Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė pažymėjo, kad bedarbių registracija padidėjo dvigubai.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Lina JUREVIČIŪTĖ

Valstybė  verčia vaikus atsisakyti savo neįgalių tėvų. Šią  žiaurią tiesą atskleidžia šiaulietis Tomas Saulutis (vardas ir pavardė pakeista). Prieš keletą metų sunkiai pasiligojus motinai šiaulietis metė darbą ir visą save atidavė motinos slaugai. „Mama – svarbiau už pinigus, todėl susiveržiau diržą ir pasiryžau išgyventi iš 315 litų per mėnesį mokamos socialinės pašalpos”, - sako vyras. Tačiau paaiškėjo, jog pasikeitus įstatymams vyriškis tapo skolingas valstybei, nes nepatenka į valstybės remiamų asmenų sąrašą ir turi valstybei susimokėti po 72 litus kiekvieną mėnesį vadinamųjų privalomųjų sveikatos draudimo įmokų. Vyras turi deklaruoti pajamas ir sumokėti 864 litus privalomų sveikatos draudimo įmokų vien už praėjusius metus. „Valdžia klampina mane į skolas ir verčia atsisakyti neįgalios mamos”, - kalba šiaulietis.

Pasikeitę  įstatymai pavertė skolininku

Tomas Saulutis pasakojo visą gyvenimą stengęsis būti sąžiningas sau ir savo šaliai. Be didelių apmąstymų ir nuoskaudų prieš keletą metų vyras priėmė likimo mestą išbandymą – mamos ligą. Ištikęs insultas šiauliečio motiną paralyžiavo ir „paguldė” ant patalo. Vyras metė darbą ir pasiryžo slaugyti savimi nebegalinčią pasirūpinti mamą.

„Mane mama taip išauklėjo. Nuolat kartojo, kad turiu būti doras, sąžiningas žmogus ir senatvėje rūpintis savo tėvais. Mamai rimtai susirgus pamačiau, kad ir dirbti, ir ją slaugyti fiziškai nespėju, todėl mečiau darbą ir pasiryžau išgyventi iš vos 315 litų per mėnesį skiriamos socialinės pašalpos. Tokią situaciją priėmiau kaip man mestą gyvenimo iššūkį, todėl niekam nesiskundžiau ir nieko neprašiau”, - pasakojo šiaulietis.

Šiemet, prasidėjus gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo laikotarpiui, daugelis žmonių sužinojo tapę skolininkais. Išgirdęs pasipiktinusių žmonių istorijas, šiaulietis Tomas Saulutis kreipėsi į mokesčių inspekciją įsitikinti, kad jis nėra skolingas.

„Draugai ir pažįstami mane perspėjo, kad ir niekur nedirbantys žmonės paversti skolininkais. Pamaniau, kad aš skolininkas tikrai nebūsiu. Juk slaugau mamą, už tai gaunu socialinę pašalpą. Maniau, kad mūsų šalies mokestinė sistema negali būti tokia bloga, jog apmokestintų ir tuos žmones, kurie ir taip likimo nuskriausti. Ir vis dėlto nuėjau į mokesčių inspekciją – vardan šventos ramybės. Tam, kad įsitikinčiau, jog tikrai nesu valstybei skolingas. Ir ką jūs manote? Aš, kaip ir kiti neregistruoti bedarbiai, už praėjusius metus valstybei esu skolingas 864 litus privalomojo sveikatos draudimo įmokų”, - sakė vyriškis.

Mokesčių  inspekcijos darbuotojams vyriškis paaiškino savo situaciją. Inspektoriai rekomendavo kol kas įmokų nemokėti ir mokesčių inspekcijai pristatyti pažymas apie pajamas iš Socialinės paramos skyriaus. Tada jie aiškinsis, reikia šiauliečiui mokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, ar nereikia.

Teisybės ieškantis vyras prisiminė, kad kažkas jam patarė, jog paprasčiausia šią  problemų būtų išspręsti, jei jis užsiregistruotų  Darbo biržoje ir taptų oficialiu bedarbių. „Kas iš  to, kad tapsiu oficialiu bedarbiu, dirbti aš vis tiek negalėsiu, nes mamai reikia nuolatinės priežiūros. Be to, jei tapsiu oficialiu bedarbiu, Socialinės paramos skyrius man nebemokės ir taip varganos socialinės paramos”, - teigia šiaulietis.

