Iš Kroatijos vaistų sandėlių paštu keliaujantys medikamentai - neregistruoti Lietuvoje ir vaistinėse nepardavinėjami. 
Vadimo SIMUTKINO nuotr. 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Zita KATKIENĖ
Apie jus žinoma viskas:  kokiomis ligomis sergi, ką valgai, su kuo miegi... Panašiai pasijuto šiaulietis Stanislovas Stasaitis, nes jam paskambinusi mergina ėmė siūlyti vaistus, tinkamus jam, nors tokių žmogus ir  nevartojo.  „Tik gydytoja gali žinoti, kuo aš sergu, o ne telefonu paskambinusi nepažįstama moteris”, - piktinasi šiaulietis, sulaukęs dviejų vaistų pakuočių ir nežinantis, kaip šį nepageidaujamų vaistų srautą nutraukti.  
 
Vaistai įsiūlyti telefonu
 
Sulaukęs netikėto skambučio Gvazdikų tako gyventojas Stanislovas Stasaitis kiek nustebo - jam buvo siūloma įsigyti anksčiau nenaudotų vaistų „ArthroPrim”. Žmogus paaiškino, kad jis iki šiol nuo sąnarių vartoja „Artrostop” preparatą, tačiau gal ir norėtų išbandyti.
 
„Jie medikamentą visaip gyrė, sakė, kad gerina sąnarių darbą, gerina judėjimą, skatina kremzlių maitinimąsi ir atsinaujinimą. Pasakojo ir apie tai, kad medikamentai mažina sąnarių sustingimą, gerina judėjimą ir sąnarių atsparumą, padeda pašalinti sąnarių skausmą”, - pasakoja S. Stasaitis. Visos šios bėdos ir vargina žmogų. Ir jau ne pirmus metus. Tad ir norisi, pasak S. Stasaičio, išbandyti viską, kas tik ką pasiūlo. 
 
„Aš sutikau ir dėl to, jog buvo sakoma, kad preparato galėsiu daugiau nepirkti - čia tik išbandymui”, - prisimena šiaulietis. 
 
Netrukus ir sulaukė bandomosios medikamentų siuntos - 60 tablečių „ArthroPrim” pakuotės į namus.
 
„Aš vaistus parodžiau ir vaistininkei, tai ši sakė, kad tokiais vaistais vaistinės neprekiauja, todėl ji nieko apie juos negali pasakyti”, - pasakoja S. Stasaitis.
 
Dar viena siunta
 
Šios vaistų siuntos šiaulietis sakosi ir neišmėginęs, nes dar turėjo gydytojos išrašytų vaistų. Bet mėnesio pabaigoje jis ir vėl pašto dėžutėje randa pašto voką su vaistais. Voke - ir lydraštis su maloniu kreipiniu: „Gerb. Pone Stasaiti, noriu Jus pasveikinti, kad nusprendėte rūpintis savo sąnariais. Esu įsitikinęs, kad vartodami mūsų preparatą „ArthroPrim” jausitės puikiai...” Ir toliau aprašymas apie tai, koks puikus ir visagalintis yra šis preparatas, kurį vartodamas žmogus geriau pasijunta jau po 4-6 savaičių, o optimalų poveikį pajuntąs jau po 2-3 mėnesių. Taigi ne taip jau mažai reikės vaistų suvartoti, kol norimo rezultato sulauksi. Tačiau niekas nepasako to, kiek bus pakenkta žmogaus organizmui, nes juk kiekvienas vaistas turi ir šalutinį poveikį.  
 
Vaistų lydraštyje primenama ir tai, jog „tik reguliariai vartodami „ArthroPrim” tinkamai pasirūpinsite savo sąnariais”. Ir tuo, žinoma, pasirūpino vaistų tiekėjai „Helvetia Apotheke”, nes būtent jie nuo šiol kas 20 dienų pažada pristatyti po 60 tablečių pakuotę į namus už palankią kainą - 44,70 Lt. Ir tai - tik mažiausia dienos dozė - rekomenduojama gerti po tris tabletes. Rekomenduojama, tiesa, žmogui pagalvoti ir apsispręsti. O nusprendus padidinti dozę arba užsisakyti didesnį kiekį kitiems šeimos nariams. Tokiu atveju vaistų tiekėjai siūlo didesnes nuolaidas. „Neatsisakykite galimybės sutaupyti daugiau - paskambinkite į klientų aptarnavimo skyrių tuojau pat”, - raginama lydraštyje. 
 
Būtent šia galimybe ir nusprendė pasinaudoti S. Stasaitis. Tačiau žmogus norėjo ne daugiau užsisakyti vaistų ir taip „sutaupyti”, kaip ragino patiklių pirkėjų medžiotojai. Žmogus norėjo visai atsisakyti tų vaistų. „Aš jų nevartoju, nes geriu kitus. O jie jau antrą pakuotę atsiunčia”, - piktinasi žmogus.
S. Stasaitis skambino nurodyti telefonu į Klientų aptarnavimo skyrių, tačiau prisiskambinti taip ir nepavyksta - vis atsiliepia autoatsakiklis. Šiaulietis nori ne tik nutraukti nesibaigiantį nereikalingų vaistų srautą. Jis nori ir išsiaiškinti, iš kur „Helvetia Apotheke”, siuntinėjanti vaistus, gavo jo telefono numerį. O labiausiai žmogui neramu dėl to, iš kur farmacininkai sužinojo, kad jis, eilinis Šiaulių gyventojas, turi problemų dėl sąnarių. Kas apie jo sveikatos būklę galėjo suteikti informaciją vaistais prekiaujančiai įmonei? - piktinasi žmogus. 
 
