facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Idėja
„Laisvė yra dalykas, kuris niekada neišsemiamas. Yra jos daug pavidalų Tai, kad žmogus gauna vieną kurią nors laisvę, jis jau mano, kad jis yra laisvas. Taip dar nėra, ir eiti į laisvę yra ilgas žmonijos kelias“, – rašo Justinas Marcinkevičius. 
Kelio motyvas – ėjimas į laisvę ilgu keliu, remiantis pozityvo–negatyvo principu tradicinėje lietuvių liaudies ornamentikoje. Iškeltas tikslas – suformuoti išskirtinę neįprastą erdvę – laisvės įvaizdį – erdvę, kurioje jautiesi kitaip – gali laisvai reikšti mintis, judėti, kurti, turėti pasirinkimo laisvę.

Sprendiniai

Formuojama erdvė susideda iš dviejų dalių: Prisikėlimo aikštės ir Laisvės skvero. Siūlomą skverą apibrėžia Vasario 16–osios, Tilžės gatvės. Aušros alėjos atkarpa tarp šių gatvių uždaroma transportui ir formuojama pėstiesiems vaikščioti su galimybe pravažiuoti spec. transportui bei išsaugant istorinę ašį, vedančią link Zubovų dvaro. Skveras sujungiamas su želdynu iki pat Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros šventoriaus tvoros. Erdvė formuojama atsižvelgiant į jau susiformavusius ir naujai formuojamus pėsčiųjų srautus, kurių kryptys atspindi kelio – ėjimo idėją. Erdvės zonavimui bei laisvo kelio išraiškai didelės reikšmės turi grindinys bei jo kompozicija. Jis tarsi surenka srautus, lengvai praveda juos pro Laisvės skverą ir atveda į pagrindinę miesto erdvę – Prisikėlimo aikštę. Šiai erdvei panaudotas jau gerokai statiškesnis raštas, kuris priverčia stabtelėti praeivį ir apsidairyti šioje erdvėje su didinga dominante – Katedra. Grindinio raštas išgaunamas dviejų dangos atspalvių pagalba. Link želdynų skvero grindinys tarsi „ištirpsta“ – pasiduoda natūralios gamtos jėgai.

Monumentas

Skvero vidinėje erdvėje link Vasario 16–osios gatvės numatomas paminklas laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti – tai ženklas, suformuotas iš aukštėjančių vertikalių struktūrų, kurių viršūnėse pakabinami vėjo varpai – negarsiai aidintys balsai aukų vardan meilės ir ištikimybės Tėvynei. Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės metines siūloma įvesti naują tradiciją pakabinti kiekvienais metais po naują vėjo varpą.

Aikštė

Pagrindinė  miesto aikštės vieta siūloma istoriškai susiklosčiusioje vietoje. Jos erdvę formuoja esamas užstatymas Varpo gatvėje ir naujai formuojamas Aušros alėjos pusėje. Siūlomas naujas užstatymas buvusioje istoriškai susiformavusioje prekybinių paviljonų vietoje. Numatoma statinio paskirtis – visuomeninė. Čia galėtų atsirasti toks svarbus miesto gyventojams ir svečiams traukos objektas, kaip muziejus (Šiaulių miesto muziejui yra poreikis plėtrai) – moderniai įrengtos universalios ekspozicinės erdvės, kavinė. Priešingoje aikštės pusėje siūloma esamo banko rekonstrukcija, sujungiant jį su šalimais esančiu teatro kompleksu – visuomeniniu traukos objektu, numatant naują salę – naują erdvę, skirtą kūrybinei išraiškai. Dabartinio banko viršutiniuose aukštuose galimos įvairios administracinės patalpos, skirtos miestui, teatrui ar visuomeninėms organizacijoms; pirmo aukšto lygyje siūloma įrengti teatro kavinę, restoraną ar kitokį komercinės paskirties objektą, kasdien pritraukiantį lankytojus. Teatro salės fasadas projektuojamas kaip didžiulis ekranas – dar vienas svarbus traukos objektas ir architektūrinis akcentas. Ekrano panaudojimas įvairiapusis: per jį galima būtų transliuoti įvairius svarbius valstybinius įvykius (pvz., Prezidento inauguraciją), kultūrinius renginius (pvz., Dainų šventę), sporto varžybas, spektaklius, video meno kūrinius, teatro repertuarą bei informaciją apie kitus kultūrinius renginius. Be to, ekranas galėtų būti naudojamas kaip dekoracija lauko scenai, sumontuotai jo fone bei orientuotai į aikštės pusę. Vasaros metu siūloma organizuoti koncertus, vaidinimus ar net kino festivalius po atviru dangumi.

Taip pat siūloma konvertuoti pastatą, esantį pietinėje Laisvės skvero dalyje. Pirmame aukšte numatant komercinę paskirtį, viršutiniuose aukštuose – administracines patalpas, viešbutį ar net gyvenamąją paskirtį.

Prisikėlimo aikštėje siūloma organizuoti renginius pagal miesto poreikius, numatoma didelė erdvė, kurioje kasdien rinktųsi jaunimas su riedučiais, dviračiais, montuojami įvairūs kinetiniai objektai. Savaitės pabaigoje siūloma rengti turgų, galbūt net diferencijuoti jį pagal prekes ir lokaciją.

Sukuriant polifunkcinį  aplinkinį užstatymą miesto centrinė aikštė atgytų – vyktų intensyvesnis gyvenimas.

Transportas

Vykstant didesniems renginiams transporto eismas dalyje Tilžės gatvės (atkarpoje nuo Vilniaus g. iki Kolegijos pastato) ir Aušros alėjos (aikštės ribose) būtų uždaromos.

Siekiant pagerinti miesto centro vizualinę kokybę siūloma naikinti dalį antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių (tame tarpe aikšteles prie Katedros bei aikštės ir skvero ribose) ir įrengti erdvią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po aikšte (optimaliai atitraukiant požeminį užstatymą nuo saugomų ąžuolų).

Įvažiavimai ir išvažiavimai projektuojami iš Vasario 16–osios gatvės ir iš Varpo gatvės.

Teritorijos plėtra

Be aikštės perimetro užstatymo yra papildomas ir gretimų kvartalų  užstatymas – numatoma buvusio Kvartalėlio atkūrimas tarp Tilžės g. ir Katedros. Taip pat numatoma užstatymo plėtra už Kolegijos pastato. Aikštės projekto įgyvendinimo etapiškumas priklauso nuo prioritetinio poreikio. Pirmuoju etapu numatoma Prisikėlimo aikštės renovacija kartu su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir muziejaus pastatu. Laisvės skveras ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros prieigos galimos sutvarkyti vėliau. Kiti planuojami pastatai, išbaigiantys urbanistinį audinį, įgyvendinami nepriklausomai nuo šių dviejų etapų.

Autoriai:
 
grupės vadovė Irena Kliobavičiūtė

Architektai Virginija Vilutytė

Irina Gečienė

Vytenis Zilinskas

Valdemaras Bučys
Į viršų