Zita KATKIENĖ

Kai kyla įtarimų, kad šlubuoja vaiko širdelė, tėvai labai susirūpina. Ir nekeista - juk širdis ir yra tas organas, kuriam sutrikus gyvenimas bus ne tik sunkesnis, bet ir trumpesnis. Šiauliuose vaikų širdeles gydanti vienintelė kardiologė Vijolėta Savickienė įsitikinusi, jog būtinas Šiauliuose ne tik dar vienas vaikų kardiologas, bet ir didesnė šeimos gydytojų kompetencija ir atsakomybė. Deja, ne visada šeimos gydytojas moka skaityti širdies kardiogramą, pernelyg dažnai dėl skausmo krūtinėje vaikas siunčiamas kardiologo konsultacijai, nors paaiškėja, kad jį vargina skrandžio ar plaučių ligos. Vienintelė Šiaulių apskrities vaikų kardiologė tikėjosi sulaukti pastiprinimo -  libaniečio medicinos studijų studento, kuris medikų kalvėje buvo rengiamas dirbti Šiauliuose. Deja, Lietuvoje įgijęs diplomą studentas apsigalvojo ir nusprendė gydyti savo šalies vaikus. 

Kai šiaulietė Gražina (vardas pakeistas) sužinojo, kad trejų metukų sūnui įtariama širdies liga, labai susirūpino. „Šeimos gydytoja paaiškino, kad reikės čia pat, poliklinikoje, atlikti kardiogramą. Tyrimo reikėjo laukti beveik mėnesį”, - pasakoja trimečio mama. Sulaukusi eilės ir atlikusi tyrimą su širdies kardiograma rankose kreipėsi į kardiologą. Čia buvo paaiškinta, kad tyrimas - neteisingas, reikės atlikti kitą tyrimą. Vėl teko kreiptis į šeimos gydytoją ir ši vėl paaiškino, kad bus įrašyta į eilę tyrimui atlikti.

„Bet juk aš jau mėnesį laukiau”, - pasipiktino moteris ir kategoriškai atsisakė laukti dar mėnesį. Ypač, kai tenga gyventi su nerimu, kai kasdien neapleidžia mintis: „Gal vaikas rimtai serga?” Tyrimas, tiesa, buvo atliktas be eilės, tačiau apėmė nerimas: gal Moters ir vaiko klinikoje dirbančiai kardiologei nepakanka įrangos, kad siunčia ligonį tirtis atgal į polikliniką?..

Moters ir vaiko klinikos Konsultacinės poliklinikos vaikų kardiologės konsultacijos prireikia visos apskrities pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vaikams. Vaikų kardiologė V. Savickienė pastebi, jog daugelio rajonų ir net kaimų šeimos gydytojai, siunčiantys konsultacijai vaikus, nesukelia jokių problemų: kardiogramos perskaitytos ir įvertintos, širdies veiklos sutrikimai pagrįsti, vaikui tikrai reikalinga vaikų kardiologo konsultacija.

Pagal bendrosios praktikos gydytojo normą kiekvienas šeimos gydytojas privalo pamatuoti vaikui kraujospūdį, atlikti kardiogramą ir kraujo tyrimą. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose dirbantys šeimos gydytojai, įtarę širdies veiklos sutrikimą, ir turi pasirūpinti, kad šie tyrimai būtų atlikti.

„Šeimos gydytojas turi ir įvertinti širdies kardiogramą”, - įsitikinusi V. Savickienė.

Deja, taip ne visada yra, nes konsultacijai atvyksta ligoniai ne tik su neteisingai atliktomis kardiogramomis, kurias tenka kartoti, bet ir su tokiomis kardiogramomis, kurios akivaizdžiai rodo, kad nėra jokio širdies veiklos sutrikimo. Tai, pasak kardiologės, turi pamatyti šeimos gydytojas ir spręsti, pas kokios srities specialistą siųsti pacientą konsultacijai, jei širdies veiklos sutrikimų elektrokardiograma nerodo. Deja, ne kartą vaikas ilgai laukia kardiologo konsultacijos, o šis tik paaiškina, kad krūtinės skausmo priežasties reikia ieškoti kitur - galbūt kreiptis į gastroenterologą, gal - į pulmunologą. Bet tai nuspręsti turi šeimos gydytojas ir padaryti viską, kad sergančiam vaikui  nereikėtų stumdytis eilėse. 

