Šiauliuose ir apskrityje vis dažniau apsinuodija vaikai.

Zita KATKIENĖ

Infekciniai apsinuodijimai - dažnas vasaros sveikatos sutrikimas, nes didėja tikimybė  suvalgyti nešviežio, užteršto maisto. Deja, medikai nerimauja dėl neinfekcinių apsinuodijimų, kurių vasarą taip pat padaugėja. Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistai, analizuodami pastarųjų penkerių metų statistiką, pastebėjo, kad  apsinuodijimų padaugėjo trečdaliu. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė sako, jog atsitiktinių apsinuodijimų, ypač vaikų apsinuodijimų, būtina stengtis išvengti.

Šiaulių apskrityje praėjusiais metais užregistruotas 391 neinfekcinio apsinuodijimo atvejis. 40 proc. apsinuodijimų užregistruota Šiaulių mieste ir rajone. Jau šių metų pirmąjį ketvirtį užregistruoti 92 apsinuodijimo atvejai.  Pasak J. Karalevičienės, analizuojant pastarųjų metų statistiką, pastebima, kad apsinuodijimų atvejų skaičius nuo 2004 iki 2009 metų padidėjo 35 procentais. 2004 metais buvo užregistruoti 254 atvejai, o 2009-aisiais jau 391 neinfekcinis apsinuodijimas.

Ypač  daugėja apgalvotų apsinuodijimų. Praėjusiais metais iš  visų užregistruotų apsinuodijimų net 63 procentai buvo apgalvoti apsinuodijimai. Tai - piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, mėginimai nusižudyti. Iš jų daugiau kaip pusė (net 60 procentų) - apsinuodijimai medikamentais. Jie dar skirstomi į suaugusiųjų mėginimus nusižudyti ir atsitiktinius vaikų apsinuodijimus medikamentais. Net 65 procentai apsinuodijusių alkoholiu - vaikai. Jauniausiajam apsinuodijusiam alkoholiu vaikui buvo vos 11 metų.

Taigi medikams didžiausią nerimą kelia tai, jog alkoholiu apsinuodija vis jaunesni asmenys. Dažniau  registruojami paauglių ir ypač mergaičių apsinuodijimo alkoholiu atvejai. Analizuojant 2009 metų statistinius duomenis pastebima, kad beveik 70 procentų apsinuodijusių alkoholiu žmonių - 11-17 metų paaugliai. Jie svaiginosi laisvalaikiu, įvairių renginių metu, prekybos ir laisvalaikio centruose. Vaikai dažniausiai apsinuodija alumi, sidru, vynu. Tačiau pastaruoju metu, statistiniais duomenimis, vis dažniau vaikai apsinuodija degtine. Problema būtų išsprendžiama, jei iki dvidešimt vienerių metų alkoholis būtų tabu. Juk Lietuvoje 18-19 metų sulaukę jaunuoliai dar lanko mokyklą ir jiems alkoholis turėtų būti neprieinamas.

Visoje Lietuvoje, ne tik šiaurinėje jos dalyje, daugėja savižudybių. Lyginant pastarųjų metų statistiką, pasak Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, daugiau kaip 50 procentų padaugėjo mėginimų žudytis nuodijantis. Trečdalis pakėlusių prieš save ranką - vaikai. Dažniausiai mėgina žudytis paauglės mergaitės.

Pastebima tendencija, kad vis jaunesni vaikai konfliktus bando spręsti nuodydamiesi. Praėjusiais metais Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai užregistravo atvejį, kai vos devynerių metų mergaitė po konflikto su mama mėgino nusižudyti. Dažniausios mėginimų žudytis priežastys - konfliktai šeimoje, mokykloje, nusivylimai draugais.

