliko dar vieną studiją ir parengė specialų Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio tvarkymo planą.  Nustatyta, kad aplink Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį išsidėstę išeksploatuoti pelkės plotai daro neigiamą įtaką išlikusioms santykinai natūralioms draustinyje esančioms pelkinėms buveinėms bei jų augalijai ir gyvūnijai.

Siekdami išsaugoti Rėkyvos ežerą visuomenininkai kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus, teisėsaugininkus, aplinkosaugininkus. Nors pareigūnai konstatavo, kad bendrovė privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau bendrovės veikla kažkodėl nestabdoma, nors poveikio aplinkai vertinimas neatliktas.  


Į viršų