Imunologei Vandai Burneikienei teko ne tik rūpintis žmonių skiepijimu, bet ir laistyti nesunaudotą vakciną lauk, kai dešimties dozių flakonas lieka nesunaudotas. 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.  
 
Zita KATKIENĖ
„Buvo vakar, bet aktualu ir šiandien”, - į taip pavadintą konferenciją, skirtą gripo aktualijoms, vykusią Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre, vyko ir Asmens sveikatos priežiūros centro imunologė Vanda Burneikienė. Medikei buvo svarbiausia išsiaiškinti, kaip elgtis su nesunaudota vakcina nuo kiaulių gripo, kuri į Šiaulius buvo pristatyta jau atslūgus gripo pandemijai. Nepanaudota liko  daugiau nei pusė vakcinos. Neslepia V. Burneikienė, jog dalį vakcinos teko atskiesti ir išlaistyti. O didžioji dalis - po dešimt dozių fasuotos vakcinos buteliukai gali sulaukti ir lapkričio mėnesio, kai pasibaigs vakcinos tinkamumo vartoti laikas. 
 
Sergančiųjų daugėja
 
Konferencijoje, skirtoje gripo aktualijoms, pasak V. Burneikienės, apžvelgtas gripo epidemijos šleifas, nusidriekęs per Lietuvą. Lietuvoje nuo praėjusių metų birželio mėnesio, kai šalis paskelbta pasaulinės naujojo gripo A(H1N1)v pandemijos zona, iki šių metų vasario mėnesio buvo patvirtinti 807 susirgimai naujuoju gripu. Užregistruoti 23 mirties atvejai nuo pandeminio gripo. Šiauliuose mirė vienas žmogus - jauna moteris. 
 
Šiuo metu visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, daugėja sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis. Tačiau ir į poliklinikas, ir į ligonines pagalbos kreipiasi mažiau žmonių. Šiaulių gydymo įstaigose sergančiųjų gripu taip pat daugėja.   
 
Iki vasario pabaigos daugiausia užkrečiamomis ligomis ir gripu sergama buvo Šiauliuose - apie 60 atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų. Bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumas mažesnis - apie 48 atvejai 10-čiai tūkstančių gyventojų. 
 
Daugiausiai naujuoju gripu sirgo jauni žmonės - nuo 20 iki 29-erių metų. Antroji grupė - 10-19 metų jaunimas. Vyresni nei 60 metų žmonės pandeminiu gripu sirgo labai mažai. Nes šie žmonės, pasak specialistės, jau turėjo kontaktą su panašaus štamo gipu ir naujasis gripas jiems jau nėra pavojingas. 
 
Pastebėta, jog daugiausiai naujuoju gripu buvo užsikrėsta kelionėse, o ypač viešint Ispanijoje. Iš Meksikos pradėjęs kelią naujasis gripas kirto JAV, Kanadą ir pateko į Ispaniją. Kai epideminis lygis buvo užfiksuotas 120-yje šalių, o tai nutiko praėjusių metų birželio 11 dieną, buvo paskelbta pasaulinė gripo epidemija - pandemija. Iš visų išskirtų virusų pandeminis A(H1N1)v gripo virusas sudaro didžiausią dalį. Tačiau, anot V. Burneikienės, sirgo žmonės ir sezoniniu gripu, tik daug mažiau. Pastebėta ir tai, jog apie 20 proc. užsienyje sirgusiųjų pandeminiu gripu sirgo besimptome forma. 
 
Geriausia apsauga vakcina - ignoruojama
 
Epidemiologų pranašauta antroji kiaulių gripo banga, panašu, bliūkšta it muilo burbulas. V. Burneikienė sako, jog mokslininkai išvadas pateikė stebėdami pandeminio gripo kelią. Buvo pastebėta, kad po pusės metų plūstelėjo antra naujojo gripo banga Anglijoje. Tačiau žmonės labai aktyviai skiepijosi, todėl liūdnų pasekmių, kokių būta per pirmąjį pakilimą, išvengta. 
 
Tad ir į Lietuvą atkeliavo vakcina nuo naujojo gripo A(H1N1)v. Atkeliavo, kaip žinome, tada, kai epidemija buvo pasibaigusi. Nors epidemiologai tikino, kad ateis antroji pandeminio gripo banga, kaip ir Anglijoje, tačiau žmonės, akivaizdu, nebuvo linkę tuo patikėti - skiepytis skubančiųjų buvo labai mažai. 
Gyventojai ir šiandien gali kreiptis į šeimos gydytoją ir įsirašyti į eilę vakcinai. Deja, V. Burneikienė pastebėjo, jog neretai būta tokių, kurie užsirašė skiepytis, tačiau skiepų kabinete taip ir nepasirodė. Tad tiksliai pasakyti, kiek žmonių paskiepyta, net ir imunologė nežino. Tačiau vakcinos dozių sunaudota apie 90. Ir tai - abiejų miesto pirminės sveikatos priežiūros centrų pacientams. Tuo atveju, kai žmogus neatėjo skiepytis, nors buvo užsirašęs, jam skirtą vakciną teko išlaistyti lauk. Nes vakcina supilstyta po dešimt dozių. Atidaryto flakono kitai dienai palikti negalima, tad ir tenka vakciną sunaikinti. „Atskiedėm vandeniu ir išlaistėme”, - sako medikė ir prašo žmonių didesnio atsakingumo. Juk laistomi, anot V. Burneikienės, ne svetimi, o visų mūsų pinigai.
 
Likusios vakcinos galiojimo laikas baigiasi lapkričio mėnesį. V. Burneikienė ragina žmones nenumoti ranka, bet pasiskiepyti, nes šios vakcinos dėka imunitetas įgyjamas visam gripo sezonui, tad kitais metais prasidėjus gripo sezonui bus galima gyventi ramiai. Juolab, kad šį pavasarį skiepijama nemokamai. Nežinia, kaip bus rudenį. 
 
Asmens higiena ir skiepai, anot V. Burneikienės, geriausia apsauga nuo gripo. Naujojoje gripo vakcinos sudėtyje irgi bus tas pats naujojo gripo komponentas H1N1, nuo kurio skiepijama šiais metais. Tad baimintis, kad pasikeis gripo štamas, pasak V. Burneikienės, tikrai nereikia. Visada dvejus metus sezoninio gripo vakcina gaminama ta pati, tad ir šį kartą - ne išimtis. Žinant, jog kiaulių gripą lydėjo sunkios plaučių ligų komplikacijos, nuo kurių ir apsaugo vakcina, abejojančiųjų turėtų sumažėti. 
 
Bet mūsų žmonės, pastebi medikė, labiau linkę rizikuoti, nei apsidrausti. Seniai gyventojai skiepijami ir vakcina, kuri saugo nuo visų mikrobų, besikaupiančių nosiaryklėje, tačiau mūsų žmonės skiepijasi retai. Nors skiepytis reikia tik kartą gyvenime ir visą likusį amžių galima būtų gyventi nesibaiminant, kad nuolat kamuos ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos, ir ši galimybė mūsų žmonių nesudomina. „Aš pati pasiskiepijau ir labai džiaugiuosi, nes vakcinos kaina išaugo iki 76 litų”, - leidžiame girti medikei vakciną, saugančią mūsų sveikatą. Nes viliamės, kad žmonės patys supranta, kas jiems naudinga ir kokiomis priemonėmis geriausia saugotis nuo peršalimo ligų bei virusinių infekcijų. 


Į viršų