Išryškėja keistos tendencijos - pastebimas bandymų žudytis sezoniškumas: dažniausiai tokie atvejai užregistruojami gegužės ir birželio bei lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Beje, žiemos metu dažniau žudosi suaugusieji. Suaugusiųjų nuodijimosi priežastys kiek kitokios: darbo netektis, sunki nepagydoma liga, dažni konfliktai šeimoje. Net ir tuomet, kai bandymas žudytis nesibaigia mirtimi, tai turi būti labai rimtas signalas artimiesiems, jog toks bandymas gali pasikartoti. Tokiais atvejais būtina pasirūpinti, kad asmuo, bandęs žudytis, gautų reikiamą specialisto pagalbą.

Dar labiau reikia susirūpinti, kad būtų išvengta atsitiktinių apsinuodijimų. Praėjusiais metais, pasak specialistės, net 60 procentų atsitiktinai apsinuodijusiųjų - ikimokyklinukai. Dažniausiai palikti be priežiūros vaikai apsinuodija nesaugiai laikomais medikamentais, buitinės chemijos produktais ir net alkoholiu. Suaugusieji dažniausiai apsinuodija anglies monoksidu, grybais, net trim vyriškiams pernai įkando gyvatės.

„Apsaugoti žmogų nuo savižudybės tikrai sudėtinga, bet išvengti atsitiktinių apsinuodijimų galima ir būtina tiesiog laikantis elementarių saugumo taisyklių”, - teigia medikė.

Ypač  svarbu pasirūpinti mažų vaikų saugumu. J. Karalevičienė pataria šeimai, kurioje auga vaikai,  užtikrinti saugią namų aplinką. Medikamentai, buitinės chemijos priemonės turi būti laikomos vaikui neprieinamoje vietoje. O pasitaiko, kai nuodingos medžiagos laikomos maisto produktams skirtoje taroje, pavyzdžiui, skiediklis supilamas į gaiviųjų gėrimų butelį. Vaikas, norėdamas atsigerti, sunkiai apsinuodija. „Egzistuoja dvilypė problema: ir nesaugiai laikomi vaistai, ir labai dažnai suaugusiųjų vartojami raminamieji”, - sako specialistė.

2009 metais užregistruoti keli atvejai, kai mažamečiai vaikai apsinuodijo paragavę nesaugiai padėto alkoholio. Tokiomis aplinkybėmis didžiausia atsakomybė tenka tėvams ar globėjams.

Pasirūpinti saugia buitimi ypač aktualu šiuo metu, kai vaikai atostogauja, kai net mažamečiai, tėvams dirbant, dažnai paliekami namuose be priežiūros. Saugius namus, pasak J. Karalevičienės, padaryti nėra sudėtinga, tik reikia atsakomybės ir atidumo. Svarbu nustatyti potencialius rizikos veiksnius namų aplinkoje - tai gali būti medikamentai, augalai, valikliai, kosmetika, klijai, pesticidai, augalų sėklos, naminių gyvūnų maistas, alkoholiniai gėrimai.

Cheminius gaminius reikia pirkti saugiose, vaikams sunkiai atidaromose pakuotėse. Labai svarbu niekada nemaišyti skirtingų valiklių, nes, įvykus cheminei reakcijai, į aplinką gali patekti nuodingų garų. Įsigytus cheminius gaminius reikia laikyti originaliose pakuotėse, nes tada bus aišku, kas laikoma inde, neįvyks skaudi klaida.

Medikai pataria  niekada nevartoti vaistų mažamečių vaikų akivaizdoje, nes vaikui gali atrodyti, jog tabletes gerti - gerai. Svarbu niekada nevadinti vaistų saldainiais, net ir vitaminų. Jokiu būdu namuose nelaikyti senų vaistų, kurių galiojimas pasibaigęs.

Pastebėta, jog dažnai mažamečiai apsinuodija svečiuose. Todėl rengiantis į svečius reikia nesidrovėti ir įspėti gimines, draugus, ypač senelius, kad saugiai laikytų medikamentus, buitinius chemikalus, aštrius daiktus.