„Kardiogramos dažniausiai nereikėtų kartoti, jei ją būtų perskaitęs bendrosios praktikos gydytojas”, - įsitikinusi  kardiologė.

Širdies elektrokardiograma, pasak vaikų kardiologės, - pirminės sveikatos priežiūros tyrimas, todėl antrinio lygio gydymo įstaigoje tai - mokama paslauga. 11.20 lito kainuojantis tyrimas, pasak medikės, atliekamas ir nemokamai, kai tėveliai su vaiku atvyksta iš tolimesnio rajono, kai akivaizdu, kad šeimą slegia socialinės problemos. Pagaliau kardiologė nusprendžia, kad nėra buvę atvejo, kad dėl neteisingos kardiogramos siųstų pacientą atgal į polikliniką - pasiūloma tėvams ir mokama paslauga, ieškoma būdų, kaip tyrimą atlikti nemokamai.

Tam, kad vaikų kardiologė  V. Savickienė galėtų patvirtinti šeimos gydytojo įtartą  širdies ligą, nepakanka vien elektrokardiogramos tyrimo. Atliekama ir širdies echoskopija, ir Holterio monitoravimo tyrimas, kurį  atliekant yra galimybė registruoti širdies kardiogramą ištisą parą.

„Gydymo įstaigoje nestinga jokios širdies ligoms diagnozuoti reikalingos aparatūros”, - teigia antrinio lygio gydymo įstaigos specialistė, per metus aptarnaujanti per 600 pacientų.

Stebina kitkas - Panevėžyje, mažiau gyventojų skaičiuojančioje apskrities gydymo įstaigoje, dirba net trys vaikų kardiologai. Klaipėdoje, kur gyventojų šiek tiek daugiau, kilo triukšmas dėl to, kad iš darbo išėjo vienas iš keturių čia dirbančių vaikų kardiologų. Šiauliuose šiame nelengvame bare  triūsia viena specialistė. Nuo 1983 metų pradėjusi dirbti Šiauliuose vaikų kardiologė taip niekada ir nesulaukė pastiprinimo.

Medikė sako, jog taip yra dėl to, kad medicinos studijų studentai nenoriai renkasi vaikų kardiologiją. Suaugusiųjų kardiologiją renkasi dažniau, nes mokslas trunka trumpiau. Tiems, kurie siekia vaikų kardiologo diplomo, tenka mokytis beveik 13 metų. Medikus ypač baugina įgimtos širdies ligos, kai reikia gydyti naujagimius. 

Šiais metais į gydymo įstaigą turėjo atvykti Kauno medicinos universiteto studentas, atvažiavęs į Lietuvą mokytis iš Libano. Libanietis rengėsi dirbti Šiauliuose, tačiau vos gavęs diplomą apsigalvojo - nusprendė grįžti atgal į Libaną ir gydyti savo šalies vaikus, sergančius kardiologinėmis ligomis.

Gydymo įstaigoje, kur nėra antro vaikų kardiologo, sunkumų iškyla gydytojos atostogų metu, kvalifikacijos kėlimo metu, ligos atveju.

„Ligoniai nelieka be pagalbos”, - sako specialistė. Nuspręsta, jog tada, kai vaikų kardiologė nedirba,  pacientai be konsultacijos guldomi į skyrių arba siunčiami į Vilniaus ar Kauno klinikas.

Bene dažniausiai ir pati medikė, diagnozavusi širdies ligą, pacientą siunčia į stacionarą.  „Mes, antrinio lygio kardiologai, tarsi filtruotojai, patvirtiname ligą ir skiriame gydymą, kurį dažniausiai  pradeda tretinio lygio specialistai”, -  sako medikė.