Jei nenorit - reikia grąžinti
 
„Šiaulių naujienos” skambina lydraštyje nurodytu Klientų aptarnavimo skyriaus telefonu. Atsiliepia skyriaus darbuotoja Laima Linstrium. „Mes tik klientus aptarnaujame”, - paaiškina darbuotoja paklausta, iš kur sužinotas telefono numeris, kuriuo šiauliečiui įsiūlyti vaistai.
 
„Mes žmonėms neskambiname - skambina „Lietuvos telemerketingas”, - paaiškina Laima. 
 
Ir moteris priduria, jog iš „Telemarketingo” gavę užsakymus rūpinasi, kad užsakymai pasiektų klientą. „Vaistus siunčiame ne mes, vaistai siunčiami iš Kroatijos vaistų sandėlių”, - dėsto Vilniuje esančio Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotoja. 
 
Patikrinusi šiauliečio Stanislovo Stasaičio užsakymą, L. Linstrium patikina, kad žmogus yra  gavęs du užsakymus, kurie jam jau pristatyti. Tačiau šiuo metu iš Kroatijos jau siunčiamas trečias užsakymas, kurio sustabdyti, pasak darbuotojos, jau negalima. Tačiau pats klientas, jei nebenori vaistų, gali juos grąžinti atgal ir užsakymą nutraukti. 
 
Kreipiamės ir į „Telemarketingą”, tikėdamiesi sužinoti, iš kokių šaltinių jie semia žmogaus asmeninius duomenis - ne tik telefono numerį, bet gauna net ir informaciją apie žmogaus sveikatos būklę bei vartojamus vaistus. Deja, telefonu kalbėti su žurnaliste darbuotoja atsisako - ji pasiūlo klausimus pateikti paštu. „Ką aš žinau, gal jūs - visai ne žurnalistė”, - pareiškė „Telemarketingo” darbuotoja tarsi būtų draudžiama kalbėti su kitų profesijų atstovais.
 
Siūlymai - tik pagal sutikimą
 
Ar šiuo atveju, kai naudojami ne tik žmogaus duomenys - telefono numeris, bet ir informacija apie žmogaus sveikatos būklę, neturėtų susidomėti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija? To klausiame inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto Augusto Gadeikio.
Fizinių asmenų asmens duomenys, anot A. Gadeikio, Lietuvoje yra tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Todėl jei prašymą pirkti prekę ar kokį kitą rinkodaros pasiūlymą gavote telefono skambučiu ar SMS žinute, elektroniniu paštu, patariama būtinai prisiminti, ar davėte sutikimą naudoti šiuos duomenis kitais atvejais. Gali būti, anot A. Gadeikio, kad sutikimą naudoti duomenis žmonės suteikė dalyvaudami akcijose, žaidimuose, pildydami kokią anketą. 
 
Tačiau jei žmogus neprisimena, kad kam nors būtų davęs sutikimą naudoti savo duomenis,  patariama kreiptis į prekių siuntėją ir prašyti paaiškinti, iš kokių šaltinių gauti asmens duomenys. Patariama išsiaiškinti ne tik tai, iš kokių šaltinių gauti duomenys, bet ir tai, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams buvo teikiami bent per pastaruosius vienerius metus. 
 
Nebenorėdamas gauti siunčiamų prekių ar kitų panašių pasiūlymų, pasak A. Gadeikio, gavėjas gali pareikalauti nutraukti nepageidaujamos informacijos ar prekių siuntimą ir net nenurodyti motyvų. Nusikaltimas būtų, jei informacija ar prekės būtų siunčiamos nenurodant atgalinio adreso.
 
Kiekvienas asmuo turi teisę atšaukti anksčiau duotą sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais. Motyvų aiškinti taip pat niekam nereikia. Ir tai, anot A. Gadeikio, turi būti padaryta nemokamai, o apie asmens duomenų tvarkymo veiksmus turi būti informuoti duomenų gavėjai. 
Jei nesulaukiate norimo atsakymo ar sprendimų, patariama kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri, pasak A. Gadeikio, sulaukia ne tik skundų dėl savavališkai naudojamų asmens duomenų, bet ir pranešimų apie tai, kad siūlomi pirkti neteisėtai sudaryti elektroninio pašto adresai ar telefonų numeriai tiems, kurie siūlo savo prekes ar paslaugas. Tokių duomenų sudarymas  ir šiose neteisėtose duomenų bazėse esančių kontaktų naudojimas yra administracinės tvarkos pažeidimas. O tokią veiklą vykdantys asmenys, pasak A. Gadeikio, turi būti baudžiami.
 
Net ir tie duomenys, kurie skelbiami viešai, turėtų būti apsaugoti. Labai svarbu pasirūpinti, kad kompiuterinės programos automatiniu būdu tų duomenų nekopijuotų ir nekurtų naujų duomenų bazių. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Augustinas Gadeikis pataria stropiai saugoti savo asmens duomenis ir visada aiškintis, iš kokių šaltinių jie gauti.


Į viršų