facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Užfiksavę  pažeidėją stacionarūs greičio matuokliai duomenis iš  karto perduoda į policijos įstaigą Vilniuje.
Nuotr. iš  LAKD Eismo saugumo skyriaus archyvo

 
 
 
 
 
 
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS

Nuo praėjusių  metų pabaigos Lietuvos keliuose padaugėjo stacionarių greičio matuoklių. Jų pamatysime pagrindiniuose šalies keliuose, kur sudėtingos eismo sąlygos ir vadinamosiose „juodose dėmėse”, vietose, kuriose atsitinka neproporcingai daug eismo įvykių. Vien šių metų balandyje sostinės gatvėse įrengti greičio matuokliai užfiksavo 1600 greičio viršijimo atvejų ir dar „krūvą” visokių kitokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pačioje pradžioje kalbinti eismo saugos specialistai teigė, jog apie stacionarius greičio matuoklius, liaudyje dar vadinamus „inkilais”, eismo dalyviai nebus informuojami, esą nėra prasmės montuoti brangią įrangą ir apie tai kelio ženklais įspėti nedrausmingus vairuotojus. Vėliau požiūris pasikeitė, ir dabar „inkilai” vadinami tik prevencine priemone.

Šiaip ar taip, kas pasikeitė per tuos keturis mėnesius, kai šalies keliuose  ėmė veikti per pusantro šimto stacionarių greičio matuoklių? Kalbiname Lietuvos automobilių kelių direkcijos 
prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotoją Povilą Narbutą.

- Ar galite patikslinti, kiek šiuo metu Lietuvos keliuose veikia stacionarių  bei mobiliųjų greičio matuoklių?

- Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra įrengti 151 stacionarūs bei policijos reikmėms perduota 11 mobiliųjų greičio matuoklių. Mobiliųjų greičio matuoklių policija savo lėšomis turi įsigijusi ir daugiau...

- Jūsų  pateiktoje schemoje greičio matuokliai suskirstyti į „lazerinius” bei „radarus”. Koks tarp jų  yra skirtumas? Kiek didelė vienų ir kitų greičio matavimo paklaida?

- Pirmieji greičio matavimui naudoja infraraudonųjų spindulių lazerį, kiti – ultragarsą. Abejų tipų greičio matuoklių  matavimo paklaida yra ne daugiau kaip 1 km/h. Na, nebent važiuotumėte 200 km/h arba dar didesniu greičiu (juokiasi). Tuomet būtų gal kokie 2 km/h. Norint atsakyti tiksliau, reikėtų pažvelgti į jų technines charakteristikas.

- Ar disponuojate duomenimis, kokį efektą  tai davė saugaus eismo požiūriu?

- Kadangi sistema pradėjo visu pajėgumu funkcionuoti tik gruodžio mėnesį, tai jos efektyvumą kol kas galime įvertinti pagal 12 anksčiausiai įrengtų (2008 m. vasarą) lazerinių greičio matuoklių stebėseną. Pagal eismo įvykių statistiką, dėl sumažėjusių leistino greičio viršijimo atvejų kelio ruožuose ties greičio matuokliais tikimybė pakliūti į eismo įvykį sumažėjo net iki 7 kartų!

- Kokie svarbiausi kriterijai parenkant vietas greičio matuokliams?

- Vietos greičio matuokliams buvo parinktos atsižvelgiant į eismo įvykių  statistiką, eismo intensyvumą, technines galimybes įrengti matuoklį atsižvelgiant į reljefą bei elektros atvedimo galimybes, į perspektyvinius Lietuvos automobilių kelių direkcijos planus (jei po metų kitų numatyta kelio ruožą rekonstruoti, trumpam projektuoti ir statyti matuoklį ekonomiškai nepagrįsta). Kasmet rangovas nemokamai perprojektuos ir į naujas vietas perkels iki 14 greičio matuoklių.

- Kaip surenkama ir kur apdorojama informacija iš  stacionarių greičio matuoklių? Ar tai vyksta „realaus laiko“ režime, ar tik po kurio laiko peržiūrimi gauti įrašai?

- Duomenys belaidžiu ryšiu iš karto perduodami į policijos įstaigą  Vilniuje, kur automatiniu būdu formuojamas protokolas. Policijos pareigūnui belieka jį patikrinti ir nukreipti į atitinkamą komisariatą.

- Įdomu, ar stacionarių greičio matuoklių kameros užfiksuoja tik pažeidėjus, ar visus be išimties eismo dalyvius, o po to atliekama „atranka”?

- Greičio matuokliai matuoja visų pravažiavusių transporto priemonių  greitį, o fiksuoja tik pažeidėjus.