Yra vaikų, kuriems diagnozuotos lėtinės ligos, ir juos tikrinti reikia kartą per metus. Yra tokių, kuriems skirtas gydymas, ir jo eigą reikia stebėti reguliariai. „Be pagalbos ligoniai tikrai nelieka”, - tvirtina medikė ir prisimena atvejus iš Akmenės ir Pakruojo rajonų, kur nuošaliose gyvenvietėse auga vaikai, sergantys įgimtomis širdies ligomis. Tėvai nepajėgtų vaikų atvežti konsultacijoms, tačiau tuo pasirūpina savivaldybės - jos skiria transportą ir vaikai visada laiku atvežami, nes be nuolatinės kardiologo priežiūros neišgyventų. Pastebėjo patyrusi medikė, jog pastaruoju metu padaugėjo romų tautybės moterų, kurių naujagimiams diagnozuojamos įgimtos širdies ydos.

Blogiausia, pasak medikės, kai tėvai, auginantys vaikus, sergančius širdies yda, išvyksta dirbti į užsienį ir išsiveža vaiką. Jis lieka be mediko priežiūros. Specialistė žino, jog tokio vaiko prognozė nebus gera, tačiau niekuo padėti negali. Sergačius širdies ligomis labai dažnai gimdo ir šiaulietės, išvykusios dirbti į užsienį. Deja, vaikas auga be mediko priežiūros ir pavėluoja pradėti gydymą. 

Vaikų kardiologei kasdien tenka konsultuoti ne tik Moters ir vaiko klinikos Naujagimių skyriaus pacientus, bet ir visų septynių klinikos skyrių pacientus. Vienam tinsta sąnariai, ir tai gali būti širdies reumato požymis, kitam skauda krūtinę, ir tai gali būti ne tik plaučių, refliukso, bet ir širdies liga.

Lietuvoje vykdoma sveikatos apsaugos reforma, anot vaikų kardiologės, įsivažiuotų, jei kievienas medikas padarytų viską, kas jam priklauso. Kai reformos esmė - pradėti gydyti toje grandyje, kur gydymas kainuoja pigiausiai, šeimos gydytojų atsakomybė tikrai didelė. Jei ji nešlubuotų -  rečiau prireiktų brangesnio gydymo ligoninėje.

„Širdies operacija valstybei kainuoja 300-500 tūkstančių litų, bet jos galima išvengti gydymą pradėjus laiku”, - teigia medikė.

Deja, ne tik patys žmonės, bet ir žemesnėje grandyje dirbantys kolegos nepadaro visko, kad žmogus laiku sulauktų pagalbos. Medikė mano, jog situacija pasikeitų, jei šeimos gydytojai būtų finansiškai skatinami už savo priimtus sprendimus. Pavyzdžiui, Amerikos gydytojai, V. Savickienės žiniomis, ypač nukenčia finansiškai, jei konsultantui atsiunčia nepakankamai ištirtą ligonį ir reikia skirti papildomus tyrimus ligai diagnozuoti. Pagaliau ir gydymo įstaiga turėtų atsakyti už savo medikų darbą. „Aš suprantu širdies kardiogramą rašančios slaugytojos rūpestį - ligoniukas išrengtas, dreba, nes kabinete šalta, todėl reikia skubėti”, - kalba medikė, įsitikinusi, jog tai - ne profesionalų darbas. Profesionaliai dirbantys medikai ligoniui turi pateikti kokybišką, teisingai įrašytą kardiogramą.

„Ligonis juk nekaltas, kad gydytojas neatliko savo darbo iki galo - net nepažvelgė į širdies kardiogramą, nors ligoniui įtarė širdies ligą. Deja, elektrokardiograma atliekama ne tik tam, kad liga būtų patvirtinta, bet ir tam, kad diagnozė būtų pakeista. Dešimties sekundžių širdies darbo įrašas - ir mediko kompetencijos įrodymas. Jei gydytojas neperskaitė kardiogramos, jei nematė, kad ji nekokybiška, už kartojamą kardiogramą turėtų mokėti ne pacientas, bet gydytojas arba pati gydymo įstaiga. Tada, medikės įsitikinimu, rečiau specialistams tektų konsultuoti balastiniais vadinamus ligonius, kurie siuntinėjami nuo vieno gydytojo kabineto durų, prie kitų, kol diagnozuojama liga.