facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Zina Žuklijienė manė, kad berniukai susitaikė.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 


Zita KATKIENĖ
Kalbos, kad patyčias patiriantys vaikai bijo eiti į mokyklą, kad nuolat žeminami ir užgauliojami dažnai galvoja apie savižudybę - ne iš piršto laužtos. Stasio Šalkauskio gimnazijoje moksleivis kitam vaikui kirto į tarpuakį. Dėl didžiulės mėlynės, sulaužyto nosies kaulo nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos. Tėvai kreipėsi ir į policiją. Pastaruoju metu užgriuvo tikra pranešimų apie mokyklose sužalotus vaikus lavina.

Žodis - ne žvirblis

Berniukų kivirčas, anot mokyklos vadovų, kilo labai impulsyviai. Mokyklos direktorė Z. Žuklijienė priduria, jog nutiko kaip ir visada, kai susikimbama dėl netinkamo ar nepatikusio žodžio. Praėjusį antradienį moksleivis budėjo mokyklos valgykloje. Eidamas pro šalį kitas vaikas užkliudė budėtoją kuprine.

Pasipiktinęs budėtojas pavadino ubagu.

Žodis „ubagas” supykdė moksleivį ir kilo konfliktas. Budinčiajam teko bėgti, bet koridoriuje moksleiviai susikibo. Tada ir kilo peštynės, per kurias kliuvo abiem - vienas spyrė, kitas trenkė kumščiu.

Pasak direktorės, vaikai susitaikė. Tačiau konfliktą pastebėjo koridoriuje budėję mokytojas ir mušeikoms liepė kreiptis į mokyklos medicinos punktą. Paaiškėjo, jog vienam kliuvo daugiau - aplink akį, nosį ir skruostą ėmė tinti, išryškėjo kraujosrūva. Antrajam pastebėtos mėlynės ant kojų, todėl mažiau pavojingos ir pats berniukas nusprendė, kad jam medikų pagalbos neprireiks. Medikė kreipėsi į klasių auklėtojas, šios ieškojo tėvų.

Nukentėjusiojo vaiko mama neturėjo galimybių nuvežti sūnaus į gydymo įstaigą - tuo pasirūpino auklėtoja.

Kumštis - ne išeitis

Abu berniukai, anot mokyklos direktorės Z. Žuklijienės, susitaikė, todėl buvo manyta, kad konfliktas išspręstas. Vakar ugdymo įstaigą pasiekė žinia, kad vieno vaiko mama kreipėsi pagalbos į policiją. Sužalojimą patyrusiam paaugliui skirtas ambulatorinis gydymas, o tam būtinos lėšos.

Stasio Šalkauskio gimnazijos socialinė pedagogė Daiva Petrošiūtė teigia, jog svarbiausia, kad vaikas mokėtų tinkamai reaguoti į jam adresuojamas patyčias. Mokykloje vykdoma patyčių ir smurto programa, kuri integruojama į mokomuosius dalykus, tad apie patyčias pasirengę kalbėti visi mokyklos pedagogai.

Tačiau patyčių mokykloje, anot socialinės pedagogės, neišvengiama. Tačiau jos dažniausiai būna žodinės. Tai, kad patyčios baigtųsi muštynėmis, anot pedagogės - pirmas kartas.

„Mes vis džiaugdavomės, kad pas mus neįvyksta tokių dalykų”, - apgailestauja mokyklos direktorė, iki šiol maniusi, kad jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje tokie dalykai negalimi, kad skaudūs smurto atvejai vyksta kitur. Deja, realybė tokia - smurtas ir patyčios klesti net ir tose mokyklose, kurioms priskiriamas prestižinės mokyklos statusas.

Vaiko teisių gynėjai nesirūpina

Apie šį smurto ir patyčių atvejį Vaiko teisių apsaugos skyriuje vakar dar nebuvo žinoma. Skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė teigia, jog ši informacija skyriaus specialistams net nėra perduodama, kai vaiko teisėms atstovauja pedagogai ir pirmiausia tėvai. Tik tuo atveju, jei nuskriaustas vaikas ar skriaudėjas yra netekęs globos, vaiko teises gina Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

Tačiau tais atvejais, kai vaiko interesais besirūpinantys tėvai ar globėjai kreipiasi į teismą dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, bet kokiu atveju vaiko teisėms atstovauja ir vaiko teisių gynėjai.