Socialinė  pašalpa nesuteikia socialinių  garantijų?

Skolininku paversto šiauliečio istoriją papasakojome Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojai Irenai Kiurienei. Pavaduotoja paaiškino, jog iš tiesų 315 litų per mėnesį pašalpa gali būti mokama žmogui, slaugančiam šeimos narį. Tai minimali išmoka žmogui, kuris slaugydamas savo šeimos narį negali dirbti. Tačiau, anot I. Kiurienės, tokia socialinė pašalpa nesuteikia socialinių garantijų.

„Socialinės garantijos ligonį slaugančiam žmogui suteikiamos tada, tai ligoniui nustatytas nuolatinės globos poreikis ir jį slaugantis asmuo paskiriamas jo globėju arba rūpintoju. Tokiu atveju globėjui ar rūpintojui skaičiuojamas darbo stažas, žmogus draudžiamas valstybės lėšomis. Tai yra, jam nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų”, - paaiškino I. Kiurienė.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė  „Šiaulių naujienoms” pateikė kriterijus, kuriuos atitinkantys žmonės neturi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Valstybės lėšomis draudžiamas vienas iš tėvų (globėjas ar rūpintojas), kuris namuose slaugo neįgalų vaiką arba žmogų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis.

Z. Brazaitienė  paaiškina, kad informaciją apie asmens draustumą privalomuoju sveikatos draudimu teikia teritorinės ligonių kasos, todėl žmogus, norintis sužinoti, ar jis draustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi kreiptis į teritorines ligonių kasas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys „Šiaulių naujienoms” atsakė, kad teritorinės ligonių kasos žmogui gali pasakyti tik „taip” arba „ne” - draustas žmogus, ar ne. O šį mokestį administruoja mokesčių inspekcija.

„Mokesčių inspekcijos atstovai paprašė pateikti pažymas apie gaunamas pajamas ir pažymą iš teritorinės ligonių kasos. Pateiksiu pažymas ir lauksiu, kaip šis klausimas išsispręs”, - pranešė šiaulietis.

Nedirbantys šiauliečiai suskubo registruotis Darbo biržoje

Sužinoję, jog pasikeitus įstatymams privalomojo sveikatos draudimo įmokas liko skolingi nedirbantys ir Darbo biržoje neregistruoti bedarbiai, žmonės tiesiog apgulė Šiaulių darbo biržą.

„Per vasario ir kovo mėnesius kasdien užregistruodavome po 75-80 bedarbių, o jau nuo kovo 29-osios kasdien užregistruojame maždaug po 150 bedarbių. Galiu drąsiai teigti, jog bedarbių registracija dvigubai padidėjo būtent dėl to, kad žmonės sužinojo esantys skolingi valstybei privalomojo sveikatos draudimo įmokas”, - sakė Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė.

Anot Šiaulių  darbo biržos direktorės, žmonės neslėpdami piktinasi įstatymų pakeitimais ir savo nepasitenkinimą išlieja Darbo biržoje.

„Pusė besiregistruojančių nė nebando slėpti, kad jie turi pajamų šaltinį ir darbo jiems tikrai nereikia. Mūsų žmonės apkraunami darbu, kuris realiai neduos rezultato. Bijau, kad vėl grįšime į tuos laikus, kai Darbo biržoje registruoti darbuotojai eis pas siunčiamą darbdavį su saldainių dėžute ir prašys darbo biržą informuoti, jog atsiųstas darbuotojas netinka. Gaila, kad tokius nesusipratimus sukelia ne kas kitas, o įstatymų pakeitimai”, - apgailestavo G. Kuprevičienė.

Šiaulių darbo biržos direktorė mano, kad privalomo sveikatos draudimo įmokų sukeltas bedarbių registracijos bumas turėtų tęstis šį ir dar kitą mėnesį. 
 


Į viršų