Mykolas DEIKUS
Šiaulių savivaldybės švietimo valdininkai mėgino apdumti politikų akis arba „susipyko“ su skaičiais. Nors mėginta įtikinėti, kad kuriant naujus etatus biudžetinėje įstaigoje „Paslauga“ miestas sutaupys, skaičiai rodo priešingai.

Ką nutyli valdininkai

Šiandien Šiaulių miesto taryboje tarp kelių dešimčių sprendimų projektų siūloma biudžetinėje įstaigoje „Paslauga“ sukurti du naujus buhalterių etatus. Esą etatai kuriami todėl, kad prašo trys ikimokyklinio ugdymo įstaigos: „Kregždutė“, „Salduvė“ ir Logopedinis lopšelis-darželis. Šios ikimokyklinės įstaigos neva atleidžiančios savo buhalterius ir prašančios buhalterijas tvarkyti centralizuotai.

Tačiau Tarybos nariams pateiktame aiškinamajame rašte nutylima, kad parašyti prašymus iš esmės privertė pati Savivaldybė, nors ir netiesiogiai. Po to, kai ikimokyklinių įstaigų buhalteriams buvo sumažinti koeficientai, maždaug trečdaliu sumažinti atlyginimai, lopšelio-darželio buhalterės uždirba ne daugiau už pardavėjas. Tad buhalterės pakėlė sparnus. Tačiau tai – dar ne viskas.

„Išprievartavo“ rašyti prašymus

Švietimo valdininkai nutyli ir tai, kad minėtos trys įstaigos nebeturi pinigų į darbą priimti naujus buhalterius.

Lopšelio-darželio „Kregždutė“ direktorė Ona Ramanauskienė sako, kad geriau mokamą darbą susiradusiai buhalterei teko išmokėti keturių mėnesių išeitinę kompensaciją bei pinigus už nepanaudotas atostogas. Be to, iš darbo išėjo dar kelios pensinio amžiaus darbuotojos. O pinigų atlyginimams miesto biudžete numatyta dešimčiai mėnesių.

Lėšų išeitinėms kompensacijoms Savivaldybės administracija nedavė.

O. Ramanauskienė sako, jog paprasčiausiai nebeliko pinigų naujai buhalterei priimti į darbą. O be buhalterijos įstaiga dirbti negali. Tad kas beliko daryti, jei ne nuolankiai prašyti Savivaldybės?

Tačiau ir tai – dar ne viskas, nes džiaugsmingai prašymus priėmę valdininkai nusprendė „pagudrauti“ su skaičiais.

Savivaldybė sutaupo?

„Savivaldybės tarybos sprendimui įgyvendinti 2010 metams bus reikalingos Savivaldybės biudžeto lėšos dviejų darbo vietų įkūrimui: darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms – 74,8 tūkstančio litų, ryšio paslaugoms ir  kompiuterinei technikai – 6,8 tūkstančio litų. Lopšeliuose-darželiuose bus panaikinti trys finansininkų etatai, kuriems išlaikyti per metus reikėtų 103,24 tūkstančio litų“, - rašoma biudžetinės įstaigos „Paslauga“ direktoriaus Povilo Vaitiekaičio rengtame aiškinamajame rašte.

Galima pradėti šaukti valio, kad Savivaldybė pagaliau ėmė taupyti. Tačiau – neskubėkime.

Išeina brangiau

„Iš tiesų pernai trijų ikimokyklinių įstaigų buhalteriai kainavo 103 tūkstančius litų. Tačiau tada  bazinė mėnesinė alga buvo – 128 litai. Šiemet sumažėjo ir bazinė alga, ir koeficientai – iš viso apie trisdešimt procentų, todėl trims buhalteriams išlaikyti visus metus būtų užtekę 70 tūkstančių litų“, - sako Seimo narys Edvardas Žakaris.

Politiko žodžiais, dviejų „Paslaugos“ buhalterių atlyginimai – apie 75 tūkstančiai litų – paskaičiuoti  tik dešimčiai mėnesių. Taigi visiems metams išeina apie 90 tūkstančių litų. „Tai kur čia sutaupymas?“ - klausia politikas.

Beje, dar reikia pridėti beveik septynis tūkstančius litų naujai kompiuterinei įrangai pirkti (įdomu, kodėl nebetinka kompiuteriai, kuriais dirbo ikimokyklinių įstaigų buhalterės?)

E. Žakario įsitikinimu, būtų paprasčiau, jeigu Savivaldybė būtų skyrusi pinigų išeitinėms kompensacijoms.

Pasikalbėti su „Paslaugos“ vadovu nepavyko – telefonu atsiliepinėjusi administratorė vis kartojo, kad direktorius išvykęs ir turi parvykti, bet taip ir „neparvyko“.

Tikslas – perimti viešuosius pirkimus

Seimo nario E. Žakario žodžiais, minėtų ikimokyklinių įstaigų vadovės dar gerai nesuvokia, kokį žingsnį žengė ir ateityje pasigailės. Politiko įsitikinimu, ikimokyklinių įstaigų buhalterijos centralizuojamos tam, kad pateisintų nežinia kuo užsiimančią biudžetinę įstaigą „Paslauga“. Manoma, kad centralizavus buhalterijas, kitas žingsnis – į vienas rankas paimti visus viešuosius pirkimus. Politikas svarsto, ar iš to kai kas nemato ir asmeninės naudos.

„Keistas Savivaldybės noras centralizuoti, kai valstybės politika – decentralizacija. Reikėtų pasimokyti iš Kauno, kuris paskutinis vis dėlto pamatė, kad decentralizacija naudinga, ir šį žingsnį žengė nuo šių metų sausio“, - sako E. Žakaris.

 

 

Į viršų