J. Žukauskienė galėjo prisiminti tik vieną atvejį, kai smurtą patyrusių vaikų konfliktas pasiekė teismą. Nors abu vaikai kaltino vienas kitą, tačiau tikrąjį kaltininką teismas nustatė ir  nukentėjusiajam sumokėtas žalos atlyginimas.

Savivaldybės Švietimo skyrius, pasak Vyriausiojo specialisto Vitalijaus Rumbausko, vakar jau žinojo apie vaikų konfliktą, kilusį Stasio Šalkauskio gimnazijoje. „Pradėtas tyrimas ir mes laukiame rezultatų”, - teigia specialistas.
Kiekvienas atvejis, kai per konfliktą mokykloje vaikas tampa nedarbingas, informuojamas ir švietimo skyrius. Per praėjusius metus miesto mokyklose užregistruoti 24 atvejai, kai vaikas mokykloje patyrė traumas. Dažniausiai, anot V. Rumbausko, mokykloje patiriamos sportinės traumos.

Tačiau būta ir smurtinių traumų. Pernai miesto mokyklos Švietimo skyrių informavo apie tris smurto atvejus miesto ugdymo įstaigose. Visais atvejais konfliktas kilo tarp moksleivių. „Smurtas mokyklose netoleruotinas, todėl kiekvienas atvejis nagrinėjamas ir sprendžiamas, o kaltininkai sulaukia atpildo”, - teigia vyriausiasis specialistas. Tuo atveju, kai pageidauja pedagogai ar tėvai, kreipiamasi pagalbos ir į Pedagoginę psichologinę tarnybą.

Šešiolika miesto mokyklų dalyvauja projekte „Mokiniai prieš smurtą, kurį koordinuoja Juliaus Janonio gimnazijos specialioji pedagogė Ilona Atkočaitienė. Kiekvienos mokyklos tikslas, anot socialinės pedagogės, sumažinti smurto bei patyčių mastus mokykloje.

Didelis vaidmuo skiriamas švietėjiškai veiklai - kiekvienas vaikas turi žinoti kur kreiptis, jei patiria psichologinį ar fizinį smurtą.

Ragina stebėti vaikų elgesį

Problemų iškyla įvairių - vieni vaikai ilgai kenčia patyčias, nes nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagaliau, pasak I. Atkočaitienės, nėra vienodo suaugusiųjų požiūrio į patyčias. Kartais teigiama, kad vaikai tik juokauja, kai prasivardžiuoja, apsižodžiuoja ar net pasistumdo, kad ir mes paauglystėje taip elgdavomės, o skatindami informuoti apie negatyvius reiškinius esą tik per daug lepiname vaikus ir ugdome skundikų kartą...

Pagalbos, anot socialinės darbuotojos, reikia ir tam, kuris skriaudžiamas, ir skriaudėjui. Juo labiau kad patyčių dalyvis yra ir tas, kuris stebi reiškinį, bet nieko nedaro, neieško skriaudžiamam moksleiviui pagalbos.
„Kaip ir šeimoje, taip ir mokyklos bendruomenėje, visi turi žinoti, kas vyksta su kiekvienu bendruomenės nariu”, - įsitikinusi J. Atkočaitienė. Ji ragina kiekvieną mokytoją stebėti vaikų elgesį ir laiku užbėgti įvykiams už akių. Tai, kad vaikai žino, kaip elgtis tuo atveju, jei taptų smurto ar patyčių auka, akivaizdu, stebint mokinių, dalyvaujančių tradicinėje konferencijoje „Mokykla be pykčio”, kur patys vaikai rengia ir skaito pranešimus. Į smurto ir patyčių prevenciją įsitraukia ir tie moksleiviai, kurie dalyvauja mokyklų projekte „Draugiška klasė”.
Pastebėta, jog dažnai patyčių ar net smurto neišvengia naujokas. I. Atkočaitienė sako, jog žmogaus adaptacija naujame kolektyve skirtinga - vienas įpranta per savaitę, o kitas ir metams besibaigiant dar svarsto, ar teisingai pasielgė, atėjęs į naują kolektyvą.

Tam, kad adaptacija būtų kuo lengvesnė, pasak socialinės pedagogės, kiekvienas naujas žmogus turi būti supažindinamas su taisyklėmis ir tvarka, kurios reikia laikytis kolektyve. O svarbiausia, kad naujas žmogus žinotų, kur kreiptis prireikus pagalbos. Juk skausmą patiria ne tik tas žmogus, kuris sulaukia psichologinio smurto. Sielos skausmą ir pažeminimą jaučia ir tas,  kuris patiria patyčias. Todėl taip svarbu laiku sulaukti pagalbos.