- Ar esama kažkokio greičio „slenksčio“, kurį viršijus fiksuojamas pažeidimas? Tarkime, leistinas greitis kelio ruože yra 70 km/h. Ar 71 km/h greičiu pro stacionarų greičio matuoklį važiuojantis automobilis bus traktuojamas kaip pažeidėjas? T. y. kiek reikia viršyti leistiną greitį, kad būtumei „pamatytas“?

- Dėl greičio slenksčio (tolerancijos), tai yra galimybė nustatyti matuoklį  ir 1 km/h tolerancijos tikslumu. Tačiau pagal ATPK, viršijus greitį  iki 10 km/h pažeidėjui gresia tik įspėjimas...

- Galbūt  šioje vietoje tikslinga priminti atsakomybę ir tiems, kas leistiną maksimalų greitį linkę viršyti daugiau negu 10 km/h?

- Greičio viršijimas nuo 10 km/h iki 20 km/h, vairuotojui gali kainuoti 40-100 litų. Greitį viršijus nuo 20 km/h iki 30 km/h gresia bauda 100-300 litų.

Viršijusiems greitį nuo 30 km/h iki 40 km/h bauda išauga iki 400-600 litų bauda. Analogiškai greičio viršijimas nuo 40 km/h iki 50 km/h baudžiamas nuo 600 iki 800 litų bauda.

Jeigu greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/h baudžiama nuo 1000 iki 1500 litų  bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pusmečiui. Vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonę arba neturintiems 2-ejų metų vairavimo stažo, numatyta dar griežtesnė atsakomybė. 
- Ar esama duomenų, kiek pažeidėjų užfiksuoja greičio matuokliai, pavyzdžiui, per mėnesį?  
- Sausio mėnesį užfiksuota apie 4 000 leistino greičio pažeidimo atvejų. Tirpstant sniegui ir gerėjant eismo sąlygoms užfiksuotų pažeidimų kiekis didėjo: vasarį užfiksuota 5000 pažeidimų, kovo mėnesį net 8000 pažeidimų. Už balandį ataskaitos galutinai dar nesuformuotos, tačiau užfiksuotų pažeidimų kiekis viršys 14 000!

- Į stacionarius greičio matuoklius investuotos nemažos lėšos. Pridėkime dar eksploatavimo išlaidas... Turint omeny didelį  pažeidėjų skaičių ir jų  sumokėtas baudas – kaip greitai atsipirks investicijos?

- Išlaikyti greičio matavimo sistemą tvarkingai vairuojantiems piliečiams nieko nekainuoja: matuokliai įrengti ir prižiūrimi rangovo lėšomis, o valstybė tik perka duomenis. Per mėnesį vidutiniškai skiriama 2,5 kartus daugiau baudų nei sumokama rangovui už duomenis. Tačiau  
pagrindinis matuoklių tikslas yra eismo įvykių prevencija. Juos įrengiant siekiama, kad pavojinguose kelio ruožuose vairuotojai neviršytų leistino greičio. Jei matuokliai būtų pastatyti vien pasipinigauti, argi būtų prasmė apie tai įspėti specialiais kelio ženklais?

- Respublikinėje žiniasklaidoje būta pranešimų  apie suniokotus stacionarų greičio matuoklius... Ar dažni tokie atvejai? Kaip kovojama su vandalais?

- Išpuolių  prieš matuoklius pasitaiko kas mėnesį. Galbūt pažeidėjai tikisi, kad duomenys nenukeliaus į policiją. Tačiau užfiksuotas pažeidimas nedelsiant persiunčiamas į serverį policijos  
įstaigoje. Matuoklyje nėra jokios įrangos, kurią nusikaltėlis galėtų parduoti. O už didelės vertės turto suniokojimą vandalams keliamos baudžiamos bylos ir gresia laisvės atėmimo bausmės. Be to, visi matuokliai yra saugomi apsaugos tarnybų. Sąmoningus vairuotojus taip pat prašytume nelikti abejingais pastebėjus, kad įtartini asmenys krapštosi prie matuoklių ir laiku pranešti apie tai policijai.

- Bet kuris fotografas žino, jog esant dideliems greičiams bei prastam apšvietimui, vaizdas „išsilieja“, tampa neryškus. Kaip gerai „įžiūri“ valstybinį  automobilio numerį stacionarūs greičio matuokliai?

- Transporto priemonės numeriai įžiūrimi daugiau ar mažiau be problemų, nes jie gerai atspindi šviesą. Sudėtingiau atkurti veidą, nes tam kartais trukdo atspindžiai, nešvarus stiklas, krituliai ir pan. Tiek rangovas, tiek policininkai yra įsidiegę specialias nuotraukų apdorojimo programas.

- Kokių  naujų techninių eismo organizavimo priemonių  išvysime artimiausioje ateityje?

- Valstybinės reikšmės keliuose pradėta kurti Eismo informacinė sistema. Tai bus ilgalaikis procesas. Jeigu įdomu, siūlyčiau tam skirti atskirą  temą.

 
 

Į viršų