Smūgis keliu vaikui į dantis „Romuvos“ gimnazijos direktoriui Vytautui Giedraičiui – ne smurtas?
Redakcijos archyvo nuotr.








Asta VOLKOVAITĖ
Išleidę vaiką į mokyklą negalite būti tikri, kad sulauksite sveiko ir gyvo. Dainų gatvėje esančioje „Romuvos” gimnazijoje septyniolikmetis moksleivis sulaukė spyrio į veidą. Smūgis buvo toks stiprus, kad ne tik praskeltos lūpos, bet ir nulaužtas dantis. Nors mokykla atsako už vaiko saugumą, „Romuvos” gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis, minėtą įvykį vadinantis nelaimingu atsitikimu tikina, kad tėvai patys turėtų rūpintis vaikų saugumu. 
 
Nors už vaikus mokyklose atsakingi įstaigų vadovai, valdininkai rūpestį linkę permesti tėvams.
 
Tvarką palaiko... mokiniai
 
Įsivaizduokime situaciją, kad klasėje sėdi ne trisdešimt, o šešiasdešimt žmonių, pusė iš kurių – tėvai. Taip galima būtų suprasti valdininkų logiką, esą mokiniais rūpintis privalo tėvai.
Pagal valdininkų logiką, tėvai atsakingi ir už incidentą „Romuvos“ gimnazijoje.
 
Šeštadienį į policijos pareigūnus kreipėsi 44-erių metų gyventoja A. K. Moteris policijos pareigūnams pasakojo, kad ketvirtadienio popietę jos septyniolikmetis sūnus „Romuvos“ gimnazijoje sulaukė bendraamžio spyrio keliu į veidą. Nukentėjusysis, dėl nuskelto danties ir praskeltos lūpos sulaukęs būtinosios medikų pagalbos, gydosi namie. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
 
„Kol kas vyksta tyrimas, parašėme savo aktą, turime vaikų pasiaiškinimus. Nukentėjęs vaikas teigė, kad jis pirmas pastūmė bendraamžį. Pastumtasis atsisuko ir darė keliu judesį”, - pasakoja Šiaulių „Romuvos” gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis (tarsi būtų svarbu, kas pradėjo konfliktą, - red. past.). Plačiau komentuoti praėjusio ketvirtadienio įvykius švietimo įstaigos vadovas atsisakė. Esą tais reikalais užsiima policijos pareigūnai ir pabrėžia, kad „viskas” įvyko ne pamokų metu.
 
„Tai buvo pertrauka, ne pamokų metas”, - pareiškia V. Giedraitis. Ar minėtą įvykį matė nors vienas pedagogas? „Pedagogai neturėjo matyti”, - nukerta gimnazijos vadovas ir paaiškina, kad šioje švietimo įstaigoje budi tik mokiniai.
 
Muštynės – atsipalaidavimo būdas?
 
„Nėra budinčių mokytojų, yra budintys mokiniai, mokytojams tik yra priskirtos priežiūros zonos. Tąkart mokytoja išėjo pasiimti dienyno. Mūsų mokykla buvo apdrausta praėjusiais metais dėl netinkamų mokymo priemonių. Šitas draudimas nieko vertas, nes niekas negavo draudimo išmokų. Minėtas draudimas nieko nedavė, nes mokiniui susižalojus pertraukų metu jokios kompensacijos nebūtų galima tikėtis. Šeima pati turėtų apdrausti vaikus. Šiuo atveju žalą nukentėjusiam mokiniui turėtų atlyginti kita pusė”, - teigia V. Giedraitis.
 
Kokių priemonių kovoje su smurtu imasi „Romuvos” gimnazija? „O čia smurtas? Aš manau, kad tai daugiau buvo neatsargumas. Tai nebuvo muštynės. Paprasčiausiai vaikai... gal kitą kartą atsipalaidavę... Grįšime prie mokinio taisyklių. O ten parašyta, kad vaikai pertraukų metu turi nekelti pavojaus kitiems, elgtis atsargiai ir nesistumdyti”, - išvedžioja V. Giedraitis. Švietimo įstaigos vadovas pripažįsta, kad su vienu iš vaikų tėvų po įvykio dar nekalbėjo.
 
Mokykla apsidraudė pati
 
Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Bronislavas Rudys sako, kad praėjusiais metais gimnazija buvo apdrausta iš mokinių tėvelių 2 procentų gimnazijai skirto pajamų mokesčio. Pedagogas sako, kad nors draudimas ir veikė pertraukų metu, bet vis tiek gimnazijos apdrausti artimiausiu metu neplanuojama.
 
„Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad draudimas ne visada pasiteisina”, - pareiškia B. Rudys. Pedagogas sako, kad per tuos draudimo metus gimnazijoje buvo vos vienas nelaimingas atsitikimas, tad ekonominiu atžvilgiu – gimnazijos apdrausti neapsimoka.
 
Atsakingas mokyklos vadovas, bet rūpintis turi tėvai
 
„Mokiniui susižalojus per pertrauką pirmiausia reikėtų kreiptis į tos švietimo įstaigos direktorių. Mokyklos vadovas yra atsakingas už tai, kas vyksta šioje įstaigoje, - teigia Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė. - Viskam reikalingos lėšos. Neįsivaizduoju, nuo ko ta draudimo suma turėtų priklausyti. Švietimo įstatyme nėra parašyta, kad draudimas privalomas”. Valdininkė pareiškia, kad klausimas dėl mokyklų draudimo artimiausiu metu greičiausiai nebus svarstomas.
 
„Tėvai turi rūpintinis vaikų saugumu”, -  savo nuomonę apie vaikų saugumą dėsto V. Damskienė.
 
Reikėtų 15 milijonų litų?
 
„Klausimas dėl mokyklos draudimo iškeltas dar praėjusioje kadencijoje. Šis įstatymas numatytų ne tik mokinių, bet ir pedagogų draudimą. Diskusija itin virė dėl draudimo sumų, bet prie jos dar žadama grįžti”, - tvirtina Seimo narys Valerijus Simulik. Politikas sako, kad mokinio ar pedagogo nelaimės atveju didesnė atsakomybė būtų ne švietimo įstaigai, bet valstybei.
 
„Tai būtų pagalba šeimai, vaikui. Kol kas viskas yra svarstymo stadijoje. Diskusijoje dalyvavusios draudimo firmos, įvertinusios rizikas, suskaičiavimo, kad vienai mokyklai tas draudimas kainuotų iki tūkstančio litų per metus (Šiauliuose – apie trisdešimt tūkstančių, - red. past.). 
 
„Jeigu ta mokykla, kurioje įvyko minėtas nelaimingas atsitikimas, būtų apdrausta, tai nukentėjusiojo vaiko tėvai jau galėtų tikėtis pagalbos, stomatologo paslaugų ar dar kažko”, - mano V. Simulik. Seimo narys teigia, kad visoms šalies švietimo įstaigoms apdrausti, senais paskaičiavimais, reikėtų apie 15 milijonų litų.
 
„Tai turėtų būti valstybinis konkursas, nes nė viena mokykla negalėtų būti palikta likimo valiai arba tai turėtų būti tiksliniai pinigai,  Jeigu gautume pinigų, tai tą programą būtų galima įgyvendinti maždaug per pusmetį ir naujuosius mokslo metus pasitikti apdraustose mokyklose. Šis dalykas yra itin skausmingas, jį spręsti būtina, - pareiškia V. Simulik. 



Į viršų