***

Specialisto nuomonė

Agresijos užuomazgos - šeimoje

Psichiatrė Odeta Bulvinaitė teigia, jog vaikai nepagarbos vienas kitam dažniausiai išmoksta iš suaugusiųjų. Mokyklose smurtas vyksta kasdien, tačiau jo mastai skirtingi. Dažniau smurtą ar patyčias patiria problemiški, nepilnamečiai vaikai. Klasės naujokai - ne išimtis.

Patyčių objektu galima tapti tada, kai kažkam nepatinka apranga, nepatinka šukuosena. O kartais nemalonių užsitraukia ir pažangūs, gabiausiai bei geriausiai besimokantys vaikai.

Ne kiekvienas vaikas galėtų tapti tuo agresoriumi, kuris problemas sprendžia kumščiu. Agresijos užuomazgos dažniausiai glūdi šeimoje. Jei namuose vyrauja smurtas, pyktis, pažeminimas, tai ir į mokyklą vaikas ateis su tomis pačiomis nuostatomis, jog normalu su visais peštis, normalu kitą užgaulioti ir žeminti.

Tėvams, pasak psichiatrės, tenka didelė atsakomybė. Jie atsakingi ne tik tada, kai vaikas auklėjamas ir jam diegiamos vertybės. Tėvai atsakingi ir tada, kai vaikas patiria agresiją, tampa prievartos, smurto ar patyčių auka. Jie pirmieji turi padėti savo vaikui dar tada, kai nieko blogo neįvyko: patarti, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, kaip reaguoti į netinkamą žodį, užgaulų dėmesį.

Tuo atveju, kai vaikas nejaučia stipraus ir patikimo artimųjų dėmesio, jei nežino į ką kreiptis, jei skriaudikas dar ir prigrasina, kad pagalbos neieškotų, o tai būsią dar blogiau, agresiją patiriantis paauglys gali pasijusti akligatvyje, iš kurio išeities nebėra.

Savyje užgniaužiamos nuoskaudos gali peraugti į depresiją, o tada, kai vaikas jaučiasi atstumtas draugų ir artimųjų, gali ryžtis ir savižudybei.

Patyčios, pasak psichologės, gali būti žodinės, kai vaikai erzina vienas kitą, pravardžiuoja, kaip ir šiuo atveju, kai moksleivis įsižeidė, bendraamžio pavadintas Ubagu. Tačiau gali būti ir veiksmo patyčios, kai moksleivis apspjaunamas, jam pakišama koja, pargriaunamas, atiminėjami daiktai.

Su naujomis technologijomis, anot psichologės, ir patyčios „tobulėja”. Šiandien moksleiviai gauna bauginančių, grasinančių bei anoniminių žinučių. Platinamos tualete ar elektroninėje erdvėje ir slapta padarytos nuotraukos.

Visų šių formų tikslas, pasak psichiatrės, vienas - įskaudinti, įbauginti, pažeminti.

Psichiatrės O. Bulvinaitės manymu, dažnai vienas smurtas gimdo kitą. Tuo atveju, kai vaikas smurtą patiria namuose, jis tuo pačiu norės atsilyginti būdamas kitoje aplinkoje - mokykloje, užklasinėje veikloje. Kito žeminimas tokiam vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, savo jėgomis.

O tas vaikas, kuris nuolat patiria smurtą, pasak psichologės, dažniausiai jaučiasi nedrąsus, neryžtingas, sunkiai išsako savo nuomonę. Tokie vaikai būna liūdni, varginami nuolatinės baimės ir nerimo. Blogiausia, kai smurtą ar patyčias patiriantis vaikas pradeda vengti mokyklos. Todėl labai svarbu, kad toks vaikas laiku sulauktų suaugusiųjų - tėvų ir pedagogų pagalbos. O prireikus - ir psichikos sveikatos specialisto - psichologo, psichiatro pagalbos. Pavyzdžiai rodo, kad kartais pavėluojama - smurtą ar patyčias patiriantis vaikas ne tik ima galvoti apie savižudybę, bet ir realizuoja skaudžias, nepataisomas mintis.

Į viršų