Lina JUREVIČIŪTĖ

Žolėse ir žmogaus sveikatai pavojingose piktžolėse skandinamas miestas nori nenori dar kartą verčia prisiminti, kokie „specialistai” dirba Šiaulių miesto savivaldybėje. Net ir lietuvių liaudies išmintis sako, kad ratus reikia taisyti žiemą ir taip iš anksto ruoštis vasaros darbams. Tačiau panašu, jog vasara, kaip ir kiti metų laikai, Savivaldybės valdininkams ir šiemet atėjo staiga, netikėtai ir nelauktai. Nejaugi Savivaldybės valdininkai nežinojo, kad šiltuoju metų laikotarpiu būtina šienauti žolę? Saugant šiauliečių sveikatą, būtina naikinti metų metais mieste vešinčias žmogaus sveikatai pavojingas piktžoles – Sosnovskio barščius, kurias šiauliečiai dar vadina Sibiro barščiais.

Žinojo valdininkai, žinojo. Tačiau nejaugi prisipažins, kad neūkiškai mieste tvarkosi, todėl rado naują pasiteisinimą – stringa viešieji konkursai. Niekam ne paslaptis, kad valdininkai labai dažnai randa ant ko visus šunis sukarti ir beveik niekada neprisipažįsta patingėję, suklydę, pražiopsoję ar kitaip prisidirbę. Dar visai neseniai bene populiariausias valdininkų atsakymas buvo „nėra pinigų“. Kadangi šiemet biudžetas surenkamas ir netgi su kaupu, toks pasiteisinimas tik prajuokintų liaudį, todėl dabar neūkiškumas „nurašomas” viešiesiems konkursams. 

Tačiau ne kas kitas, o tie patys valdininkai ir organizuoja viešuosius konkursus. Ir nors viešųjų konkursų esmė yra optimaliausiai panaudoti Savivaldybės pinigus perkant miestui būtinas prekes ar paslaugas, tačiau vis dažniau išgirstame, kaip valdininkai įsivelia į įvairiausius skandalus, susijusius su viešaisiais konkursais. Tačiau šį kartą nesileisiu į kalbas, kiek ir kurio valdininko kišenės papilnėjo derintis su viešųjų konkursų dalyviais. Norėtųsi pakalbėti apie kiek paprastesnes ir akivaizdžias valdininkų kliurkas organizuojant viešuosius konkursus.

Birželis jau baigia įpusėti, o Šiaulių miesto žalieji plotai šiemet dar nematė dalgio. Panašu, kad minkštuose Savivaldybės krėsluose sėdintys valdininkai nežino elementarių gamtos dėsnių. Pavasarį, nutirpus sniegui ir saulutei šviečiant vis skaisčiau, sudygsta žolytė, kuri vis auga ir stiebiasi aukštyn. Be to, kad sužėlusi žolė gadina miesto vaizdą ir iš gėdos verčia rausti prieš miesto svečius, gerokai peraugusi žolė kelia pavojų ir žmonių sveikatai. Žolėje veisiasi rimtas ligas galinčios sukelti erkės. Maža to, aukšta žolė trukdo eismui, nes per ją nesimato priešais atvažiuojančių automobilių. Ypač didelį pavojų žolė kelia tose gatvėse, kurių eismo juostas dalija žalia juosta. Norėdamas apsisukti ar pasisukti sankryžoje, vairuotojas privalo gerai ištempti kaklą, kad pamatytų kita eismo juosta priešais atvažiuojantį automobilį.

Tačiau žolės pjovėjai neskuba tvarkyti ir gražinti miesto, nes Savivaldybės klerkai nesugebėjo laiku suorganizuoti konkurso, pasirašyti sutarčių ir priversti žolės pjovėjus imtis darbo. Valdininkai teisinasi, kad žolės šienavimas mieste vėluoja ne dėl jų, o dėl konkursą laimėjusios bendrovės kaltės, tačiau prispausti į kampą valdininkai prisipažįsta, jog galėjo „susisukti” ir greičiau.

Dar įdomesnė  istorija, susijusi su Savivaldybės valdininkų organizuojamais viešaisiais konkursais, Sosnovskio barščių naikintojų  atranka. Tiesa, konkursas šios piktžolės naikinimui buvo skelbtas pernai, tačiau rezultatas geriausiai matyti šiemet. O istorija gan keista, privertusi juoktis pro ašaras ne vieną šiaulietį.

Pernai Šiaulių  miesto savivaldybė nusprendė rimtai užsiimti žmogaus sveikatai kenksmingos piktžolės naikinimu ir, pamaniusi, kad žolės pjovėjams ši užduotis per sunki, nusprendė suorganizuoti atskirą konkursą. Konkursą laimėjo pigiausiai Sosnovskio barščius išnaikinti pasisiūliusi bendrovė „Želvena“. Juokėsi tada šiauliečiai, kad kiekvieną piktžolę mieste atskira bendrovė naikins. Tačiau Savivaldybės valdininkai į šį reikalą žiūrėjo labai rimtai. Esą konkursą laimėjusi bendrovė paruošė visą planą, kaip naikins Sosnovskio barščius. Nors valdininkai nedrįso įvardyti sumos, kuri sumokėta barščių naikintojams, tačiau prasitarė, kad iš miesto biudžeto galėjo būti atseikėta ne mažiau kaip 10 tūkstančių litų.

Ar piktžolių  naikintojai žolę išnaikino? Akivaizdu, jog ne. Kvartaluose netoli Tilžės ir Spindulio bei Tilžės ir Purienų gatvių sankryžų Sosnovskio barščiai veši ir nepanašu, kad šiemet jų mažiau nei pernai ar užpernai, ar dar ankstesniais metais.

Kalbant apie viešuosius konkursus ir netvarką mieste nuodėmė būtų  nepaminėti senojo viaduko renovacijos. Šalies valdžia Savivaldybei jau seniai pažadėjo reikalingus milijonus senajam viadukui renovuoti, tačiau panašu, kad renovacija anksčiausiai prasidės tik rudenį. Protingi ir organizuoti žmonės kelius bei statinius stengiasi suspėti renovuoti šiltuoju sezonu – meteorologinės sąlygos palankesnės ir dėl to rezultatas, sako, būna geresnis. Tačiau Šiaulių valdininkams tai - nė motais. Aiškėja, jog ir šiuo klausimu koją valdininkams pakišo... viešasis konkursas. Pasirodo, konkursas viaduko remontui turėjo būti paskelbtas dar praėjusią žiemą, tačiau iki šiol dar neaišku, kas remontuos viaduką, nors ir vasara baigia įsibėgėti. O kur dar visos konkursų biurokratinės procedūros. Ne tik ruduo, bet ir žiema su tokiomis valdininkų „apsukomis” gali ateiti. 

O juk galėtų  valdininkai atvirai ir nuoširdžiai liaudžiai prisipažinti: patingėjome, pražiopsojome, nosį krapštėme ir dėl to turime apleistą bei netvarkomą miestą. Bent jau už nuoširdumą ir atvirą prisipažinimą žmonės gerbtų. Ir nereikėtų kaltinti miesto biudžeto, viešųjų konkursų ar ieškoti kitų atpirkimo ožių.
Į viršų