facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ
Gili ir šalta žiema nepagailėjo problemų miesto žmogui. Šiaulietis Kazimieras B. sunerimo -  nesirūpinama nei nuo stogų tįstančiais varvekliais, nei šaligatviais. Negi mieste nėra tokios jėgos, kuri paveiktų sniego kasėjus? Deja, jiems už tai, kad nevalo miesto gatvių - jokios baudos. O tiems, kurie nenukerta varveklių?
Varveklių mylėtojui - bausmė 

Didžiulės varveklių adatos, nutįsusios nuo pastato stogo - malonus akiai reginys. Šiaulių meteorologijos stoties viršininkės pareigas laikinai einanti Vaida Šileikaitė sako, jog net ir tada, kai oro temperatūra dar yra minusinė, pradeda tirpti sniegas ir susidaro varvekliai. Taip yra dėl to, kad tuo pačiu metu ore „laikosi” dvi temperatūros. Nors meteorologai informuoja apie esamą -1 ar -2 laipsnių šaltį, tačiau giedrą dieną saulutė šviečia ir spinduliai sušildo sniegą ant stogo šlaito.  Kai temperatūra aukščiau nulio, pradeda lašėti sutirpusio sniego vanduo ir varvėti po stogu, kur temperatūra - žemiau nulio. Čia jis ir sušąla į ledo gabaliuką, kuriuo vėl teka ant stogo tirpstančio sniego vanduo. Taip ir susidaro varvekliai, kurie gali nutįsti ir iki kelių metrų.

Savivaldybės Statybos skyriaus vyresnysis specialistas Maksim Burkauskas teigia, jog varveklių bei sniego nuošliaužų ant stogų daugėja, tad pastatų savininkai, kuriais gali būti ir pastatą administruojančios įmonės, ir daugiabučio namo bendrijos, turintys prižiūrėti pastatą, privalo ir pasirūpinti, kad pavojingi praeiviams varvekliai būtų laiku pašalinti.

„Mes pirmiausia informuojame pastato savininkus bei prižiūrėtojus, kad pasirūpintų varvekliais”, - sako vyresnysis specialistas M. Burkauskas. Tačiau tuo atveju, jei į informaciją nudaužyti varveklius savininkas nereaguoja, jis perduodamas Savivaldybės admininstracinei komisijai, kuri varveklių mylėtoją gali nubausti įspėjimu arba administracine bauda iki dviejų tūkstančių litų.

„Dirbu antrus metus, dar neteko nė vieno namo savininko perduoti Administracinei komisijai”,  - sako M. Burkauskas ir ragina namų savininkus bei jų prižiūrėtojus nelaukti raginimo ar įspėjimo ir nusivalyti varveklius bei sniego nuošliaužas. Ir daužant varveklius, ir tuomet, kai nutįsusių varveklių ar sniego nuošliaužų nėra galimybių nuvalyti, būtina aptverti teritoriją, kad praeiviai nevaikščiotų ten, kur kyla pavojus sveikatai ar net gyvybei.

Kokios lėšos - tokios ir pasekmės

Tai, kad miestas visą žiemą skendi sniege - visi matė. Dabar visi puikiai žino, kad nevalomų šaligatvių sniegas sutryptas it betonas. Pašildys saulutė ir miestas pavirs čiuožykla. „Teks kirsti sniego luitus, ir kas tai darys - neaišku”, - piktinasi šiaulietis Kazimieras B.

Dar pikčiau nusiteikęs Mėlynių g. 3 gyventojas Saulius Šiurkus. Jis pranešė redakcijai, kad per visą šią žiemą nė vieno karto niekas nestumdė sniego Pelkių, Nendrių, Mėlynių, Spanguolių gatvėse.

„Kreipiausi į „Specializuotą transportą”, į Savivaldybę: pažadėjo - patiešijo, o mes ir toliau klimpstame, stumdome mašinas, kasame kastuvais”, - piktinasi šiaulietis.

„Jei žmogus sako, kad nevalė gatvių, tai turbūt ir nevalė”, - tiki Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis šiauliečio žodžiu ir patikina, jog visada, kai gauna informaciją apie nevalytas gatves, paragina rangovą - bendrovę „Specializuotas transportas” - įtraukti nevalytas gatves į valomų gatvių planą.

„Specializuotas transportas” turi valyti ir gatves, ir šaligatvius. Pirmiausia - technika, o tuose šaligatviuose, kur didesnis pėsčiųjų srautas, autobusų stotelėse - ir rankiniu būdu. Tų šaligatvių, kur sniegas liko nenuvalytas ir sutryptas, pasak A. Adomaičio, jau nevalys niekas.

„Kokios lėšos - tokios ir pasekmės”, - sako valdininkas, ir tikina, jog Savivaldybė „Specializuotam transportui” už gatvių valymą sumokėsusi 300 tūkstančių litų dar liko skolinga 3 milijonus litų. „Prieš kelerius metus gatvėms valyti buvo išleisti 7 milijonai, po to - 5 milijonai, šiems metams skirta - 3,5 milijono”, tikina vedėjas.

Tai, kad šiais metais nėra tiek daug gatvėse traumuotų žmonių kaip buvo pernai – ne paguoda. Kiekvieno žmogaus suluošintas gyvenimas turėtų rūpėti miesto valdžiai. Ar Savivaldybė atlygins padarytą žalą miesto gyventojo sveikatai, kuris stuburą susilaužė gal net pačios Savivaldybės kieme? Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas pataria kiekvienam, patyrusiam traumą ir pasveikusiam, gydymo  išlaidų ieškoti draudimo kompanijose. Vedėjo žiniomis, dar nė viena draudimo kompanija nesikreipė į Savivaldybę susigrąžinti išmokos, nors apsidraudusių žmonių tarp susižalojusiųjų gatvėse tikrai esama.
Į viršų